- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-580-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01590-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- T. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3938-853/2019 pagal pareiškėjo T. G. skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ (toliau – ir Mažeikių SPC) gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimą, kadangi pareiškėjo vardu išduotoje asmens medicininėje knygelėje buvo nurodyta išvada – diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl kurios pareiškėjas su D kategorijos civiliniu ginklu negali dirbti šiuo metu einamų pareigų (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės) pagal darbovietėje nustatytus kenksmingus faktorius.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Mažeikių SPC su prašymu dėl nustatytos diagnozės panaikinimo ir pakartotinio sveikatos patikrinimo, tačiau 2017 m. gruodžio 11 d. gavo atsakymą, jog pareiškėjas norėdamas pagrįsti savo pasveikimą gali kreiptis į aukštesnio lygio medicininę įstaigą. 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir SAM) dėl nustatytos diagnozės panaikinimo ir pakartotinio sveikatos patikrinimo, tačiau 2018 m. sausio 9 d. pateiktame atsakyme nurodoma, kad jei pareiškėjas nesutinka su nustatyta diagnoze – turi teisę kreiptis į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę, todėl dėl diagnozės peržiūrėjimo ir patikslinimo (su šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimu) pareiškėjas gali kreiptis į tretinio lygio konsultacijas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas; jei pareiškėjas nepatenkintas suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ar teikimu – pirmiausia su skundu turėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl kurios teikiamų paslaugų pareiškėjas nepatenkintas administraciją; jeigu pareiškėjo netenkintų įstaigos skundo nagrinėjimo rezultatai, rekomenduojama kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM (toliau – ir Tarnyba). Pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi su skundu dėl atlikto Mažeikių PSC laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (duomenys neskelbtini) atskaitą nurodydama, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Mažeikių PSC buvo teikiamos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimų panaikinimo, tačiau 2019 m. balandžio 19 d. teismas priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Mažeikių PSC gydytojų konsultacinės komisijos pareiškėjui nustatytą diagnozę kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Mažeikių PSC gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo; pareiškėjui išaiškino, kad norint panaikinti nustatytą diagnozę pareiškėjas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę, todėl dėl diagnozės peržiūrėjimo ir patikslinimo (su šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimu) pareiškėjas gali kreiptis į tretinio lygio konsultacijas teikiančias sveikatos įstaigas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę skųsti sveikatos priežiūros įstaigos suteiktas paslaugas. Pareiškėjas nesutikdamas su Mažeikių PSC veiksmais (tiriant jo prašymus (skundus); atsakymais, parengtais atsakant į jo prašymus (skundus)) turėjo šiuos veiksmus (aktus) skųsti pacientų skundus nagrinėjančiai valstybės institucijai – Tarnybai, tačiau skundo neteikė (pateikdamas 2017 m. gruodžio 29 d. skundą SAM). Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti sprendimą prieš tai nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka – teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio dalies 3 punktu).
5. Pažymėjo, kad nepateikus teismui aukštesnio lygio medicininės įstaigos duomenų, kurie patvirtintų pasikeitusią pareiškėjo diagnozę, teismas negali panaikinti pareiškėjui nustatytos diagnozės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) T. G. prašo civilinėje byloje Nr. 2-3938-853/2019 panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjos priimtą 2019 m. birželio 26 d. nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Mažeikių PSC gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo – išsprendžiant šį klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė skundą su pridėtais dokumentais, kuris išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. Tarnyba pagal pareiškėjo skundą pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (duomenys neskelbtini) ataskaitą (išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka pilnai pasinaudota).
6.2. Apelianto nuomone, kreipimasis į tretinio lygio konsultacijas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas dėl diagnozės peržiūrėjimo ar patikslinimo nėra galimas, nes jam paskirta diagnozė yra skirta pažeidžiant pagrindines procedūras, kurios nurodytos teisės aktuose (tai nustatyti gali teismas nagrinėdamas civilinę bylą).
6.3. Esant pažeistoms Mažeikių PSC gydytojų konsultacinės komisijos procedūroms (skiriant diagnozę) – pareiškėjas negali kreiptis į kitus gydytojus, t. y. į tretinio lygio konsultacijas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas.
6.4. Apelianto skundas pateiktas pirmosios instancijos teismui po to, kai šį skundą jau buvo priėmęs ir administracinėje byloje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas; teisėjai nereikalavo papildomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu Mažeikių PSC prašo apelianto (pareiškėjo) atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Institucijos nagrinėdamos pareiškėjo skundus – pažeidimų Mažeikių PSC veiksmuose nenustatė; skundus atmetė. Pareiškėjas šiuos sprendimus skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, teismui. Institucijos konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos tinkamai.
