Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Simonai Andrijauskaitei, Ugnei Rėkutei, Justinui Pladui, Viktorijai Podlipskienei, Irenai Adamovič, Erikai Bernotaitei,

dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Elinai Jevmenovaitei, Valentui Gritei, Žanetai Žalėnaitei, Jūratei Semenienei,

nukentėjusiajam K. C. ( dalyvavo 2018-03-23, 2018-04-23, 2018-06-18 teismo posėdžiuose), jo atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis , teistas:

1) 2005-08-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laivės apribojimo bausme, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

2) 2005-10-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

3) 2005-11-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

4) 2006-03-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimu;

5) 2008-04-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį - 3 metų 9 mėn. laisvės atėmimu;

6) 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimu. 2009-03-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 63 straipsnio 9 dalimi 2008-06-17 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-04-30 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 4 metų laisvės atėmimas. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį;

7) 2017-12-06 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė bausmė V. J. (V. J.) paskirta - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.

R. (R.) J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirbantis, teistas:

1) 2006-11-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 4 d. – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

2) 2008-04-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 243 str. – 30 parų arešto bausme poilsio dienomis. Pritaikius LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d. ši bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2006-11-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL dydžio bauda, galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto bausmė, jį atliekant poilsio dienomis, ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. 2008-10-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-21 nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė, atliekant poilsio dienomis areštinėje, pakeista įprastine arešto atlikimo tvarka, t. y. likusi 26 parų arešto bausmė paskirta atlikti įprastine arešto atlikimo tvarka areštinėje. 2008-12-24 R. J. paleistas atlikus arešto bausmę, bauda sumokėta;

3) 2012-01-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.(2 veikos), 63 str. 1 d. ir 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

4) 2012-06-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams; -pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta - laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. ir R. J., veikdami bendrininkų grupėje kartu, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2017 m. kovo 9 d., laikotarpyje nuo 08:00 val. iki 17:00 val., pasamdę reikiamą techniką, parūpinę nusikaltimui daryti reikiamus įrankius bei nurodę surastiems darbininkams: V. G., S. G., V. A., V. J., D. L., A. M., A. M. išardyti pilnai neįrengtą 12899, 90 eurų vertės, 80 kv. m. bendro ploto rąstinį namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį K. C., po ko išardyto rąstinio namo dalis pardavė jau iš anksto surastam pirkėjui, tokiais bendrais veiksmais pagrobė didelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam K. C. priklausantį 12899, 90 eurų vertės rąstinį namą.

Kaltinamasis R. J. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad prieš išvykimą į užsienį ilgai dirbo su G. L. statybose. Buvo įvairiausių darbų griovimų darbų, atvažiuodavo ryte, paimdavo įrankius ir autobusą, o G. L. nurodydavo kur turi važiuoti dirbti. Tą kartą jis irgi atvažiavo į darbą, paėmė įrankius, buvo nurodyta, kad namą reikia išardyti. Tada jis pasiėmė A. M. iš namų, nes kartu dirba. Žinojo, kad tai bus sunkus darbas, todėl paprašė Valerijaus, kad jis parūpintų žmonių, kurie padėtų jam. Tie žmonės buvo A., G., vardų neprisimena, nes jų nepažįsta. Jis su G. darbo sutarties nebuvo pasirašę, tačiau įrankius ir darbus organizavo G., taip pat jis bendraudavo su užsakovais, o jam nurodydavo kur vykti ir ką daryti. Atsiskaitymas vykdavo nevienodai. Užsakovas beveik visada atsiskaitydavo su G., nebent kai pabaigdavo objektą, tada perduodavo pinigus per jį G., o jis jam atiduodavo. Šiuo atveju už darbą buvo atsiskaityta jam - 1400 eurų. Su kitais žmonėmis atsiskaitė jis, G. mokėjo jam, o jis mokėjo tiems žmonėms. Kodėl namas buvo ardomas niekas nesiaiškino, kad reikės ardyti tą namą, sužinojo gal dieną prieš darbus. Tas namas buvo prie G. namų, maždaug 150 m atstumu, jis ten buvo kiekvieną dieną. V. surinko žmonės tikriausiai tada, kai jis jam paskambino. Sumokėjo po 50 eurų, apmokėjimas vyko kas savaitė. Užsakovas perdavė per jį 1400 eurų G., o jis jam atidavė. Tada G. jam davė pinigų ir jis atsiskaitė su žmonėmis. G. jam paskambino ir pasakė kur nuvažiuoti ir paimti pinigus iš užsakovo. Jis rąstų nevežė, juos vežė kažkoks užsakytas transportas, gal G. užsakė. Jis rąstų į transportą nedėjo, rąstai buvo sudėti prie kelio, jie patys susikrovė ir išvažiavo. Transportas rąstus vežė du kartus, kur juos nuvežė, nežino. Po to įvykio dar buvo užsakymų, jie dirbo kartu, kol jo nesuėmė. Jis pasitikėjo G., bet visada, kas liečia pinigus, stengėsi viską įrašinėti. Baltas krovininis Renault mikroautobusas priklauso G. L.. Jis naudojo jį kaip darbo priemonę, dar paimdavo įrankius iš G. L. t. y. kampinius šlifuoklius sienų pjovimui, perforatorius, laužtuvus, šufelį, šluotą, kibirus, maišus. Tos priemonės buvo laikomos arba mikroautobuse arba garaže pas G. Per mėnesį pas G. lankėsi apie 20 kartų, per dieną po du kartus. G., nors pačiam objekte nebuvo, bet juos stebėjo, ragino dirbti trumposiomis žinutėmis, juoko forma. Tas telefonas su žinutėmis ir skambučiais buvo paimtas, atgavo jį po kelių mėnesių su advokato pagalba. Tikėjosi, kad telefonas buvo apžiūrėtas, nes ten buvo įrašai, sms. Objekte Krokuvos g. buvo sudaryta sutartis, ją pasirašinėjo kartu. Jis išrašinėjo kvitą užsakovui po darbų pusei sumos. Tuo metu buvo išsiėmęs knygelę, verslo liudijimą turėjo. Sutartyje jis ir G. buvo nurodyti rangovais. G. L. sakė, kad turi pykčio dėl žemės su K. C.. Pasakodavo, kad už kūdrą jie skolingi, labai pykdavo dėl iškasto kelio. Jis R. ir S. pažįsta tik iš teismo, iš vieno iš jų paėmė pinigus. R. arba S. nutylėjo, kad padavė man 1400 eurų. Namas buvo pastovėjęs porą metų, be stogo, langų, durų, grindų, rąstai buvo šlapi, apipeliję. V. J. nieko neveikė, jo ten nebuvo, jis atvežė kažką iš darbuotojų, maisto jis irgi atvežė jo prašymu, tai buvo apie pietus. Jis važinėja su golfu, V. J. irgi turi šviesiai mėlyną golfą. Mano, kad V. J. be jo žinios negalėjo parduoti tų rąstų. Jis iš liudytojo R. paėmė pinigus. Jis nieko nemokėjo V. J. už maisto atvežimą, įrankių jis nevežiojo. Civilinio ieškinio jis nepripažįsta, L. bado išsisukti, nori kaltę jam suversti.

Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, paaiškino, kad to namo neardė, nieko apie jį nežino. Sužinojo, kad R. dirba ten, jis paprašė atvežti žmonių, kurie norėtų uždirbti, žadėjo po 50 eurų, bet jie tiek negavo. Darbininkus surinko M.. Iki objekto neprivažiavo, nes užstrigo ir darbininkus paleido prie kelio. Buvo čeburekų atvežęs, nes R. paprašė. R. važiavo imti pinigus pas L.. Robertas sakė, kad G. namą užsakė už skolas. Jis važinėjo su žmonos mašina - mėlynos spalvos golfu, nes jo BMW buvo sugedęs. Su juo niekas neatsiskaitė, R. davė pinigų tiems darbininkams, kuriuos jis atvežė. Jis malkų fiskaru nevežė.

