Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Petro Viščinio ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams V. R. ir advokatei Reginai Derkintytei, atsakovo atstovei Gražinai Belian, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Versus Media“ skundą dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-08 nutarimo Nr. 3K09/6 panaikinimo arba pakeitimo, atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Versus Media“ (toliau - pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2009-01-08 nutarimą Nr. 3K09/6, arba, pripažinus, kad UAB „Versus Media“ padarė jai inkriminuotą pažeidimą, sumažinti nutarimu paskirtą 10 000 Lt baudą iki 1000 Lt.

Paaiškino, kad Tarnyba bendrovei skyrė ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 29 straipsnio pažeidimus, nustačiusi, kad žurnalo „Versus“ 12 (28) numerio (2008 m. gruodis) 97 ir 98 puslapiuose išspausdintas straipsnis „Žalioji legenda“ neva pažeidžia AKĮ nustatytus alkoholio reklamos aprobojimus, t. y. draudimą sieti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu ar gydomosiomis savybėmis (AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 punktas, 11 punktas), draudimą naudoti meno įžymybių vardus alkoholio reklamai (AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas), draudimą sieti alkoholio vartojimą su psichinės būklės pagerėjimu (AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 11 punktas).

Paaiškino, kad leidinyje pateikta informacija apie gėrimą nelaikytina reklama, nes yra pateikiama objektyvi informacija apie gėrimą. Aiškina, kad Tarnyba nepagrįstai straipsnio eilutes: „ ...“Xenta Absenta“ atkartoja patį pirmykštį, tikrąjį absentą, kurį skrandžio ligoms gydyti kadaise sukūrė vienas prancūzų gydytojas ... absentą užpatentavo kaip vaistą gydyti virškinimo ligoms, ... šis gėrimas paplito tarp karių, naudojusių jį kaip vaistą užkrečiamų ligų profilaktikai.“ pripažino pažeidžiančiomis AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 ir 11 punktus, nes šių eilučių tikslas yra pateikti objektyvią istorinę informaciją, ją siejant išimtinai su senuoju „pirmykščiu“ absentu, o ne šiandien Lietuvoje parduodamu gėrimu. Tarp istorinio absento ir jo ištakų (taip pat ir gydomųjų tikslų) bei šiandien gaminamo absento straipsnyje yra nubrėžta aiški riba. Specialiai nurodoma, kad šiandien gaminamas absentas nėra tapatus originaliam istoriniam receptui: į klausimą „Ar jums pavyko sužinoti originalų pirmojo absento receptą?“ atsakoma „niekas mums jo neatnešė ir neįteikė, vargu ar jis apskritai yra kur nors užrašytas...“ (97 puslapis). Straipsnyje be kita ko, yra aptariamas istoriškai žinomas kenksmingas absento poveikis sveikatai, pavyzdžiui, - „gaminamas nelegaliai, prastai distiliuotas jis gali smarkiai apnuodyti žmogaus organizmą“ arba „...sunerimus dėl neigiamų absento efektų, jis buvo uždraustas daugelyje Europos valstybių“ (98 puslapis). Atkreipė dėmesį, kad straipsnyje užsimenama apie istorinį absento atsiradimo kontekstą, tačiau niekur nekalbama apie tai, kad praeityje gėrimui kelti gydomiejo tikslai buvo pasiekti ir kad yra kokių nors duomenų apie teigiamą šio gėrimo poveikį. Pats jo sukūrimas įvardinamas kaip „legenda“ (98 puslapis), o ne medicinai reikšmingas faktas. Straipsnyje nekalbama apie tai, kad šis alkoholinis gėrimas iš tikrųjų turi teigiamos įtakos sveikatai. Todėl tokios informacijos kvalifikavimas kaip siejančios alkoholinį gėrimą su gydomosiomis savybėmis pagal AKĮ 29 straipsnį yra nepagrįstas. Straipsnyje pateikiama informacija apie istoriškai egzistavusius gydomuosius absento tikslus nėra nukreipta į absento vartojimo skatinimą, priešingu atveju būtų nutylima tiek apie skirtumus tarp originalaus absento ir šiandien gaminamo gėrimo, tiek ir apie neigiamą gėrimo poveikį. Vartotojas yra protingai informuojamas apie gėrimo istoriją ir šiuolaikinę gamybą, o tai yra objektyviai egzistuojanti, o ne specialiai skatinanti informacija. Tai reiškia, kad ši informacija neatitinka AKĮ 29 straipsnio 4 ir 7 punktų kriterijų. Tokios informacijos kvalifikavimas pagal AKĮ 2 straipsnio 4 dalį ir 29 straipsnį prieštarauja Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimo konstatuojamosios dalies 8 punkto išaiškinimams, kad „informaciniai ir kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ir statistiniai duomenys savaime nėra alkoholio reklama.“. AKĮ 29 straipsnio 4 ir 7 punktas negali būti taikomas minėtai informacijai ir dėl to, kad pažeidžia alkoholio reklamos aprobojimams taikomą proporcingumo reikalavimą, suformuotą Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bylose dėl alkoholio reklamos aprobojimų (LVAT 2004-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. P(15)-132/2004). AKĮ 29 straipsnio apribojimai turi būti taikomi ne bet kokiai informacijai apie alkoholį, o tik turinčiai realiai tikėtiną neigiamą poveikį. Tokį poveikį turėtų vartotojo įtikinėjimas, kad alkoholinis gėrimas pasižymi gydomuoju poveikiu, o ne keletas sakinių apie istorinius tam tikro gėrimo atsiradimo faktus, kad ir atsitiktinai susijusius su gydomaisiais tikslais.

