Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. J., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. J. sutuoktinis V. J.. Po palikėjo V. J. mirties pareiškėja M. J. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Mirus palikėjui, jo vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: Butas/Patalpa–Butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 13/100 dalys Negyvenamosios patalpos–Neįrengtos palėpės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjui, jo palikimą sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – bute. Be kita ko, pareiškėjos vardu viešame registre yra įregistruotos 60/462 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo įgytas jau po palikėjo V. J. mirties, todėl yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Taigi palikimą po savo sutuoktinio mirties, M. J., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – ji liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjui priklausiusias jo asmeniniais daiktais ir kitais daiktais, buvusius jų gyvenamojoje vietoje. Be to, pareiškėja po palikėjo mirties ne tik liko gyventi bute, tačiau taip pat jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Kiti palikėjo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi žinojo ir neprieštaravo, jog palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, priėmė pareiškėja M. J..

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. rugsėjo 20 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja M. J., gimusi (duomenys neskelbtini) yra V. J., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) žmona, suinteresuotas asmuo O. J., gimusi (duomenys neskelbtini) – dukra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) Butas/Patalpa–Butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įgytas 1999 m. gegužės 17 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 2) 13/100 dalys negyvenamosios patalpos–neįrengtos palėpės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), įgytos 1999 m. gegužės 17 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 3) 60/462 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgytos 2007 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Byloje pateiktos pažymos, kad pareiškėja už tiektas gamtines dujas, elektros energiją, suvartotą šilumą, šiukšlių išvežimo paslaugas, vandenį, bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsiskaičiusi. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų mirusiojo V. J. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja yra palikėjo V. J. įstatyminė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Jokių prieštaravimų dėl pareiškimo suinteresuoti asmenys nereiškė. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio V. J. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti sutuoktinio turėto turto dalį kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus paveldėtojus, teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Iš pareiškėjos priteisiamos 6,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355; b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,35 Eur (šešių eurų 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.