Nukentėjusysis K. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradėjo statyti namą, kadangi pritrūko pinigų, išvažiavo į užsienį dirbti. Namas jam pasidarė nebe pirmoje vietoje, tapo nebereikalingas, kadangi neturėjo jokių tikslų likti jame gyventi, todėl nutarė pardavinėti. Būdamas Švedijoje pasisamdė nekilnojamojo turto agentą ir leido jam užsiimti pardavimu. Rado klientą, pasiėmė avansą, tada namas dar stovėjo, tačiau po savaitės ar dviejų paskambino agentas ar klientas ir pasakė, kad namo nebėra. Jis agento ir kliento duomenų nepamena, bet byloje yra pateikęs visą informaciją. Sklypas registruotas jo vardu. Patį namą jis rado įmonėje, kuri gamina rastinius namus. Ten dirbo jo pažįstamas, kuriam paskambino, jie pagamino namą, atvežė ir pastatė, bet namas buvo be stogo, be nieko. Pamatams samdėsi darbuotojus ir darėsi pats, stogą taip pat darė pats, nebuvo tik apdailos. Statybos truko kažkur metus. Rastus įsigijo už 10 000 eurų, bet čia vien tik rastai. Visi pamatai, stogas, dažymas neįeina į šią sumą. Namas buvo dažomas, impregnuojamas kelis kartus, stogas dažomas, žemės į vidų pilamos. Viską yra suskaičiavęs ir pateikęs civiliniame ieškinyje. Jis kaltinamuosius mato pirmą kartą, o su G. L. yra bendravęs, iš jo pirko sklypą. Jis skolų dėl namo neturėjo. S. B. yra jo pusbrolis, kuris pasisiūlė tvarkyti, atlikinėti darbus, nes jis būdamas užsienyje galėjo tik pervesti pinigus, o pusbrolis galėjo viską koordinuoti, reguliuoti, samdytis žmones, tvarkyti aplinką. Jis S. B. pasitikėjo, nežino ar jis buvo kažkam skolingas, ar turėjo pykčių. S. B. miręs. Architektas derino įregistravimą, visi dokumentai pas jį. Pagrįsti mokėjimus yra nuotraukos. Pažįstamiems dėl darbų sumokėdavo iš atlyginimo, duodavo S. B. pinigus ir jis viską supirkdavo. Pirko medžiagas, varžtus, mediena atskirai pirkta buvo. Jis čekių nesaugojo, kadangi negalėjo pagalvoti, kad namą pavogs ir kad kiekvieną čekį reikia rinkti. Pardavinėdamas namą norėjo gauti 25 000 eurų, kadangi apie mėnesį klientai neskambino, nuleido kainą iki 23 000 eurų. Agentūra su pirkėju pasirašinėjo preliminarią sutartį. Savo civilinį ieškinį, palaiko pilnai, 13 139 eurų turtinė žala yra minimali to, ką išleido, kadangi daug ko neįtraukė į kainą. Šią žalą sudaro rąstai, visos medžiagos, stogas, plėvelė, varžtai, visos detalės. Neturtinę žalą vertina 5000 eurų. Patyrė didelius nepatogumus, kainavo daug nervų, negalėjo dirbti, skambinėtis turėjo, atsiprašinėti, reikėjo skristi namo, susigadino daug reikalų. Buvo sutrikdyta darbinė veikla užsienyje, kadangi turėjo vykti į Lietuvą. Jautė nepatogumą prieš pirkėją. Rangos sutartis yra avansinė sutartis, pagal sutartį savininkas yra jis. Nepamena ar jį S. B. informavo, kad jo vardu išrašyta sąskaita-faktūra už rastinio namo. 8000 eurų buvo mokami dalimis per keturis kartus. Jis pats per keturis kartus vežė pinigus D. – „M.“ direktoriui. Pasirašant rangos sutartį, kasos pajamų orderį ir sąskaitą-faktūrą S. B. buvo gyvas. Pasirašant rangos sutartį jis dalyvavo, o pasirašant sąskaitą-faktūrą ir kasos orderį jo nebuvo. Pagal rangos sutartį D. T. pats darė dokumentus, jis darė nuosavybės teisę. Jis D. T. sumokėjo 2000 eurų. Su architektu yra parašytas atstovavimas, kad jis viską tvarkytų, visus popierius. Jis pats nusprendė į rangos sutartį įrašyti kitą asmenį. Tarp jo ir G. L. nėra buvę skolų. G. L. žinojo, kad jis stato namą, tačiau su planu statyti rastinį namą jis nebuvo supažindintas, jam nereikėjo to daryti. S. B. su jo žinia atidavė pavėsinę ir G. L. naudojasi ta pavėsine, pas jį yra sklype pavėsinė. Jam nežinoma, kad G. L. galėjo užsakyti namo rastų išrinkimą. Jis avanso nepaėmė, jį paėmė nekilnojamojo turto vadybininkas, jo vardas ir pavardė nurodyta medžiagoje. Jis grąžino avansą pirkėjui. Pranešdamas policijai apie namo vagystę nurodė, kad savininkas yra jis.

Liudytojas E. G. (E. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad būdamas kaime matė, kai pas kaimyną atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurį vairuotojas priparkavo prie kelio ir nuėjo. Jis pagalvojo, kad ten vienas šeimininkas, ūkininkas ir turi gyvulių. Jis užsiėmė savo darbu ir nestebėjo, kas ten vyko. Sklypas priklauso nukentėjusiajam, jis tik iš matymo jį žino. Nukentėjusysis, kai nusipirko sklypą ir statėsi namą buvo atvažiavęs paprašyti, kad jis padėtų su traktoriumi, bet jo traktorius mažas, todėl nieko negalėjo padaryti. Kaimynas sakė, kad nusipirko sklypą, namas buvo medinis. Jis matė, kaip kaimynas atvežė statybines medžiagas ir statė. Dabar tas namas nebestovi.

Liudytoja I. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos buvęs vyras. Ji žino, kad buvo pavogtas jos buvusio vyro namas. Žino, kad buvęs vyras pirko sklypą, pirko rastus, planavo statyti namą, kaip kaimo turizmo sodybą. Kai jis planavo tai daryti jų santuoka buvo nutraukta, bet jie bendrauja, jų santykiai geri, turi bendrą vaiką. Buvęs vyras vieną dieną paskambino ir pasakė, kad pavogė namą, paprašė nuvažiuoti į tą vietą. Matė, kad buvo likę tik pamatai, buvo pėdsakų, ji nufotografavo. Važiuodama keliu atkreipė dėmesį į kameras, kaimynų pasidomėjo, gal kažką matė. Ji buvo mačiusi tą namą, jis buvo medinis, rastinis, jame buvo sienos, berods langas buvo, stogas buvo plėvele uždengtas. Ji su G. kalbėjo telefonu, klausė, kodėl nepranešė apie namo nugriovimą. Jis sakė, kad nenorėjo kištis, ne jo čia reikalai. Ji rangos sutartį ir nuotraukas pateikė policijai. Vyras paprašė, kad pateiktų, ji tų dokumentų neskaitė.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo šeimininkas K. yra geras jo pažįstamas. Jis jam patikėjo savo sodybos pardavimą. Sodybos dokumentai buvo ne iki galo sutvarkyti. Atsirado klientas, kuriam tiko ta sodyba, norėjo rezervuoti, todėl jis apiformino avansą. Po poros savaičių jam paskambino klientas, klausė kur namas, kadangi ten buvo likę tik pamatai. Sodyba buvo neapiforminta iki galo, neįregistruota nekilnojamojo turto registre. Buvo sumokėtas 1 500 Eur avansas, jis priėmė tuos pinigus. Namas buvo apleistas, be stogo ir langų, buvo tik dėžutė ir vienas langas, namas buvo su pelėsiu, namo rastai buvo lakuoti. K. sakė, kad namo dokumentai yra ruošiami, architektas D. patvirtino, kad užsakovas yra K..

Liudytojas V. (V.) J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino V. J. ir pasiūlė darbą, sakė, kad reikia išardyti namą, turėjo sumokėti 50 eurų. Iš ryto V. J. jį paėmė ir jie nuvažiavo prie to namo, kuris buvo laukuose, tačiau V. vairuojamas automobilis užklimpo, todėl jis iki namo ėjo pėsti. Kai ardė namą J. nebuvo. Namas buvo medinis. Namą ardė 5-6 žmonės, iš jų pažįsta tik A., jo pavardės neprisimena. Už darbą su juo atsiskaitė vakare, atvežė 10 Eur ir 2 bambalius alaus, padavė per langą. Tai buvo apie 22.00 val., buvo jau tamsu. Jis nesuprato kieno buvo tas namas, kas vadovavo namo ardymui, pasakyti negali. Rastus sudėjo prie kelio ir mašina juos išvežė per du kartus. Iki namo ardymo jis J. nepažinojo, nematė, kad jis kažkam skambintų.

Liudytojas L. R. (L. R.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo ankstyvą pavasarį, jam paskambino V. ir paklausė, ar reikia malkų. Jis atsakė, kad reikia ir jam kažkas jas atvežė, kol jis buvo darbe. Malkos buvo apvalios, rastai buvo nuo 6 iki 0,5 m. Jis J. sumokėjo 400 Eur. Malkas jam iškrovė prie namų, rastus pamatė vakare, tada už jas ir atsiskaitė. Rastų viena pusė buvo dažyta, kita papelijus. Vakare J. ir J. pas jį atvažiavo su mėlynu golfu. Kai jam skambino ir siūlė malkų, jis V. atpažino pagal balsą, su juo susitikdavo pas savo draugą, jam taisė mašiną, turėjo jo telefono numerį. J. pažinojo per V., jis kartu su juo važinėdavo. Po įvykio V. sakė, kad gali būti problemų dėl medienos. G. jam sakė, kad J. prie savęs išardė namą. J. dirba pas G. statybininku, jam tai pasakė V.. Pinigai už malkas jam nėra grąžinti.

Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad serga epilepsija ir apie rastinį namelį nieko neprisimena. Nurodė, kad pažįsta J. ir J.. Nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gamino K. ir S. pirtelę. Jie jį surado, nusipiešė ranka pirtelės projektą. Užstatą už pirtį atnešė K.. Kai gaudavo pinigus, sumas užrašydavo ant sutarties. Sutartis buvo laikina, kas ją pasirašė, neprisimena. Daugiau bendravo su K., jis sakė, kad žemė yra jo. Jis gamino stogo karkasą. Namas buvo rastinis, jie jį surinko, bet K. ir S. neatsiskaitė už surinkimą. Finansiniai dalykai buvo forminami su S., toks buvo K. ir S. susitarimas. Į gegnes suėjo 4 kubai medienos, tarpinės, lentos. Dėl namo surinkimo buvo pasirašytas vekselis, jie liko skolingi apie 1000 Eur. Jis tą vekselį nuvežė pareigūnams. Skolos raštelį buvo pasirašęs S.. Galutinė suma yra nurodyta kasos pajamų orderyje. Buvo duotas užstatas ir buvo mokama per kelis kartus, o galutiniame variante išrašė sąskaitą faktūrą. Tekintis rastų bėginis metras tuo metu kainavo 180-220 Lt + PVM. UAB „M.“ apskaitą veda buhalterė, įmonė yra veikianti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. S. (M. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad

pas L. R. taisė mašiną, tačiau mašinos iki galo nesutvarkė ir jis pasiūlė pavežti jį iki namų, bet pasakė, kad reikia į vieną vietą nuvažiuoti. Atvažiavo G. (pravarde „G.“), jie pasisveikino, pašnekėjo ir išvažiavo. L. R. šnekėjo su G., apie ką jie šnekėjo, jis negirdėjo, buvo 10 m atstumu nuo jų, rūkė. R. sakė, kad nusipirko malkų ir turi problemų, kokias problemas turi, nesakė.