Aiškina, kad Tarnyba nepagrįstai nurodo, jog straipsnio eilutės: „Odes jam kūrė Oscaras Wildas, Ernestas Hamingway, su įkvėpimu absentą siejo Vincentas Van Gohgas, Pablo picasso.“ pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ši teisės norma turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarime esantį išaiškinimą, kad objektyviai egzistuojanti informacija apie alkoholinį gėrimą, taip pat ir meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Tai reiškia, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia įžymybes ar jų vardus tiesiogiai įtraukti į alkoholio reklamą, jiems už tai atlyginant, kai jų pozicija yra formuojama specialiai skatinti alkoholio vartojimą, tačiau negali drausti publikuoti objektyvių faktų apie menininkų kūrybą. Priešinga pozicija reikštų, kad AKĮ draudžia aptarti žymių autorių kūrinius ar biografijas vien dėl to, kad juose minimas alkoholinis gėrimas. Tai būtų akivaizdžiai neproporcingas teisės gauti ir skleisti informaciją apribojimas. Atkreipia dėmesį, kad straipsnyje minimos asmenybės yra jau mirusios, joms nebuvo užmokėta už jų vardo panaudojimą, o minima jų kūryba nėra pagal užsakymą suformuota pozicija, skirta specialiai alkoholinio gėrimo vartojimui skatinti. Nurodo, kad be kita ko, skundžiamame nutarime nepagrindusi, kaip jau mirusių meno atstovų kūrinių aptarimas skatina vartoti tam tikrą alkoholinį gėrimą, nenurodžiusi, kodėl meno kūrinių aptarimas turėtų paveikti vidutinį vartotoją taip, kad susiformuotų jo valia pirkti alkoholinį gėrimą, Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas.