7.2. Pareiškėjas nepateikė argumentų dėl diagnozės neteisingumo ir/ar dėl kokių priežasčių ji turėtų būti pakeista.
7.3. Pareiškėjas dėl diagnozės peržiūrėjimo turi kreiptis į tretinio lygio konsultacijas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau pareiškėjas į jas nesikreipia, o medicinos srities klausimą siekia išspręsti teismo keliu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
4. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atskirasis skundas atmestinas
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
6. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį, teismas turi išsiaiškinti, ar ieškovas yra pasinaudojęs tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka (137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
7. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo T. G. skundą dėl UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, išaiškino pareiškėjui, kad norint panaikinti nustatytą diagnozę, turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę, todėl dėl diagnozės peržiūrėjimo ir patikslinimo su šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimu, gali kreiptis į tretinio lygio konsultacijas teikiančias sveikatos įstaigas – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos kliniką, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Priėmimo ir diagnostikos skyrių bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką.
8. Apelianto teigimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka jis pilnai pasinaudojo. Apelianto vertinimu Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, jog šis skundas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui – skundą pateikė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
9. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal PTŽSAĮ 23 straipsnio 2 – 9 dalyse nustatytą reglamentavimą, pacientas manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje jo manymu buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.
10. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus argumentus, pateiktus duomenis spręstina, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Mažeikių PSC gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimo panaikinimo kyla iš paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčo. Kadangi pareiškėjo reiškiami reikalavimai kildinami iš paciento teisių, nagrinėjamu atveju aktualus specialaus teisės akto – PTŽSAĮ reglamentavimas. PTŽSAĮ 23 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
11. Atsižvelgiant į PTŽSAĮ 23 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytą reglamentavimą, šiame įstatyme numatyta skundų nagrinėjimo tvarka taikytina ir paciento skundams, nesusijusiems su žalos atlyginimu. Įvertinus PTŽSAĮ 23 straipsnyje numatytą pacientų skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad paciento skundas, nesusijęs su žalos atlyginimu, pirmiausia turi būti nagrinėtas sveikatos priežiūros įstaigoje.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad Mažeikių PSC, SAM ir Tarnyba pareiškėjui išaiškino, jog nesutinkant su Mažeikių PSC 2017 m. spalio 4 d. išvada, pareiškėjas turėtų kreiptis į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri galėtų patvirtinti Mažeikių PSC nustatytą diagnozę arba konstatuoti pareiškėjo pasveikimo faktą. Tačiau dėl diagnozės patvirtinimo ar paneigimo į aukštesnio lygio įstaigą pareiškėjas nesikreipė.
13. Taigi konkrečiu atveju pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimą. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. teismas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Mažeikių PSC gydytojų konsultacinės komisijos pareiškėjui nustatytą diagnozę kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Centro gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. pareiškėjui nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini) ir įrašą „diagnozė (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo vardu išduotoje asmens medicininėje knygelėje (forma Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovams dėl sprendimų panaikinimo, 2018 m. balandžio 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčijo gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. jam nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini) ir siekė, kad minėta diagnozė būtų panaikinta iš jo vardu išduotos asmens medicininės knygelės; konstatavo, kad ginčai dėl ligos diagnozės nustatymo, kaip sveikatos būklės įvertinimo rezultato, nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. pareiškėjui nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini) ir įrašą „diagnozė (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo vardu išduotoje asmens medicininėje knygelėje (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nenagrinėtinas administracinių teismų, todėl administracinės bylos dalis dėl minėto pareiškėjo reikalavimo nutraukė kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui išaiškino, kad jis dėl gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) ir įrašo „diagnozė (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo vardu išduotoje asmens medicininėje knygelėje (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
14. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija teismingumui 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje Nr. T-111-2014 konstatavo, kad ginčas kylantis tarp pareiškėjo kaip paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos bei susijęs su sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas; sveikatos priežiūros įstaigos, atsakydamos į minėtus pareiškėjo prašymus bei skundus, veikę ne viešojo administravimo, bet privatinės teisės reglamentuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje; todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnio 1 dalis, CPK 25 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Mažeikių SPC sprendimus ir siekia, kad Mažeikių SPC iš naujo atsakytų į pareiškėjo prašymus ir skundus dėl pareiškėjo medicininiuose dokumentuose padarytų įrašų apie pareiškėjo sveikatos būklę panaikinimo, pakeitimo, papildymo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į PTŽSAĮ 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Mažeikių PSC gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. išvada, skundu kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovę, kuri 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad pagrindo pakeisti nustatytą diagnozę nėra, o norėdamas pagrįsti savo pasveikimą, pareiškėjas gali kreipti į aukštesnio lygio medicininę įstaigą.
17. Šiuo atveju byloje pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (duomenys neskelbtini) ataskaita“ , kurioje nurodoma, kad akreditavimo tarnyba neturi teisinio pagrindo panaikinti Mažeikių PSC 2017 m. spalio 4 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvados, todėl pareiškėjui su šia išvada nesutinkant reikėtų kreiptis į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri galėtų patvirtinti Mažeikių PSC nustatytą diagnozę arba konstatuoti pasveikimo faktą.
18. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas turėdamas pagrįstą ir teisėtą pagrindą atsisakė priimti pareiškėjo skundą nurodydamas, kad pareiškėjas dėl nustatytos diagnozės turėtų kreiptis į aukštesnio lygio medicininę įstaigą, kadangi Mažeikių PSC neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo procese, tiek teisminiuose administraciniuose ginčuose. Nustačius, kad pareiškėjo atskirasis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.