Liudytojas D. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino pažįstamas pareigūnas ir pasakė, kad dingo namas. S. B. kreipėsi į jį, nes norėjo žemės sklype su K. statytis. K. buvo žemės savininkas, S. turėjo idėją. Karolis buvo užsakovas, jis finansavo. Jis darė namo projektą, buvo pasirašyta sutartis. Dabar sklypo savininkas yra S. J. ir darbai vyksta toliau. Pagal Registrų centro išrašą žemės savininkas buvo K.. Namukas buvo neįregistruotas. Namas buvo iki 80 kvadratų, be langų, sienų, buvo gegnės, plėvelė. Projekto sutartį pasirašė jis ir K.. Jam grynais buvo sumokėtas avansas, sumokėjo S.. Buvo gautas K. C. vardu ūkininko pažymėjimas. Jie planavo statyti rastinį namą, vienbutį. Pirtį planavo statyti prie kūdros. Namo rangos sutartis jam nebuvo reikalinga. Kai pasirašinėjo sutartį, namo dar nebuvo, buvo grynas laukas. Namas buvo pastatytas po projektavimo darbų sutarties pasirašymo. Namas turėjo būti vieno aukšto, su mansarda ir palėpe. 2015-07-20 pamatų nebuvo, namą pamatė po 2016 m. žiemos. Iki 80 kvadratų namą gali statyti be leidimo, jį užregistruoti. Pagal sutartį nuosavybės teisių įregistravimas neįėjo į jo pareigas, pats savininkas tai atlieka.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo prie namelio laukuose. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tik pažymėjo, kad neteisingai nurodyta, jog jis sakė, kad J. žinojo, kad namas vagiamas, kadangi J. tik kartą buvo atvažiavęs prie namo, nes atvežė čeburekus. Jis buvo pažįstamas su J. ir J.. Jam pinigus už darbą sumokėjo J.. Namelis buvo rastinis. Jie dirbo nuo ryto iki vakaro, ten šalia gyvena kaimynai.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nieko neprisimena. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad J. ir J. pažinojo iš matymo. Su juo už darbą atsiskaityta nebuvo. Namas buvo negyvenamas, grindų nebuvo, stogas nepilnai įrengtas. Kaimynai priėję nebuvo.

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. J. jo paprašė padėti išardyti namą, pasiūlė užsidirbti. Jis 8 val. ryto susitiko su J., J. ir dar keliais žmonėmis, nuvažiavo prie medinio namelio be stogo. J. pasamdė vadinamą „G.“, kuris J. duodavo darbo bei pasiūlė šį objektą. V. J. prie to namo buvo atvežęs jiems pavalgyti. Po darbo susitarė, kad su jais atsiskaitys prie Maximos, pinigus atvežė J.. Jis su „G.“ mokėsi vienoje mokykloje, po mokyklos su juo nesimatė. Prisimena, kad „G.“ buvo tamsus ir kūdas. Iki įvykio J. ir J. matė kiekvieną dieną. Darbui vadovavo J.. J. buvo atvažiavęs porą kartų į objektą. Pinigus jam sumokėjo vakare. Prie namo dirbo D. L., V. (S.), A. (S.), V. ir du broliai. M. pavardė jam nežinoma. A. M. jam nežinomas. Iki artimiausios sodybos buvo 200-300 m, ten buvo atvažiavusi pilkos spalvos mašina.

Liudytojas G. L. (G. L.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad sėdėjo namuose, ilsėjosi, kai atvažiavo asmenys ir pradėjo ardyti namuką G. k., esanti nuo jo namo 300-400 m. atstumu. Jis žinojo, kad tas namukas yra parduodamas. Jam net nekilo įtarimų, kad jis buvo ardomas, nes atvažiuodavo daug mašinų jo pasižiūrėti. Kai prasidėjo skambučiai iš asmenų, kurie nusipirko namą, jis sužinojo, kad namą išardė R. J.. Pas jį naktį atvažiavo P. ir S., iš matymo juos pažinojo, jie klausė, kas jiems atiduos pinigus už namą. S. su P. pasakė, kad J. išardė namą. V. J. jam yra pažįstamas, jis sakė , kad ant jo suvers visą kaltę. J. jis pažįsta, jie kartu mokėsi. V. A. nepažįsta. Jo pravardė nuo vaikystės laikų yra „G.“. Jis su J. kartu dirbo, atlikinėjo griovimo darbus, su juo santykiai buvo geri. Po to iki įvykio tarp jų kilo konfliktas dėl sklypo ir jie daugiau nebendravo. Naujas savininkas S. J. sklypą sutvarkė. Namukas buvo uždengtas plėvele. Po įvykio K. skambino, klausė, kaip taip atsitiko. Su K. šnekėjo per S. J. telefoną. Karoliui jis pasakė, kad atvažiavo žmonės ir išrinko namą. B. viską darė pats, dažė namą. Namą statė brigada. K. prieš įvykį išiminėjo duris, todėl ir įtarimo nekilo, kad kažkas ardo namą. Name buvo tik sienos, stogas uždengtas plėvele. Namą išrinko per vieną dieną. Jis apie naują namo savininką sužinojo po vagystės praėjus porai savaičių, pas jį lankėsi V. J.. Su kaltinamuoju J. iki įvykio bendravo beveik kiekvieną dieną, jo prie namo nematė. Jis K. C. pavasarį pardavė 1,5 h. sklypą G. k. Kūdrą jiems kasė jo pažįstamas, jis įmonės savininkas, jį apgavo, jam nesumokėjo 14 000. Jis J. dirbo nuo 2017 m. sausio mėnesio iki namuko vogimo, jie atlikinėjo griovimo darbus, dirba pagal verslo liudijimus. Visada būdavo pasirašomos atliekamų darbų sutartys. Įrankius jis turi nuosavus: bulgarkę, laužtuvą, perforatorių, kastuvus, benzopjūklą. J. turėjo montiruotę, kastuvą, benzopjūklą. Tikslo kerštauti K. ir S. jis neturėjo, kadangi žinojo, kad vis tiek jie sutvarkys sklypą. 2017-03-09 katilinėje J. nenurodė kiek reikia sumokėti dirbusiems asmenims. Apie namo išrinkimą J. jam nepranešė. Jis nesiuntė jokios žinutės, kad greičiau dirbtų ir nemiegotų. Jis ieškodavo darbų, o J. dirbdavo. Jis buvo apklausiamas du kartus, vieną iš jų jį pareigūnai apklausė kieme. Ant apklausos protokolo 1 ir 2 l. raštas ir parašas jo, ant 3 lapo, jam atrodo, ne jis rašė. Paskutiniame garso įraše skambino jis, nes pas jį atvažiavo žmonės ir pradėjo reikalauti pinigų, iš tų žmonių sužinojo, kad R. išardė tą namą. Žmonės, kurie atvažinėdavo, jam sakė, jog savininkai skolingi pinigų. R. žinojo visas sumas, visi pinigai buvo suderinti, nes jie skaičiavo jo įrankius ir R. darbą. Kai jie griovė K. g. objektą, R. pasirašė sutartį, priėmimo-perdavimo aktą. Jis nedavė nurodymo nugriauti namo. Jis kiekvieną objektą atvažiuodavo apžiūrėti, kaip vyksta darbai, darė nuotraukas, siuntinėjo užsakovui. Visada už viską mokėdavo jis. R. J. mokėdavo tiems žmonėms, kuriuos pakviesdavo. Jo su V. santykiai nekokie, jis ne vieną mašiną apdaužė, todėl jis nenorėjo su juo dirbti. Trumpąsias sms žinutes jis rašė dėl objekto B.. 2017 m. kovo 9 d. R. J. buvo atvažiavęs į katilinę, atsiskaitė už kažkokius objektus, iš K. g. pinigus galėjo atvežti, nes buvo tokio pat dydžio namas.

Liudytojas A. M. (A. M.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo paprašytas padėti, todėl atvažiavo, atidirbo ir išvažiavo. Reikėjo nuimti stogą ir sudėti rastus, išrinkti rastinį namelį. Jam atrodo, kad L. pasiūlė darbą. Buvo kartu su R., kuris visada dirba su L.. Pinigus jam sumokėjo R., davė į rankas 50 rublių ir nuvežė namo. Kai jis išvažiavo, rastai dar buvo prie namo. Tą dieną nuo ryto vartojo alkoholį, jokio automobilio nevairavo. Pas jį prisistatė asmenys, nes J. jiems pasakė, kad jis parduoda tą namą, pasakė, kad J. davė 5 000. Krokuvos namas buvo ardomas sausį, ardė pora savaičių.

Kovo mėnesį Pupojų soduose ardė namą, dirbo su J..

Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. M. (A. M.) parodymų matyti, jog šioje byloje buvo apklaustas kaip įtariamasis, įtariamojo apklausos metu jis pasakė viską, ką prisiminė ir kaip buvo iš tikrųjų, prašė vadovautis šia apklausa ir įtariamojo apklausos metu duotais parodymais. Kaip ir minėjo įtariamojo apklausos metu taip ir šios apklausos metu patvirtino, kad nežinojo, kad vykdoma vagystė, tai buvo dienos metu, jų buvo nemažai darbininkų manė, kad tiesiog padeda išrinkti namelį, jo paprašė R. J. išrinkti namelį, daug neaiškino jis apie išrinkimą, pinigus taip pat jam užmokėjo R. J.. Jis pasitikėjo R. J., kadangi ne kartą yra kartu dirbę užsiimdami "ch.", būtent statybose būdavo kaip pagalbinis darbuotojas, o R. J. koordinavo ir organizavo tą darbą. O su V. J. jis mažai bendrauja ir su juo dirbęs nėra. Anksčiau R. J. nėra niekada pavedęs, pirmą kartą susidūrė su policija dėl R. J. kaltės. Po viso šio įvykio dar bendravo su R. J., sakė, kad jis ne prie ko, tą jam patvirtino ir R. J., patvirtindamas kad jis (A. M.) nežinojo nieko apie vagystę, kad tiesiog padėjo išrinkti rąstinį namelį paties R. J. prašymu. G. L. pažįsta kaip asmenį, kuris jam kartais duodavo darbo, o būtent pasiūlydavo dirbti statybose, darbas buvo susijęs su griovimo darbais, bet niekada tiesiai šviesiai nesitarė su G. L. dėl darbo, tardavosi R. J.. Kas kartą ryte, apie 08:00 val. pas jį atvažiuodavo R. J., su savo mašina VW Golf ketvirtos laidos, tamsia spalva, imdavo jį iš namų Vilniaus r., P. kaime, tada R. J. važiavo pas G. L. prie namų, kur G. L. tarėsi su R. J. dėl turimų atlikti darbų, G. L. duodavo instrumentus ir su jais važiuodavo dirbti į objektą po Vilniaus miestą. Objektai buvo visur pagrinde Vilniuje, kartą Vilniaus rajone Maišiagaloje, pinigus už darbą jam mokėjo R. J., bet kiek žino jam pinigus duodavo G. L.. Iš viso kartu su R. J. pradirbo dvi savaites iki rąstinio namelio išrinkimo, adreso tiksliai nežino, žino, tik kad netoli G. L. namų tai buvo. Apie rąstinio namelio išrinkimo aplinkybes gali pasakyti, kad tai buvo galimai 2017-03-09 dieną, pamena tai buvo darbo diena ir kaip kiekvieną darbo dieną ryte apie 08:00-09:00 val. atvažiavo R. J. su savo WV Golf, 4 laidos, mėlynos spalvos, v/n nepamena. Jis atvažiuodavo kaip minėjo kiekvieną darbo dieną, savaitgaliais su juo nedirbdavo. R. J. atvažiavo vienas prie jo namų, jis (A. M.) su savimi jokių daiktų neėmė, R. J. pasakė, kad yra statybos objektas yra šalia G. L. namų. Nuvažiavo į objektą, objektas buvo Vilniaus r., netoli G. namų. Tai buvo rąstinis namelis, nebaigtas statyti, be stogo, be langų, be durų, teritorija neaptverta, atvažiavus ten jau buvo darbininkai, nei V. J. nei G. L. nebuvo vietoje. Iš darbininkų pažino iš matymo, kad tai Maišiagališkiai šiuo metu prisimena tikrai, kad buvo broliai G., A., L., kitų neįsiminė ir negali šiuo metu nurodyti jų vardų ir pavardžių, bet mano, kad tikrai yra juos matęs anksčiau. Kiek prisimena, prie rąstinio namelio jau buvo apie 6 asmenys, atrodo, kad jie atvažiavo A. automobiliu VW Passat, pilkos spalvos kiek pamena. Tuo metu A. turėjo šį automobilį, ir tas automobilis stovėjo netoli objekto prie kelio. Pas G. L. 2017-03-09 rytą nevažiavo, o iškarto į objektą. Kai važiavo į objektą, R. J. nieko nepaaiškino o jis (A. M.) ir neklausė, R. J. sakė, kad važiuoja dirbti. Rąstinio namelio išrinkimo darbus reguliavo R. J., jis ir pats išrinkinėjo ir nurodinėdavo ką kur nešti. Jis (A. M.) asmeniškai iš pradžių išrinkinėjo rąstinį namelį, o po to nešiojo į krūvą. Tą patį darė ir kiti ten buvę darbininkai. Rąstinį namelį išrinko per dieną kažkur, tai yra išrinkę iki galo jis su R. J. jo automobiliu išvažiavo iš objekto, tai buvo apie 16:00-17:00 valanda, R. J. jį nuvežė namo. Išrinkinėjimo metu jis (A. M.) vieną kartą matė V. J., V. J. atvežė su automobiliu, kaip prisimena "Golf" markės, po 2 čeburekus, tai buvo apie 12:00 -13:00 val., jis (A. M.) tuos čeburekus paėmė ir nunešė kitiems darbinininkams, kiek prisimena V. J. atvežęs čeburekų, išvažiavo atgal kažkur, į kurią pusę nepamena. Kiek pamena, V. J. namelio neišrinkinėjo, tik atvežė čeburekų gal apie 12:00 val.- 13:00 val. (tuo laikotarpiu) ir išvažiavo. Taip pat pas R. J. buvo mineralinis vanduo, kurį gėrė išrinkimo metu, taip pat pamena, kad buvo "Sidras", bet kas jį atvežė nežino, neprisimena. Jis (A. M.) negėrė, bet matė, kad buvo "Sidro" butelis. Įrankius, kurių pagalba išrinkinėjo rąstinį namelį, davė R. J., tai buvo keletas laužtuvų ir keletas plaktukų. R. J. turėjo šiuos įrankius savo automobilyje Golf, matė, kad iš ten juos išėmė. Kas liečia čeburekų atvežimą, tai gali pasakyti, kad kodėl būtent V. J. atvežė čeburekų nežino, anksčiau maisto jis nėra vežęs į objektus. Jis (A. M.) paėmė tik iš jo maišelį su čeburekais (prie rąstinio namelio ant kelio), V. J. nieko nepasakė jis (A. M.) ir neklausė, viso buvo čeburekų apie 18 vienetų, visą maišą paėmė jis (A. M.) ir padėjo ant rąsto ir pakvietė visus pavalgyti. R. J. išrinkinėjo namelį kartu, rąstus dėjo šalia kelio į krūvą (vieną krūvą kiek pamena). Kas paskui išvežė minėtus namelio rastus ir kur nuvežė nežino, nes jam išvažiuojant su R. J. rąstai liko gulėti prie kelio dvejose ar trijose krūvose. R. J. jį nuvežė namo per 15 minučių kažkur ir paskui kažkur išvažiavo, kur nežino, matė, kad apsisuko ir nuvažiavo atgal tuo pačiu keliu. Už darbą (rąstinio namelio išrinkimą) gavo 30 eurų iš R. J., kitą dieną jam atrodo. Kieno šitas rąstinis namelis nežino ir neklausinėjo, manė, kad R. J. gavo užsakymą išrinkti šį namelį ir dėl to paėmė jį padėti, kokiu tikslu buvo išrenkamas šis namelis iš tiesų nežino, bet išrinkimo metu R. J. pasakė, kad šį namelį yra savininkas pardavęs su žemės sklypu ir nori statyti naują namą, o šį rąstinį namelį reikia išrinkti. Jokio K. C. nepažįsta ir nežino kas tai per asmuo. Dar R. J. paminėjo jam išrinkimo metu, kad tai G. L. pasiūlė šį objektą išrinkti, tačiau jis asmeniškai to negirdėjo, bet tai teigia tik iš R. J. žodžių, kadangi pats nekalbėjo su G. ir negirdėjo asmeniškai, kad G. L. būtų nurodęs šį objektą išrinkti, taip pat pažymi, kad 2017-03-09 rytą pas G. L. nevažiavo, o iškarto į objektą, nors anksčiau visada važiuodavo pas G. L. įrankių. Namelį išrinkinėjo du broliai G., A., L., J., ir dar kažkas, dabar jau tiksliai neatsimena visų. Daugiau apie minėtą namelio išrinkimą nieko nežino. Kad rąstinis namelis buvo išrinktas nelegaliai sužinojo kaip pradėjo eiti kalbos per Maišiagalą, kad yra pavogtas rąstinis namelis. Tada sužinojo, kad R. J. yra sulaikytas policijos pareigūnų, tai buvo kažkur praėjus mėnesiui po rąstinio namelio išrinkimo. Taip pat jis paskui buvo nuvažiavęs pas G. L. paklausti kodėl jis nebeduoda darbo, G. L. pasakė, kad jie vagys ir pagrobė rąstinį namelį ir kad nenori su jais turėti reikalų. Tuo metu kai važiavo pas G. L. rodos R. J. buvo suimtas tuo metu. Apie rąstinio namelio išrinkimo aplinkybes jis (A. M.) nieko daugiau nežino, kas liečia V. J. nežino kaip jis susijęs su šia vagyste, tačiau išrinkimo metu matė, kad V. J. automobilis "Golf", spalvos nepamena išrinkimo dieną pravažiuodavo pro tą rąstinį namelį ne kartą, kokius keturis kartus pirmyn atgal, matė V. J. važiavo vienas kiek pamena, kur jis važinėjo negali pasakyti, asmeniškai iš arti jį matė tik vieną kartą kai atvežė čeburekus. R. J. jį pasamdė išrinkti šį namelį, bet kaip jis susijęs su šia vagyste nežino, R. J. apie tai nešneka. Daugiau nieko nežino apie įvykį. (I t., b. l. 121-122);

Iš byloje esančio K. C. pareiškimo matyti, kad 2017-03-20 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13325-17. Pareiškime K. C. nurodo, kad jis nuosavybės teise turi sklypą ir rąstinį namą, esančius Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). 2017-03-18 telefonu gavo pranešimą iš nekilnojamojo turto vadybininko V., apie tai kad minėtas namas yra pavogtas. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Iš kaimynų paaiškinimų nustatyta, kad namas galėjo būti pavogtas 2017-03-09, kuomet į sklypo teritoriją atvažiavo galimai „VW“ markės automobilis su 8 darbininkais, kurie išardė namą. Vėliau atvažiavo sunkvežimis, į kurį buvo sukrautas išardytas namas. Po policijos išvykimo jo žmona I. C. savo jėgomis nustatė galimus įrodymus, kurie deja nebuvo užfiksuoti atvažiavusios operatyvinės grupės, o būtent langų rėmai, sudėti namo teritorijoje ant kurių galėjo likti mikrodalelės ar įtariamųjų DNR pėdsakai, aplinkiniuose keliuose ir kitose objektuose rado keletą vaizdo stebėjimų kamerų, taip pat rado automobilių protektoriaus pėdsakus, kurie išliko sklypo teritorijoje. Padaryta žala sudaro apie 18 000 eurų. Kas galėjo pagrobti namą nežino, bet įtaria, kad galimai tai padaryti galėjo kūdros kasėjai, kurių kontaktus turi ten gyvenantis G. L.. Prašo susisiekti su I. C., kuri padės pareigūnams užfiksuoti aukščiau išvardintus įrodymus, taip pat atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą, kurios metu būtina surasti ir išimti daiktinius įrodymus, kuriuos rado po policijos išvykimo, pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti kaltus asmenis. (I t., b. l. 3-6);

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstantysis liudytojas G. L. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 1, pareikšdamas, kad tai tas pats asmuo, kuris atvažinėjo su juo susitikti ir buvo su jo ( G. L.) pažįstamu "S.", kaip suprato šis asmuo yra rąstinio namelio pirkėjas, jo vardo pavardės nežino, atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų, iš didelio veido (pats neaukštas, o veidas didelis), tai yra tas pats asmuo, kuris buvo atvažiavęs su "S." ir kuris pasakė, kad rąstinį namelį nupirko už 5000 eurų. (I t., b. l. 59-62);