Straipsnio eilutėse: „ – Ar šiuolaikinis švarus absentas vis dar iškelia į paviršių žmogaus pasąmonės pasaulį? – Manau, kad taip – jis vis dar veikia fantaziją. ... gėrimas turėtų išlaisvinti vaizduotę, svajones, atverti vidinį pasaulį.“ yra pareikšta subjektyvi pašnekovo nuomonė. Tai aiškiai parodo žodis „manau‘. Saviraiškos laisvę garantuoja Konstitucija. Bet kokie saviraiškos apribojimai privalo būti taikomi laikantis proporcingumo reikalavimo, ką ne kartą yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas. Minėtos eilutės pateikiamos kaip vieno žmogaus nuomonė, o ne kaip faktas, todėl vidutinis skaitytojas ir vartotojas turi visas galimybes suvokti, kad teigiamas gėrimo poveikis psichinei veiklai nėra objektyviai egzistuojantis. Todėl toks nuomonės pareiškimas nesukelia to žalingo poveikio, kurio prevencijai yra skirtas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Pareiškėjas daro išvadą, kad ekonominės sankcijos pagal AKĮ 29 straipsnį bendrovei buvo neproporcingai pritaikytos ne už skatinimą pirkti alkoholinį gėrimą šio straipsnio uždraustomis formomis, o už naujo alkoholinio produkto pristatymą, pateikiant objektyvią informaciją, ir teigia, kad tokiu būdu neproporcingai ir plečiamai taikomi alkoholio reklamos apribojimai įgauna protekcionistinį atspalvį, nes trukdo į rinką patekti naujiems alkoholio produktams, t. y. kliudo laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungos valstybėse ir taip pažeidžia Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutarties 28 straipsnį. Remiasi Europos Teisingumo Teismo sprendimu Gourmet byloje (numeris C 405/98).

Nesant galimybės panaikinti skundžiamą nutarimą, pareiškėjas prašo sumažinti ekonominę sankciją dėl tokių aplinkybių: pareiškėjas AKĮ 29 straipsnio pažeidimu apkaltintas pirmą kartą; informacija apie alkoholinį gėrimą dėl savo pobūdžio nesukelia tų žalingų pasekmių, kurių prevencijai skirtas AKĮ 29 straipsnis, nes straipsnis tiesiogiai neįtikinėja vartotojo gydomosiomis ar kitomis teigiamomis alkoholinio gėrimo savybėmis, nesinaudoja specialiai suformuota populiarių įžymybių pozicija, kuri plačiajai visuomenei turėtų kur kas didesnį poveikį, o tik pristato daugiausia istorinę informaciją apie naują produktą; straipsnyje pateikiama ir neigiama informacija apie aprašomą alkoholinį gėrimą absentą; naujo importuojamo iš Italijos produkto pristatymas Lietuvos rinkoje reikalauja itin proporcingo požiūrio į ekonominių sankcijų taikymą, siekiant išvengti piktnaudžiavimo įstatymų nuostatomis vien protekcionistiniais tikslais ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal europos Bendrijos steigimo sutartį dėl laisvo prekių judėjimo pažeidimo. Baudą prašo sumažinti remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A(63)-1586/2008.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir jo argumentus. Paaiškino, kad leidinyje pateikta informacija apie gėrimą nelaikytina reklama, nes yra pateikiama objektyvi informacija – gėrimo istoriniai, biografiniai, medicininiai faktai, informacija siekta tik supažindinti skaitytoją su nauju Lietuvoje gėrimu, turinčiu įdomią istoriją.

