- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-201-175-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 05-3-00072-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- Ž. I.
- Nuteistasis
- D. U.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-175/2011
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam Ž. I.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir paskirta bausmė 120 valandų viešųjų darbų trejiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui.
Iš D. U. priteista nukentėjusiajam Ž. I. 479,81 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. U. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 13 d. apie 13.20 val. mieste, asmeninio konflikto metu tyčia sugadino svetimą turtą, mesdamas šuns ekskrementus iš savo buto balkono ant Ž. I. vairuojamo automobilio „Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) subjaurojo jį, padarė Ž. I. 205,70 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-12-22 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nesant baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčinių veiksmų, šuns ekskrementų iš buto balkono ant Ž. I. automobilio jis nemetė ir šio nesubjaurojo. Nurodo, kad jo buto balkonas yra senas, su plyšiais. Į balkoną jis išveda šunį, kuriame šis atlieka gamtinius reikalus, todėl pro balkone esančius plyšius šuns ekskrementai ir galėjo nukristi ant Ž. I. automobilio. Anot apelianto, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik vieno liudytojo, kuris yra nukentėjusiojo Ž. I. draugas parodymais, neatsižvelgė į galimą šio liudytojo šališkumą. Nuteistojo nuomone, teismas šio liudytojo parodymus turėjo vertinti kritiškai. Be to, pasak nuteistojo, teismas rėmėsi pateiktomis fotolentelėmis, kuriose esą yra nustatyta automobilio Mazda 626 subjaurojimo vieta, tačiau nuotraukose yra pateiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie kurio įvyko incidentas, vaizdas iš gatvės pusės, kur jokie automobiliai nėra statomi. Be to, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajam Ž. I. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo vieno iš pagrindinių požymių – kaltės.
Nukentėjusysis Ž. I. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis nurodo, kad tai, jog D. U. padarė nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, tiesiogiai įvykio vietoje buvusio liudytojo E. M. parodymai, policijos pareigūnų į įvykio vietą iškvietimas, fotonuotraukos, automobilio saloną išvaliusios įmonės dokumentai, o taip pat pats nuteistasis, kuris patvirtino su nukentėjusiuoju turėjęs konfliktą, laikantis šunį. Nukentėjusiojo nuomone, jeigu nuteistasis yra nekaltas, jis privalėjo teikti priešpriešinį skundą į jo privataus kaltinimo skundą, imtis kitų aktyvių veiksmų tariamai melagingo skundo pateikimo ištyrimui. Byloje nėra jokių įrodymų, jog nuteistojo laikomo šuns ekskrementai galėjo patys iškristi tiesiai į automobilio saloną laisva eiga, t.y., be jokio šalutinio poveikio, tačiau su tam tikra trajektorija ir jėga.
Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. U. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuotais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, ir padarė pagrįstas išvadas dėl D. U. kaltės.
Tai, kad D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., įrodyta šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo Ž. I., liudytojo E. M. parodymais, Kauno apskrities VPK Centro PK pateikta medžiaga, fotolentelėmis, kita bylos medžiaga.
Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas E. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, t.y., kad būtent D. U. iš antro aukšto balkono numetė ant Ž. I. automobilio šuns ekskrementus. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo E. M. parodymus, kadangi šis yra nukentėjusiojo draugas. Pažymima, kad liudytojas parodymus davė prisiekęs ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų aprodymų davimą. Tad teismas neturi jokio rimto pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymais, juolab, kad juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš teismui pateiktos Kauno apskrities VPK Centro PK medžiagos matyti, kad Ž. I. 2010-04-13 kreipėsi į policiją su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi į jo automobilį buvo įmesti šuns ekskrementai, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, kadangi dėl tokių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Kad tarp Ž. I. ir D. U. buvo kilęs konfliktas neneigė ir pats nuteistasis. Teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jis nemetė šuns ekskrementų, ir kad šie patys galėjo iškristi pro skylėtą balkoną. Šių jo teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Be to, mažai tikėtina, kad šuns ekskrementai be jokio šalutinio poveikio galėjo nukristi būtent į Ž. I. automobilio saloną. Aplinkybė, kad D. U. taikinamojo posėdžio metu sutiko taikytis su Ž. I. ir atlyginti žalą dėl automobilio valymo, rodo, kad Ž. I. visgi sutiko su tuo, kad padarė nusikalstamą veiką. Apelianto argumentas, kad teismas negalėjo laikyti įrodymu šioje byloje nukentėjusiojo Ž. I. pateiktų nuotraukų, kadangi automobilis nufotografuotas kitoje vietoje, negu kad stovėjo įvykio metu, taip pat nepagrįstas. Šiose nuotraukose užfiksuota ne automobilio stovėjimo vieta veikos padarymo metu, o faktas, kad automobilis buvo subjaurotas ir kokiose vietose buvo šuns ekskrementai. Be to, nuotraukos šioje byloje – tai tik vienas įrodymų, patvirtinantis aplinkybę, kad ant Ž. I. automobilio buvo užmesti šuns ekskrementai. Šis įrodymas buvo įvertintas kitų surinktų bylos duomenų – nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, Kauno apskrities VPK Centro PK pateiktos medžiagos kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti, kad D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje turi kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys (BPK 109 str.). Kadangi žala nukentėjusiajam Ž. I. padaryta neteisėtais D. U. veiksmais, šiam kyla pareiga atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Ž. I. pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtos turtinės žalos dydį, todėl teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo Ž. I. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad dėl D. U. neteisėtų veiksmų Ž. I. patyrė ir neturtinės žalos, t.y., dėl automobilio subjaurojimo jis patyrė stresą, jautė pažeminimą, turėjo nepatogumų, rūpesčių. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo D. U. turėtas proceso išlaidas – 164,48 Lt. Nukentėjusysis nurodė, kad jo turėtas papildomas išlaidas sudaro apmokėjimas teisines paslaugas teikiančiai įmonei už atsikirtimo į apeliacinį skundą ir prašymo priteisti proceso išlaidas surašymas, kelionės išlaidos nuvykstant į teisines paslaugas teikiančią įmonę, pašto išlaidos, kelionės į teismą ir iš jo išlaidos (100 Lt + 20,15 Lt + 3,83 Lt + 20,42 Lt + 20,08 Lt), viso 164,48 Lt. Teismui pateikti šias išlaidas pagrindžiantys kvitai.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas už teisines paslaugas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsikirtimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje. Todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos turi būti apmokėtos. Nukentėjusiojo vykimo į teisinių paslaugų įmonę, atvykimo į apeliacinės instancijos teismo posėdį, pašto išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p.), todėl jos taip pat priteistinos iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 367 str. 3 d.,
nutaria:
nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo D. U. nukentėjusiajam Ž. I. 164,48 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis Lt 48 ct) proceso išlaidų.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.