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas L. R. savanoriškai pateikė medienos krūvą uždengtą juodos spalvos plėvele, sudėtą jo teritorijoje, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie kelio. (I t., b. l. 88-89);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - įvykio vieta (toliau sklypas), adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) kaimą galima patekti važiuojant iš (duomenys neskelbtini) pusės arba (duomenys neskelbtini) pusės. (duomenys neskelbtini) kaimas yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k. Į įvykio vietą važiuota nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pravažiavus ženklą "(duomenys neskelbtini)" ir nusileidus nuo kalno tarp dviejų autobusų stotelių sukama į dešinę į žvyruotą kelią. Važiuojama tiesiai apie 50 metrų ir priešais yra ženklas "(duomenys neskelbtini)". Pravažiavus tą kaimą važiuojama tiesiai apie 1 km, kol privažiuojama sklypą. Sklypas yra po dešine puse. Sklype yra iškastas didelis tvenkinys, šalia jo yra pastatytos 4 medinės pavėsinės. Taip pat arčiau tvenkinio yra pastatyta metalinė konstrukcija. Ant kalno yra namo pamatai, šalia pamatų iš dviejų pusių sudėtos lentos. Sklypas neaptvertas, vaizdo kamerų nėra. Apžiūros metu jokių identifikavimo pėdsakų nerasta. Įvykio vieta nufotografuota. Specialistas į įvykio vietą kviestas nebuvo, nes daiktų arba kažkokių kitų pėdsakų, kuriuos galima būtų pridėti prie medžiagos nenustatyta, taip pat baigiant apžiūrą pradėjo lyti lietus. Įvykio apžiūros metu nieko nepaimta. (I t., b. l. 16-20);

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurio pavadinimas "download_10.102.186.21_2017-04-15_11-48-34_25.01". Paleidus ir perklausus įrašą su kompiuterine programa 'Windows Media Player", nustatyta, kad įrašo trukmė 01:30 min. Įraše girdimas vyro ir moters pokalbis. Moters balsas: 112 Vyro balsas: Laba diena Moters balsas: Laba diena Vyro balsas: Aš turiu policijai biški informacijos, nes pas mane kaimynystėje buvo pavogtas rąstinis namas, tai vat, ten irgi tokia situacija, žinau kaip ir sulaikytas kas pavogė, bet turbūt nerado dar to namo Moters balsas: Ta prasme turit tokios informacijos dėl vagystės, vagystė buvo kažkur registruota policijoje? Vyro balsas: Taip, taip Moters balsas: Kokiam rajone? Vyro balsas: Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Moters balsas: Tai žinokit būtų geriausia jeigu jūs paskambintumėt į vyriausiąjį Vilniaus policijos komisariatą Vyro balsas: Šiandien nedirba gi Moters balsas: Dirba, dirba, vyriausiasis dirba visą parą Vyro balsas: O tai koks telefono numeris? Moters balsas: Užsirašykit Vyro balsas: Taip, sakykit Moters balsas: (duomenys neskelbtini), iš karto neišsigąskit jei nepakels ragelio, nes budėtojas užimtas gali būti, tai kelis kartus kartais tenka paskambinti, ir pasakysit datą kada buvo vagystė ir kas ten buvo Vyro balsas: Gerai, ačiū. (I t., b. l. 65);

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurio pavadinimas 835504. Įjungus garso įrašą kompiuterine programa "Windows Media Player" girdimas iš pradžių dviejų asmenų (moters ir vyro) pokalbis lietuvių kalba, o ties pokalbio 1 min 20 sek. tas pats asmuo kalbasi jau su kitu vyru. Viso įrašo trukmė - 4 minutės. Sudaryta garso įrašo pokalbio suvestinė: Moteriškas balsas: Policija klauso Vyriškas balsas Nr. 1: Laba diena Moteriškas balsas: Sveiki Vyriškas balsas Nr. 1: Aš norėčiau biški tokios turiu informacijos, nes prieš mėnesį buvo pavogtas rąstinis namas Moteriškas balsas: Taip Vyriškas balsas Nr. 1: Ir atvažiavo žmonės nu vos nereikalaut pinigų, kad ta prasme už tą namą, aš sakau tai palaukit tai ale aš pardaviau tą namą, bet aš jo tikrai nepardavinėjau, ten kiti žmonės pavogė ta prasme tai vat, ir pas jus medžiaga vyriausiajam komisariate Moteriškas balsas: O čia kur buvo viskas? Vyriškas balsas Nr. 1: Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime Moteriškas balsas: Luktelėkit. Ar jūs žinote kas pinigų iš Jūsų reikalauja? Vyriškas balsas Nr. 1: Ta prasme aš telefono numerį turiu ta prasme Moteriškas balsas: Turi telefono numerį Vyriškas balsas Nr. 2 : Laba diena Vyriškas balsas Nr. 1: Laba diena Vyriškas balsas Nr. 2 : Tyrėjas (duomenys neskelbtini) patrukdė Vyriškas balsas Nr. 1: Taip Vyriškas balsas Nr. 2 : Dabar jūs man situaciją nuo pat pradžių papasakokit, ten tas namas Vyriškas balsas Nr. 1: Rąstinis namas ten, buvo situacija tokia, ta prasme aš gyvenu kaimynystėje ir buvo ardomas namas, nu paprasčiausiai aš taip pat irgi galvojau ai ten už skolas pasiėmė ir taip toliau, tai net nėėjau žiūrėti kas ten darosi, o kažkur po dviejų savaičių pasirodo, kad jį pavogė Vyriškas balsas Nr. 2 : Mhm Vyriškas balsas Nr. 1: Kaip sakot? Vyriškas balsas Nr. 2 : Bet čia Jūsų tas namas ? Vyriškas balsas Nr. 1: Ne, ne mano. Mano kaimyno. Vyriškas balsas Nr. 2 : Kaimyno? O kodėl kaimynas nesidomi kaip ten ir kas ten? Vyriškas balsas Nr. 1: Ta prasme, taigi kaimynas ten parašęs pareiškimą, pas jus turi būti Vyriškas balsas Nr. 2 : Ai, pas mus matot, jūs į vyriausiąjį komisariatą skambinat, o ten turbūt tiria ten Vilniaus rajonas? Taip? Vyriškas balsas Nr. 1: Nežinau žinokit aš jums sakiau pas mane atvažiavo tokie žmonės ir pradėjo reikalauti iš manęs pinigų ir sako vos ne tu pardavei tą namą, sakau palaukit sakau nieko, ką jus čia šnekat, aš su jumis iš viso pirmą kartą vieną matau, kitą tai iš jaunystės laikų atsimenu iš gretimo kaimo, ką jus čia šnekat sakau Vyriškas balsas Nr. 2 : Ne nu prie ko čia jus, ne jūsų čia turtas, nei jūs galėjot parduoti, nei jūs ten kažkaip Vyriškas balsas Nr. 1: Ne tai taip, sakau ten kažkokia tokia situacija, vien dėl to norėjau iš karto jums pasakyti, nes paskui matot būna kaip Vyriškas balsas Nr. 2 : Vis tiek jūsų skambutis kaip ir užregistruotas, bet tai jeigu, matot, tas žmogus kurio turtas nesikreipia ar jis jau kreipėsi ir yra tyrimas pradėtas, tai jis turėtų papildomai domėtis pats kaip ten kas vyksta Vyriškas balsas Nr. 1: Ai, nu matot aš čia paprasčiausiai, paprasčiausiai noriu pranešti, nes sužinojau tokią informaciją, nes pas mane atvažiavo vos ne aš žinau kur tas namas ta prasme, nu kaip žinau kurie žmonės, nes telefono numerį turiu tai vat, tik tai vat, nu tokia aišku gal ir minimali čia informacija, nu žinot kaip sakoma Vyriškas balsas Nr. 2 : Tai ir sakom maždaug šituo atveju, jei ne jūsų, tai mes realiai kažką labai stipriai jums pagelbėt negalėsim Vyriškas balsas Nr. 1: Nu čia ne man, čia kaimynui Vyriškas balsas Nr. 2 : Jei jam reikės pagalbos, mes ją ir suteiksim Vyriškas balsas Nr. 1: Supratau, nu matot aš paprasčiausiai paskambinau jums ir pranešiau kokia yra situacija, kad nebūtų paskui visokių tokių niuansų Vyriškas balsas Nr. 2 : Gerai, ačiū Vyriškas balsas Nr. 1: Ačiū, iki. (I t., b. l. 70);

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. C. savanoriškai pateikė 2015-05-27 Rangos sutartį, pasirašytą tarp S. B. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovo D. J.. (I t., b. l. 73-76);