Paaiškina, kad AKĮ 29 straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas vartoti apskritai. Pareiškėjo visuomenės informavimo priemonėje – žurnale pateikta informacija yra subjektyvaus pobūdžio, neatitinkanti jokių objektyvumo kriterijų. Nėra pagrindo sutikti, kad straipsnyje pateikta objektyvi istorinė informacija, ją siejant išimtinai su senuoju „pirmykščiu“ absentu, o ne šiandien Lietuvoje parduodamu gėrimu, nes straipsnyje teigiama, kad konkretus rinkoje realizuojamas absentas „Xenta Absenta“ atkartoja pirmykštį, tikrąjį absentą, kuris buvo skirtas gydyti skrandžio ir užkrečiamąsias ligas, t. y. pasižymi gydomosiomis savybėmis. Šalia straipsnio pateikiamos Lietuvos Respublikos rinkoje UAB „Bennet distributors“ platinamo (http://www.bennet.lt/index.php?id=382&pid=1005) konkretaus pavadinimo alkoholinio gėrimo „Xenta Absenta“ butelių nuotraukos pabrėžia komercinį pateikiamos informacijos tikslą, siekį daryti poveikį straipsnio skaitytojų (reklamos vartotojų) pasirinkimams. Pats žurnalo redaktorius leidėjas V. R. pripažino, kad aptariamas straipsnis yra naujo produkto pristatymas. Komercinis informacijos tikslas matyti iš pareiškėjo pateikto straipsnio, butelių nuotraukų bei žurnalo redaktoriaus paaiškinimo. Pareiškėjo pateikta informacija vertinant ją visumoje (nuotraukos, prierašas po nuotraukomis ir pavadinimu, kiti alkoholio produktų naudą žmogaus sveikatai akcentuojantys straipsnio teiginiai bei teiginiai, kuriuose naudojami meno įžymybių vardai) pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies nustatytus draudimus, šia informacija neteisėtai siekta formuoti palankų alkoholio produktų įvaizdį, skatinti vartoti alkoholį apskritai. Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime nurodė, kad informacijai (įskaitant ir reklamą) taikytinas tiesos reikalavimas. Tiek galiojantys nacionaliniai teisės aktai, tiek tarptautiniai teisės aktai pažymi, kad alkoholio produktai yra žalingi žmonių sveikatai produktai. Įstatymų leidėjo AKĮ 29 straipsnyje išdėstyti alkoholio produktų reklamos ribojimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams; jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą. Teismų praktikoje konstatuota, kad nustatant reklamos faktą nebūtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jos sukelto poveikio, užtenka, kad informacija apie alkoholinį gėrimą būtų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sąmonėje susiformuotų kodas „alkoholis“ – fizinė, psichinė sveikata, išeitis, stimulas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337). Remiasi LVAT 2008-02-04 sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-160/2008 esančiu išaiškinimu ir teigia, kad pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės už AKĮ 29 straipsnio pažeidimą subjetas. Nurodo LVAT sprendimus administracinėse bylose, kuriose teismas nustatė, kad reklaminės frazės, siejančios alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis bei pateikiančios neteisingą ir klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, pažeidžia AKĮ 29 straipsnio draudimus (LVAT 2004-06-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-565-04, 2004-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-613/2004).

Nurodo, kad straipsnyje imamas interviu iš alkoholinį gėrimą „Xenta Absenta“ sukūrusios italų kompanijos „Vasco“ atstovo Andrea De Vincenzi, kurio tikslas reklamuoti jo atstovaujamos įmonės produkciją. Alkoholio verslo atstovo A. De Vincenzi nuomonė šio straipsnio kontekste negali būti vertinama kaip privati, kadangi pastarasis pristatomas kaip įmonės atstovas ir reiškia nuomonę jos vardu. Be to, informacija yra reklama, kadangi šios informacijos tikslas skatinti alkoholinių gėrimų, šiuo atveju absento, pardavimą ir vartojimą. Frazės, pasakytos alkoholinį gėrimą „Xenta Absenta“ sukūrusios italų kompanijos „Vasco“ atstovo, kad šiuolaikinis švarus absentas vis dar veikia fantaziją, išlaisvina vaizduotę, svajones ir atveria vidinį pasaulį, tik įrodo, kad yra kalbama apie dabartinį kompanijos sukurtą absentą, o ne pirmykštį absentą.

Straipsnyje alkoholinių gėrimų vartojimas siejamas ne tik su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, draudžiamoje alkoholinių gėrimų reklamoje naudojami ir meno įžymybių vardai. Draudžiamoje reklamoje teigiama, kad meno įžymybės Oscaras Wildas, Ernestas Hamingway, Vincentas an Gohgas ir Pablo Picasso kurdavo odes absentą ir siejo jį su įkvėpimu. Šie įžymybių vardai yra žinomi pasauliniu mastu. Atsakovas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas žurnale pateikė ne meno kūrinį. Žurnale nėra pateiktas ir mokslinis straipsnis, kuriame būtų nagrinėjama minėtų menininkų kūryba. Todėl nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad tokiu būdu yra draudžiama publikuoti objektyviai egzistuojančią informaciją. Teigia, kad šiuo atveju menininkų vardai straipsnyje panaudoti išimtinai sudaryti teigiamą alkoholinio gėrimo absento įvaizdį ir taip skatinti jį įsigyti ir (ar) vartoti. Aiškina, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog straipsnyje minimos įžymybės yra mirusios, joms nebuvo užmokėta, jų kūryba nėra skirta alkoholinio gėrimo vartojimo skatinimui, nes AKĮ imperatyviai nedarydamas išimčių draudžia alkoholio reklamą, kurioje naudojami meno įžymybių vardai.