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta juodos spalvos plėvele uždengta rąstų krūva. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas - rąstų krūva yra uždengta juodos spalvos plėvele, plėvelė pritvirtinta juodos spalvos medvaržčiais prie stogo gegnių, kurios yra su pilkos spalvos stogo dengimo plėvelės likučiais. Iš viršaus plėvelė prie stogo gegnių prisukta taip pat stogo dalimi, kurios vadinamos "makaronais". Šalia uždengtos krūvos ant žemės yra stogo gegnės su difuzinės plėvelės (pilkos spalvos) likučiais, prie vienos gegnės pritvirtinta sienos dalis, kuri yra nudažyta iš vienos pusės rudos spalvos dažais, sienos dalis yra apvali su vienodai nupjautais kampais, gegnė sudaryta iš dviejų dalių tarpusavyje sutvirtintų specialiais varžtais. Atidengus plėvelę matoma krūva įvairių išmatavimų rąstų su nupjautais, bei specialia įranga išpjaustytais galais, didžioji dalis rąstų iš vienos pusės nudažyti rudos spalvos dažais. Išdėliojus krūvą rąstų šalia esančiame lauke matoma, kad tai yra įvairios rąstinio namo sienų dalys, kurios turi konstrukcijoje konkrečią vietą. Kiekvienoje briaunoje yra speciali žyma. Apžiūra buvo atlikta minėtus rąstus išdėliojus (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. lauke. Rąstai suskaičiuoti ir išmatuoti: 0,48 -36 (17,28) 1 – 57 (57) 1,24 - 10 (12,4) 1,51 – 10 (15,4) 1,70 – 10 (17) 0.86 – 4 (3.44) 1,15 -4 (4,6) 1,71 – 1 (1,71) 1,43 -3 (4,29) 1,67 -3 (5,01) 1,90 -1 (1,90) 2,21 -1 (2,21) 1,12 -1 (1,12) 138,5 -1 (138,5) 1,66 -1(1,66) 1,94 -3 (5,82) 4,54 – 16 (72.64) 2,60 – 13 (33.8) 4,04 – 41 (165,64) 3,04 – 3 (9,12) 4,85 – 1 (4,85) 4,50 – 12 (54) 2,77 – 1 (2.77) 5,50 – 2 (11) 6 – 23 (138) 4,91 – 3 (14,73) 4,30 – 26 (111.8) 4,76 – 13 (61.88) 4,26 – 40 (170.4) 3,30 – 3 (9,9) 3,35 – 4 (13,4) 4,05 – 2 (8,1) 3,02 – 1 (3,02) 2,75 – 1 (2,75) 2,49 – 2 (4,98) 2.74 – 1 (2,74) 2.21 – 1 (2,21) 2.78 – 1 (2,78) 3.28 – 1 (3,28) 3 – 1 (3) 3.45 – 1 (3,45) 2.76 – 1 (2,76) 2.8 – 2 (5,6) 2.44 – 1 (2,44) 2.2 – 4 (8,8) 2.5 – 1 (2,5) 1,09 – 1 (1,09). Šie išmatavimai buvo atlikti išdėliojus kiekvieną rąstą, matavimo vienetas metrai (žymima "m"). Skaičiai išdėstyti tokia seka - rąstų matmenys "m"/vienetai ir išviso. Toliau tokia pačia seka išdėstyti stogo gegnių matmenys: 6 -7 (42) 3,58 – 1 (3,58) 3,49 – 2 (6,98) 6,15 – 1 (6,15) 5,10 – 2 (10,2) 6,10 – 8 (48,8) 4,62 -1 (4,62) 2,60 – 1 (2,6) 2,64 – 1 (2,64) 6,20 – 1 (6,20) 3,30 – 1 (3,30). Iš viso suskaičiuota medienos 395 vienetai. (I t., b. l. 90-99);

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo sk. vyresn. specialisto A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamųjų apklausos metu buvo gauta informacija apie tai, kad išrinktas rąstinis namas buvo išvežtas dalimis pakraunant krovininį automobilį du kartus, pagal tai, kad įtariamieji nurodė, jog po pirmo rąstų išvežimo praėjo nedidelis laiko tarpas darytina išvada, kad išrinkto rąstinio namo rąstai buvo išvežti į netoliese esančią vietovę. Pagal šią informaciją buvo atliekama kriminalinė žvalgyba bei nuodugniai tikrinamos gyvenvietės, kurios yra netoliese, siekiant nustatyti pavogtų išrinktų namo rąstų vietą, kadangi tai svarbus įrodymas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei padėsiantis nustatyti visus asmenis galimai prisidėjusius prie minėto rąstinio namo vagystės. 2017-04-20 kartu su tyrėju A. K. važiuojant pro (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pravažiavus (duomenys neskelbtini) namą, pastebėjo didelę krūvą, kuri buvo uždengta juoda plėvele, privažiavę arčiau pamatė, kad plėvelės kraštus apačioje laiko aplaužytos stogo gegnės, už juoda plėvele uždengtos krūvos pastebėjo gegnę, kuri buvo su pilkos spalvos difuzinės stogo dengimo plėvelės likučiais, bei medvaržčiais, bei kitomis tvirtinimo dalimis prisuktą apvalų rąstą, kuris iš vienos pusės buvo nudažytas rudos spalvos dažais, šio rąsto kraštai buvo simetriškai nupjauti. Tai sukėlė įtarimą, jog tai galimai yra ieškomo rąstinio namo dalis, buvo paskambinta pareiškėjui K. C. tel. nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo buvo paprašyta apibūdinti kaip atrodė rąstai ir buvo paklausta ar ant namo stogo buvo užtiesta difuzinė plėvelė, pareiškėjas K. C. nurodė, kad rąstai buvo apvalūs, nudažyti rudos spalvos dažais kai namas jau buvo surinktas, tai paaiškina kodėl (duomenys neskelbtini) g. esančioje teritorijoje gulinti rąsto dalis buvo nudažyta iš vienos pusės, taip pat prie stogo gegnių buvo pritvirtinta pilkos spalvos difuzinė plėvelė, kuri pasak nukentėjusiojo buvo jau išblukusi nuo saulės. Šie K. C. apibūdinimai patvirtino įtarimus, jog tai yra galimai vogto namo dalis. Todėl buvo nuspręsta minėtą gegnės dalį su pilkos spalvos difuzinės plėvelės dalimi bei prie jos prisuktą rąsto dalį nufotografuoti bei nuotraukas nusiųsti į K. C. nurodytą el. paštą. Į el. paštą buvo nusiųstos dvi nuotraukos, kurių pavadinimai "IMG_20170420_164937" ir "IMG_20170420_164949", kuriose užfiksuotos aukščiau minėtos medienos dalys. Gavęs minėtas nuotraukas pareiškėjas K. C. patvirtino, kad tai yra jo rąstinio namo dalys. Gavę pareiškėjo patvirtinimą priėję prie vyro, kuris netoliese ardė automobilį, kaip vėliau paaiškėjo L. R. (iš žodžių) prisistatė policijos pareigūnais, parodę savo tarnybinius pažymėjimus paklausė kam priklauso šis šalia kelio esantis sklypas su jame buvusiais juoda plėvele, kaip vėliau paaiškėjo, uždengtais rąsta?s. L. R. (iš žodžių) nurodė, kad tai yra jo rąstai, kuriuos jis įsigijo iš V. J. ir R. J.. Taip pat jis nurodė, kad V. J. jam paskambino telefonu ir pasiūlė įsigyti šiuos rąstus, pasak L. R. rąstai buvo atvežti kai jo nebuvo namuose, kai jis vakare atvyko namo į (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), ten jis susitiko su V. J. ir R. J.. L. R. nurodė, kad už minėtus rąstus jis atsiskaitė grynais pinigais t. y. 300 eurų sumokėjo R. J.. Minėti asmenys buvo atvažiavę pas L. R. į (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., šiuo adresu ir buvo surasti vogto namo rąstai su aplaužytomis stogo gegnėmis. (I t., b. l. 100);

Iš byloje esančio reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas D. T. pateikė žemės sklypo plano, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2015-07-20 Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 001-35 dokumentų kopijas. (I t., b. l. 108-114);

Iš byloje esančio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuota:

2017-04-12 14.22 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.), pokalbio metu M. S. klausia V. J. kas atsitiko ir kodėl policija fotografuoja senus rąstus prie jo namų, pasitikslina ar čia kartais ne dėl to namo. V. J. atsako, kad gal ne ir praneša, kad uždarytas J. ir, kad jo ryte ieškojo bet namuose nerado. M. S. susirūpino ir paklausė ar dabar namą iš L. paims. V. J. atsako, kad viskas ne dėl to;

2017-04-12 19.20 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.), pokalbio metu M. S. praneša V. J., kad pas jį namuose policija ieškojo būtent V. J. ir, kad ieškojo dėl to namo, nes atvažiavę pareigūnai apžiūrinėjo ir fotografavo prie namo sudėtus senus rąstus. V. J. ramindamas atsako, kad policija visada fotografuoja atvykus į vietą ir jo ieško ne dėl to, nes sako, kad kalbėjo su savininku. Tada M. S. klausia, ką dar jie su J. pridarė. V. J. atsako, kad nieko jie su J. nepridarė. M. S. konstatuoja jei daugiau nieko nepridarė tai tik dėl to namo ieško, nes su J. sako tik namą išrinkinėjot. V. J. atrėžia, kad jis ne išrinkinėjo. M. S. į tai atsako, kad policija šiaip sau neieško. V. J. atsako, kad pats irgi manė, kad čia dėl to namo, bet ne, ne dėl namo, dėl senų dalykų;

2017-04-12 22.21 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (K. (J.)), pokalbio metu V. J. liepė pastarajam užsukti pas A., nes jį jau lyg tai paleido ir sužinoti pas jį viską, už ką buvo uždarę ir panašiai;

2017-04-13 18.03 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.), pokalbio metu A. Č. klausia savo dukros A. Č. kas girdėt dėl jos sugyventinio (dėl V. J., kuris 2017-04-13 buvo sulaikytas), A. Č. (vaidindama, kad nesupranta) atsako, kad uždarytas dėl kažkokio namo apie kuri ji motinai pasakojo, A. Č. pasitikslina ar čia ne dėl to, kurį jie išrinko. A. Č. susinervina, kad motina atvirai telefonu kalba būtent apie tą namą, tada A. Č. jai atsako, kad daugiau telefonu apie tai nešnekės ir dar kartą pasitikslina dėl ar ne dėl to namo, kuri L. pardavė. A. Č. patvirtina, kad būtent dėl to namo kuri L. pardavė. Toliau abi pašnekovės aiškinasi, kodėl dėl to namo uždarytas V. J. jeigu jis ne kaltas, A. Č. sako dukrai, kad yra gi žmogus, kuris jiems liepė parduot tą namą, o V. J. tik klientą, kam tą namą parduoti, surado;

2017-04-13 19.29 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.), pokalbio metu M. S. domisi, kaip reikalai. A. Č. praneša, kad J. suėmė vienam mėnesiui, o V. J. tik sulaikė, bet greičiausiai irgi suims. M. S. domisi už ką juos sulaikė, ką jie prisidirbo. A. Č. atsako, kad dėl to namo juos sulaikė. M. S. su nerimu pasitikslina ar dėl to namo. A. Č. sako, kad nelabai nori telefonu apie tai šnekėti, ir turi daug reikalų, nes reikia surinkti pinigus advokatui. M. S. paklausė ar nesulaikė „G.“. A. Č. atsako, kad nežino;

2017-04-13 21.05 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (D.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.), pokalbio metu vyras klausia ar pastaroji neturi L. iš „Č.“ numerio, A. Č. atsako, kad neturi. Tada vyras paprašo, kad ji sužinotų numerį per M.. A. Č. sutinka ir prižada sužinoti;

2017-04-13 21.06 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.), pokalbio metu A. Č. paaiškina, kad D. yra Č. ir prašo L. numerio. M. S. atsako, kad kaip tik dabar yra su L. ir prašo kad perduotų D., kad tas jam pats paskambintų;

2017-04-13 22.23 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (D.), klausia kur jis yra ir kaip ten reikalai, kaip L. ar pergyvena. Vyras atsako, kad yra namuose jau grįžo, kalbėjosi su jais, ir patvirtino, kad L. pergyvena;

2017-04-14 14.39 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. C.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.), kalbasi apie pinigus advokatui. Vėliau A. Č. pašnekovui sako, kad visus įskundė V. (V. G.), A. C. atrėžia, kad ne V., o „G.“ visus įskundė policijai, nes pas jį pirmą policija buvo ir jis apie visus papasakojo, be to sako vakar M. pas „G.“ su L. buvo, tai tas „G.“ neprisipažino ir sakė neva jis nieko nežino ir nieko nedarė, darė jie, tegul jie ir atsako;

2017-04-14 19.19 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Č.), A. Č. nustebusi klausia, ką V. J. daro pas jos motiną (kadangi pastarasis skambina iš M. S. jos motinos sugyventinio numerio), V. J. atsako, kad laukia L. bei paprašė surasti M. numerį nes reikia, kad jo advokatas susitiktų su J. advokatu;

2017-04-20 21.22 val. abonentas Nr. 8 (duomenys neskelbtini) (V. J.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (L. R.), V. J. klausia kas atsitiko. L. R. atsako, kad buvo svečiai ir namą išsivežė (kalba eina apie tai kad, 2017-04-20 pas L. R. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., buvo rastas ir paimtas vogtas rąstinis namas). V. J. negali patikėti, vyrai pasiginčija ir L. R. primygtinai paprašo susitikti ir pakalbėti, bet ne pas jį name, o pas M.;

2017-04-22 21.44 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (K. (J.)) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.), K. (J.) klausia kaip reikalai, nes sako jau girdėjo kad rąstus rado, V. J. jį pataiso sakydamas, kad malkas rado. Taip pat V. J. pasakoja, kad neva prieš juos visus „G.“ duoda parodymus, pergyvena, kad J. prisipažino iš dalies, o L. sakė neva malkas už 300 eurų nupirko, neva V. J. paskambino pasiūlė o J. pinigus paėmė, taip kad dabar nieko nebelieka tik J. tempti „G.“ paskui save kaip organizatorių, už tai kad, daug šneka tegul ir atsako. K. (J.) pasiūlė surasti nukentėjusį ir su juo pasikalbėti į ką V. J. supykęs atsakė, kad susitarti jokių šansų nėra, kadangi pareiškimas jau parašytas, net ir gražinus pinigus bus teistumas. V. J. guodžiasi pašnekovui, kad prasti reikalai ir, kad jei butų žinojęs, kad J. prisipažino, būtų policijai sakęs, kad buvo vietoje kai namą ardė, čeburekus atvežė;

2017-04-23 12.14 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.), pokalbio metu V. J. paaiškino M. S. kad jo advokatas rytoj eis pas J. šnekėti, kad tas imtų viską ant savęs, nes J. jau ir taip iš dalies prisipažino, nes kitos išeities nėra;

2017-04-24 21.26 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (K. (J.)) skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.), kalbasi apie tai, kad po kelių dienų J. suėmimo pratęsimas, kad kadangi namas jau rastas tai dabar nieko kito nebelieka tik tempti „G.“ kartu, kad užsakė ir dar visus įskundė. (I t., b. l. 169-170);

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresn. specialisto A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13325-17 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2017-03-18 Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) buvo išardytas ir pavogtas rąstinis namas 18 000 eurų vertės. Įtariant šiuo nusikaltimo padarymu buvo sulaikyti R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) V. J. a. k. (duomenys neskelbtini) Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad V. J. nusikaltimo padarymo metu naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Tele2) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Tele2), R. J. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Tele2). Siekiant patikrinti visas įvykio aplinkybes bei visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti gautą informaciją, nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis, gauti tyrimui reikšmingus duomenis, nustatyti galimus įvykio liudytojus, kitus asmenis galėjusius prisidėti prie sunkaus nusikaltimo padarymo, gauti papildomus įrodymus, paneigti ar patvirtinti, kai kurias įvykio aplinkybes buvo kreiptasi į telekomunikacines paslaugas teikiančias bendroves su tikslu gauti visų nurodytų numerių įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotines bei gautas ir priimtas trumpąsias žinutes, bazines stotis, per kurias buvo susisiekiama: (duomenys neskelbtini) (UAB TELE 2 IAP) nuo 2017-03-01 00.00 val. iki 2017-04-24 23.59 val.; (duomenys neskelbtini) (UAB TELE 2 IAP) nuo 2017-03-01 00.00 val. iki 2017-04-24 23.59 val.; (duomenys neskelbtini) (UAB TELE 2 IAP) nuo 2017-03-01 00.00 val. iki 2017-04-24 23.59 val.; (duomenys neskelbtini) (UAB Omnitel) nuo 2017-03-01 00.00 val. iki 2017-04-24 23.59 val.. Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės UAB "Tele2" ir UAB „Omnitel“ informacijos analizę, buvo nustatyta, kad V. J. ir R. J. laikotarpyje nuo 2017-03-09 iki 2017-03-18 jungėsi prie UAB Tele 2 bokštų (celių) esančių netoli Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) ir apimančių nusikaltimo vietą. Išklotinėse taip pat matoma, kad R. J. ir V. J. bendrauja tarpusavyje, o V. J. ir bendravo su L. R.. Asmens, kuris vežiojo išrinkto namo rastus analizės metu nustatyti nepavyko. (I t., b. l. 190);

Iš byloje esančio 2017-11-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamųjų V. G., D. L., V. A., S. G., V. J., A. M. bei A. M. atžvilgiu, kadangi iš atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog apklausti įtariamieji V. J. ir R. J. duodami parodymus nenurodė tikrųjų įvykio aplinkybių, apklausti kiti įtariamieji, t. y. V. G., D. L., V. A., S. G., V. J., A. M. bei A. M. nurodė, kas organizavo, kontroliavo, davė nurodymus ir mokėjo pinigus už atliktą darbą, t. y. rąstinio namo išardymą. Visi paminėti asmenys kaltės nepripažino, nurodė dalyvavę ardant namą, tačiau apie vagystės faktą nesuvokė, atsižvelgiant į paminėtų asmenų parodymus ir kitus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, galima teigti, kad rastinio namelio ardymą organizavo ir jį kontroliavo R. J. ir V. J., o kiti įtariamieji galėjo nesuvokti vykdomo nusikaltimo fakto, todėl nenustačius pakankamų subjektyviųjų požymių dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. įvykdymo, ikiteisminis tyrimas V. G., D. L., V. A., S. G., V. J., A. M. bei A. M. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankami duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. (II t., b. l. 67-72);

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų V. J. ir R. J. kaltė, jog jie įvykdė svetimo turto vagystę yra pilnai įrodyta. Nagrinėjamu atveju R. J. neneigė fakto, jog dalyvavo namo ardyme ir ardė namą, tačiau teigė, jog tai buvo atliekama G. L. užsakymu, kadangi su juo dirbdavo statybose. Teismas kritiškai vertina R. J. parodymus, jog namas buvo ardomas G. L. užsakymu, įvertinęs paties kaltinamojo R. J. parodymų nenuoseklumą šioje byloje. 2017-04-12 apklaustas įtariamuoju ( 2 tomas , b.l. 91) teigė, jog kovo viduryje būdamas pas G. pamatė, kad nėra šalia jo esančiame žemės sklype namo, likę tik pamatai. Klausė G., apie tą pastatą, jam atsakė, jog kažkas išardė ir išvežė. Jis pats tame sklype nėra buvęs, nėra matęs, kad kažkas ardytų. Nėra susijęs su šio namo išardymu. Po to posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, R. J. nurodė, jog įtarimą pripažįsta, jog tiesiog ardė namą kaip ir visi likusieji. Jam pasakė V. J., kad reikia ateiti, už tai davė 50 eurų ( 2 tomas, b.l.97). Vėlesnių apklausų metu bei teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog namą išardė G. L. nurodymu. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią R. J. versiją. Liudytoju apklaustas G. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paneigė, jog jis davė R. J. nurodymą išardyti namą. G. L. neneigė jog kartu su R. J. yra turėję ardymų darbų prie kitų objektų. Panašiu laiku buvo atliekami ardymo darbai Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat (duomenys neskelbtini). Neneigė, jog R. J. galėjo būti atvažiavęs pas jį 2017-03-09 į katilinę, tačiau nurodė, jog tai galėjo būti dėl kitų objektų, nes buvo tokio pat dydžio objektai. Tai kad G. L. negali būti susijęs su šia vagyste iš dalies patvirtina ir A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu. Iš kurių matyti, jog A. M. yra kartu dirbęs su R. J. ir G. L. ardymo darbuose. G. L. su R. J. tardavosi dėl atliekamų darbų objektų Vilniaus mieste, iš ryto paimdavo instrumentus iš G. L. ir vykdavo dirbti į objektus Vilniaus mieste. Objektai buvo visur, pagrinde Vilniuje. O 2017-03-09 R. J. pas jį atvažiavo vienas ir pasakė, kad yra objektas, ir 2017-03-09 rytą pas G. L. nevažiavo, važiavo iš karto į objektą, nors atliekant kituose objektuose darbus visada važiuodavo įrankių pas G. L.. O tą dieną , įrankius , kurių pagalba išrinkinėjo namą, davė R. J., kuriuos jis turėjo savo automobilyje. Rastinio namelio išrinkimo darbams vadovavo R. J.. Tai gi šios visos aplinkybės ir paneigia, kaltinamųjų nurodomą versiją, jog G. L. organizavo namelio ardymą. Nagrinėjamu atveju V. J. apkritai neigė dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, teigdamas apie tai jog nieko jis nežinojo, tik R. J. prašymu buvo atvežęs čeburiekus. Tačiau V. J. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas L. R. parodė, jog Valerijus jam pasiūlė malkas. Vakare R. J. ir V. J. pas jį buvo atvažiavęs mėlynos spalvos automobiliu Golf. Taip pat l. R. nurodama aplinkybė, jog po įvykio V. sakė, jog gali būti problemų dėl medienos. Liudytoju apklaustas V. J. patvirtino, jog jam V. J. jam pasiūlė darbą ir sakė, jog reikia išardyti namą ir turėjo sumokėti 50 eurų. Ryte jį pats V. nuvežė į objektą. Be to, iš byloje pokalbių išklotinių matyti, jog po 2017-04-12 buvo intensyviai bendraujama telefonu dėl minėto namo. M. S. klausė V. J. ką jie su R. J. yra pridarę. Be to, pažymėtina, jog iš būtent telefoninių pokalbių išklotinių ir matyti, jog buvo sumanyta nurodyti G. L. kaip organizatorių už tai, kad daug šneka tegu ir atsako. Taip pat iš pokalbių išklotinių matyti, V. J. jaudinasi, kad R. J. prisipažino iš dalies. V. J. telefoninio pokalbio metu guodžiasi, kad jei būtų žinoję, kad R. J. prisipažino būtų policijai sakęs, kad buvo vietoje, kai namą ardė, čeburiekus atvežė. Taip pat iš pokalbių išklotinių matyti, jog V. J. M. S. aiškino, jog jo advokatas eis pas R. J. šnekėti, kad tas imtų viską ant savęs, nes J. ir taip iš dalies prisipažino, nes kitos išeities nėra. ( 1 tomas, b.l. 169-170) Tai gi iš pakalbių išklotinių matyti, jog sulaikius R. J., V. J. intesyviai telefonu derino versijas. Ir tai suponuoja neginčytiną išvadą, jog V. J. dalyvavo rastinio namelio vagystėje kartu su R. J. kaip bendrininkai