Aiškina, kad atmestini pareiškėjo teiginiai dėl realaus neigiamo poveikio, nes AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 11 punktai draudžia visų formų alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, ir kurioje naudojami meno įžymybių vardai, pateikiančią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Ši norma nereikalauja įrodinėti žalingų pasekmių atsiradimą, kaip būtiną pažeidimo sudėties elementą. Ekonominė sankcija taikoma ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslais. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atkreipia dėmesį, kad AKĮ 29 straipsnyje vartojamas žodis „siejanti“ reiškia, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodytos tiesiogiai.

Aiškina, kad nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai apie tai, kad neproporcingai ir plečiamai taikomi alkoholio reklamos apribojimai įgauna protekcionistinį atspalvį, nes trukdo į rinką patekti naujiems alkoholio produktams, kliudo laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungoje, nes Tarnyba ekonominę sankciją taikė dėl reklaminių pažeidimų, o ne apribojo ar uždraudė tokių alkoholinių gėrimų patekimą į nacionalinę rinką, jų realizavimą.

Aiškina, kad priimdama skundžiamą nutarimą Tarnyba nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir proporcingumo principais, skiriamą baudą individualizavo, atsižvelgdama į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą. Tarnyba savo kompetencijos ribose pareiškėjui skyrė minimalią baudą, ir nėra pagrindo teigti, kad bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintina iš dalies.

Pareiškėjui ekonominė sankcija (10 000 Lt bauda) taikyta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 11 punktų pažeidimus, t. y. už tai, kad jam priklausančio žurnalo „Versus“ 12 (28) numeryje (2008 m. gruodis), straipsnyje „Žalioji legenda“ 97 ir 98 puslapiuose buvo pateikta draudžiama alkoholio reklama, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis, psichinės veiklos pagerėjimu, pateikiami meno įžymybių vardai ir pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija (nutarimas, b. l. 55-57).

Pareiškėjas aiškina, kad Tarnyba nepagrįstai pripažino, kad jis pažeidė AKĮ 29 strapsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 11 punktų draudimus, nes straipsnyje pateikiama objektyvi informacija apie alkoholinį gėrimą absentą, kadangi straipsnyje pateikiami gėrimo istoriniai, biografiniai, medicininiai faktai, skaitytojas nebuvo įtikinėjamas gydomosiomis gėrimo savybėmis, o tiesiog supažindinamas su jo istorija, įžymybių vardai nebuvo naudojami specialiai kaip pavyzdys, skatinantis vartoti alkoholinį gėrimą, pabrėžtinai asmeninės nuomonės (alkoholinį gėrimą „Xenta Absenta“ sukūrusios italų kompanijos „Vasco“ atstovo Andrea De Vincenzi) pareiškimas apie gėrimo savybes negali būti prilyginamas skatinamajam vartotojo įtikinėjimui dėl tokių savybių. Aiškina, kad straipsnyje pateikiama informacija siekta tik supažindinti skaitytoją su nauju Lietuvoje gėrimu, turinčiu įdomią istoriją.

Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus nustato AKĮ. Specialios informacijos apie alkoholį ribojimas nėra Visuomenės informavimo įstatymo tikslas, todėl minėta įstatymo norma kaip blanketinė norma nukreipia į specialų įstatymą (AKĮ), kuris ir nustato alkoholinių gėrimų reklamos draudimus. Alkoholio produktai priskiriami specialiems produktams dėl žalingo jų poveikio žmonių sveikatai ir jiems taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas. AKĮ (2008-10-14 įstatymo Nr. I-857 redakcija) 2 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad alkoholio reklama - tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Kokia alkoholio reklama draudžiama, nurodoma AKĮ 29 straipsnyje. AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 11 punktuose nurodoma, kad draudžiama alkoholio reklama, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu (4 punktas), gydomosiomis savybėmis (7 punktas), psichinės veiklos pagerėjimu (6 punktas), naudojami meno įžymybių vardai (3 punktas) ir pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija (11 punktas). Šio straipsnio 6 dalis nurodo, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

AKĮ 29 straipsnyje įtvirtinti draudimai alkoholio reklamai, bet ne informacijai. Taikant šį straipsnį, visų pirma, nustatytina, ar nagrinėjamame straipsnyje pateikiama informacija apie alkoholinį gėrimą „Xenta Absenta“ atitinka reklamos kriterijus. Tik nustačius reklamos buvimo faktą, galima taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytus apribojimus.

Iš AKĮ 2 straipsnio 4 punkte apibrėžiamos alkoholio reklamos sąvokos matyti, kad alkoholio reklama nėra laikoma bet kokio pobūdžio informacija apie alkoholinius gėrimus, o tik tokia informacija, kuri yra susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla bei skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Lingvistiškai aiškinant teisės normą prieinama išvados, jog tam, kad informacija būtų laikoma reklama, ji turi atitikti abi sąlygas – būti susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla ir skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Vienos iš sąlygų nustatymas nereiškia, jog informacija jau gali būti laikoma reklama.

Apie alkoholio reklamos sąvoką išsamiai išaiškinta Konstitucinio teismo 1997-02-13 nutarime bei 2004-01-26 nutarime. Šiuose dviejuose nutarimuose yra suformuluotos taisyklės, pagal kurias turi būti atskiriama reklama nuo informacijos apie alkoholį. Konstitucinis teismas 2004-01-26 nutarime yra pažymėjęs, kad ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, gali būti laikoma reklama. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Reklama laikytina savita informacijos rūšimi, kuri paprastai vadinama komercine informacija. Reklama yra neatsiejama nuo verslo, marketingo, nes iš tiesų jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė. Pažymėtina, kad 2004-01-26 Konstitucinio teismo nutarimas buvo priimtas galiojant tokioms pat įstatymo nuostatoms, kurios yra išdėstytos dabartinėje Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 3, 4, 6, 7 ir 11 punktų nuostatose. 1997-02-13 nutarime Konstitucinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad alkoholio ir tabako gaminių reklamos draudimas gali reikšti tik tam tikros rūšies informacijos (vadinamosios komercinės, ar marketingo, informacijos) draudimą.

Konstitucinis teismas 1997-02-13 nutarime pažymėjo, jog reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas - skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina). Teismas nurodė, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administracinių teismų praktikos 2 tome publikuotoje 2001-07-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-657/2001 yra pastebėjęs, kad įstatyme nėra numatytas materialinės naudos gavimo būtinumas, ir nurodęs vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, nustatyti, ar ta informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu. Taip pat yra nurodoma ir LVAT 2004-06-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-604/04.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad esminis reklamos požymis yra siekimas daryti kitiems asmenims poveikį jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Paveikus vartotoją rinktis būtent reklamuojamą produktą, pasiekiamas ir komercinis tikslas. Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta, taip pat nebūtina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokią reklamą, yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan.