LR BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį.

Tai gi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-895/2017). Nors šioje byloje nepavyko nustatyti, kaip tarp V. J. ir R. J. įvyko susitarimas, ką konkrečiai jie buvo susitarę, neaišku, kada suformavo jų tyčia daryti nusikalstamą veiką, tačiau iš visumos aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad V. J. ir R. J. veikė kartu, pasikliovė vienas kitu. V. J. rūpinosi darbininkų atvežimu, maisto pristatymu darbininkams. R. J. vadovavo ardymo darbams. Iš A. M. parodymų matyti, jog V. J. tą dieną kelis kartus važinėjo pro namą kai jie dirbo, kas suponuoja išvada, V. J., tuo metu kai R. J. vadovavo ardymo darbams, atliko žvalgo funkciją, važinėdamas pro rastinį namelį. Be to, V. J. rūpinosi malkų pardavimu. Taigi abu asmenys veikė kartu, pasitikėdami vienas kitu ir abiejų jų naudai. Taigi šios visos aplinkybės suponuoja išvadą, jog V. J. ir R. J. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nustatyta, jog V. J. ir R. J. pagrobė didelės vertės turtą. Jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

V. J. padarė sunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų. Todėl jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2015-03-24 įsigaliojęs BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numatė, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Minėta įstatymo redakcija galiojo iki 2017 10 06 ( 2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-653 red.). V. J. nusikalstama veika padaryta 2017-03-09. Taigi, šiuo atveju taikytina įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-10-06 ir sudaro pagrindą teismui svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgia į tai, jog V. J. yra dirbantis, turi vaiką, todėl teismas sprendžia, jog išsaugojus darbinius ir socialinius ryšius, siekį dirbti, probuojant, turi nedidelį pagrindą manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir parenkant ir paskiriant įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-04-13 10 val. 30 min. iki 2017- 04-14 16 :07 val.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

R. J. padarė sunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nesilaiko visiems priimtinų elgesio normų. Todėl jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta- laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2015-03-24 įsigaliojęs BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numatė, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Minėta įstatymo redakcija galiojo iki 2017 10 06 ( 2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-653 red.). R. J. nusikalstama veika padaryta 2017-03-09. Taigi, šiuo atveju taikytina įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-10-06 ir sudaro pagrindą teismui svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgia į tai, jog R. J. yra dirbantis, iki šios veikos padarymo paskutinį kartą buvo teistas 2012 metais, duomenų, jog po šios veikos padarymo yra padaręs naujų nusikalstamų veikų taip pat byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog išsaugojus darbinius ir socialinius ryšius, probuojant, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir parenkant ir paskiriant įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas ir suėmimo laikas nuo 2017-04-12 iki 2017-05-12.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą (LR BPK 139 str.).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD diskai su įrašai saugomi prie bylos viršelio 7 vokuose paliktini saugojimui prie bylos

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis K. C. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį

dėl turtinės ir neturtinės žalos ir negautų pajamų ( nuostolių ) atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl pagrobto namo patyrė 13139 eurų turtinę žalą. Taip pat prašo priteisti negautas pajamas nuostolius, kurios sudaro 9860 eurų. Nurodė, jog į minėtą namą investavo visas savo santaupas, planuodamas jį vėliau parduoti. Buvo pasirašęs su Nekilnojamojo turto agentūra minėto namo pardavimo tarpininkavimo sutartį. Namas buvo parduodamas už 22999 eurų. Buvo surastas pirkėjas ir pasirašyta preliminari pirkimo -pardavimo sutartis. Tačiau dėl vagystės viską prarado, minėta sutartis buvo anuliuota. Taip pat nurodė, jog dėl vagystės patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 eurų ( 1 tomas, bl.41-42). Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė. Teigė, jog dėl vagystės patyrė žalą. 13139 eurų turtinė žala yra minimali ką išleido. Čekių dėl stogo, plėvelės, varžtų visų detalių nėra išsaugojęs. Nurodė, jog namo savininkas yra jis. Teigė, jog jis dirbo užsienyje, o pinigus duodavo pusbroliui S. B., kad nupirktų dažų, sumokėtų žmonėms. Nurodė, jog 8000 eurų buvo mokami dalimis per keturis kartus. Jis pats per keturis kartus pinigus pervedė (duomenys neskelbtini) direktoriui. (duomenys neskelbtini) pinigus mokėjo jis, o ne S. B.. Turtinė žala susideda iš rastų, stogo ir visų medžiagų.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad kaltinamieji V. J. ir R. J. pagrobdami K. C. priklausantį namą bendrais savo nusikalstamais veiksmais, padarė nukentėjusiajam turinę žalą. Nagrinėjamu atveju iš paties nukentėjusiojo K. C. paaiškinimų, liudytojų V. K., D. J., D. T. parodymų matyti, kad faktinis namo savininkas buvo K. C.. Liudytojas V. K. posėdžio metu nurodė, jog namo šeimininkas yra K., jis jam patikėjo savo sodybos pardavimą. Posėdžio metu D. J. paaiškino, jog užstatą už pirtį atnešė K.. Daugiau bendravo su K., nes žemė yra K.. Finansiniai dalykai buvo forminami su S. B., nes toks buvo K. ir S. susitarimas. Liudytojas D. T. posėdžio metu nurodė, K. buvo žemės savininkas, jis buvo užsakovas ir jis finansavo. Iš byloje esančios projektavimo darbų rangos sutarties matyti K. C. buvo statinio užsakovas ( 1 tomas , bl. 113) Taigi šios visos aplinkybės patvirtina K. C. nurodomą aplinkybę, jog jis gyvendamas ir dirbdamas užsienyje rūpintis namo statybomis patikėjo S. B., kuriam duodavo pinigus, kad jis viską supirktų. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog namo savininkas buvo K. C., todėl dėl pagrobto namo jis patyrė turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio matyti, jog už rastinio namo gamybą buvo sumokėta 8699,90 eurų. Posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)„ direktorius D. J. patvirtino, jog pinigus jam vežė K. dalimis. Dokumentai buvo forminami su S., nes jie taip norėjo. Buvo duotas užstatas ir buvo mokama per kelis kartus. Taigi, šiuo atveju yra pagrįsta ir įrodyta 8699,90 eurų turtinė žala. K. C. taip pat prašė priteisti 1500 eurų už medžiagas stogo konstrukcijai, 800 eurų stogo darbus, 240 eurų sugadintų rastų išvežimą, 1000 eurų už rastų surinkimą ir pristatymą į sklypą, 350 eurų rastų balinimą, 550 eurų rastų dažymą ir dažus ( 1 tomas, b.l. 43 ). Tačiau šiai žalai pagrįsti čekių ar kitų duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Todėl konstatuotina, kad K. C., be PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio, nepateikė daugiau jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Todėl ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies

Nukentėjusysis K. C. taip pat prašė priteisti negautas pajamas, kurias sudarė 9860 eurų. Nurodė, jog namas buvo parduodamas už 22 999 eurų. Buvo surastas pirkėjas ir buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau dėl vagystės viską prarado, minėta sutartis buvo anuliuota. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių negautas pajamas, apart skelbimo iš „Aruodas.lt“. Tačiau nėra jokių duomenų, jog būtent tokią sumą būtų gavęs pardavęs namą. Todėl laikytina, jog negautos pajamos nėra įrodytos ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusysis ir civilins ieškovas K. C. prašo atlyginti ir 5000 eurų neturtinę žalą.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis K. C. dėl kaltinamųjų V. J. ir R. J. veiksmų išgyveno nemalonias akimirkas, turėjo nepatogumų, į namo statybą buvo investavęs santaupas, buvo išardyta ir pavogta jo nuosavybė. Turėjo iš užsienio, kur dirbo, vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, taip pat į teismą. Taigi šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Tačiau teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 5000 Eur suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti suma mažintina iki 2000 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. ( V. J. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 ir 8 punktus, ir V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems ) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-13 10 val. 30 min. iki 2017- 04-14 16 :07 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (LR BPK 139 str.).

R. ( R. ) J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 ir 8 punktus, ir R. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems ) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką ir suėmimo laiką nuo 2017-04-12 iki 2017-05-12.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą (LR BPK 139 str.).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD diskai su įrašais saugomus prie bylos viršelio 7 vokuose palikti saugojimui prie bylos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. J. ir R. J. 8699,90 eurų ( aštuonis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 90 euro centų) turtinei žalai ir 2000 ( du tūkstančius eurų ) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.