Pareiškėjui priklausančio žurnalo „Versus“ 12 (28) numeryje (2008 m. gruodis), straipsnyje „Žalioji legenda“ 97 ir 98 puslapiuose straipsnio analizė (b. l. 46-49, 68) leidžia tvirtinti, kad straipsnio teiginiuose esanti informacija negali būti laikoma vien tik objektyvia informacija apie gėrimą absentą, nes skatina straipsnio skaitytoją, potencialų vartotoją, įsigyti šį gėrimą dėl jo gydomųjų savybių fizinei sveikatai, savybių pagerinančių psichinę veiklą, tokį skatinimą dar labiau sustiprina paminėjimas, kad šį gėrimą dėl jo įtakos įkvėpimui kurti vartojo žymūs menininkai. Akivaizdu, kad potencialiam gėrimo vartotojui, asmeniui, kuris alkoholinių gėrimų nevartoja, ar tam, kuris turi virškinimo sistemos problemų, pateikiama informacija apie alkoholinį gėrimą „Xenta Absenta“, parodant, kad jis buvo sukurtas gydyti virškinimo ligas, arba kad kadaise jį vartojo kariai užkrečiamų ligų profilaktikai, kad jį dėl įkvėpimo kurti vartojo žymūs menininkai, skatina įsigyti ir vartoti. Pats žurnalo redaktorius leidėjas V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad aptariamame straipsnyje pristatė naują produktą Lietuvoje. Įvertinus aptariamą straipsnį visumoje, komercinis straipsnyje pateikiamos informacijos apie alkoholinį gėrimą „Xenta Absenta“ tikslas matyti iš pareiškėjo skelbto straipsnio pavadinimo „Žalioji legenda“, fotografijų iliustracijos, straipsnyje vartojamų teiginių apie alkoholinio gėrimo absento gydomąsias savybes, įtaką psichinei veiklai. Be to, straipsnyje nurodomas alkoholinio gėrimo gamintojas, prekinis ženklas ir kiti duomenys, kurie leidžia identifikuoti komercinės naudos galintį gauti asmenį. Tuo skatinama įsigyti konkretų tam tikro gamintojo gaminį. Tokia informacija daro poveikį vartotojų pasirinkimui, todėl ji pripažintina alkoholio reklama.

Tarnyba pagrįstai nustatė, kad straipsnio teiginys, jog „ „Vasco“ atstovas Andrea De Vincenzi teigia, kad jų kūrinys atkartoja patį pirmykštį, tikrąjį absentą, kurį skrandžio ligoms gydyti kadaise sukūrė vienas prancūzų gydytojas“ yra draudžiama alkoholio reklama, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su gydomosiomis savybėmis, fizinės būklės pagerėjimu bei pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus. Vien tik nuoroda į tai, kad „Xenta Absenta“ „atkartoja“ pirmykštį, tikrąjį absentą, asocijuojasi, kad tikrojo absento savybes, apie kurias informacija pateikiama žurnalo 98 puslapyje, pastraipoje pavadinimu „Prancūziškas būdas“, turi ir naujai sukurtas „Xenta Absenta“. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad straipsnyje yra nurodoma, jog šiandien gaminamas absentas nėra tapatus istoriniam tikrajam absentui, nes originalaus istorinio recepto niekas nežino. Pats kompanijos atstovas Andrea De Vincenzi patvirtino, kad jo kompanijos sukurtas absento variantas sudėtimi ir skoniu artimiausias pirmykščiam variantui (žurnalo 97 puslapis). Straipsnis vertintinas visumoje, todėl nors žurnalo 98 puslapyje pateikiami istoriniai faktai apie šį gėrimą (pastraipoje „Prancūziškas būdas“ nurodoma, kad prancūzų gydytojas užpatentavo absentą kaip vaistą gydyti virškinimo ligoms, vėliau šis gėrimas paplito tarp Alžyre tarnavusių Prancūzijos karių, naudojusių jį kaip vaistą užkrečiamų ligų profilaktikai), tačiau jais pagrindžiamas pačioje straipsnio pradžioje nurodytas naujojo gėrimo apibūdinimas. Tokie teiginiai apie gydomąsias savybes akivaizdžiai skatina skaitytojus, turinčius virškinimo sistemos problemų, įsigyti šį gėrimą. Alkoholio produktai pagal savo savybes iš esmės laikomi sveikatą žalojančiais produktais, galinčiais lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jų. Pareiškėjas teigia, kad straipsnyje yra nurodoma ir apie neigiamą alkoholinio gėrimo poveikį. Tačiau iš kompanijos atstovo pateikiamų atsakymų matyti, kad gaminant gėrimą pašalintos sveikatai pavojų keliančios medžiagos, teigiama, kad pavojų kelia tik gaminamas nelegaliai, prastai distiliuotas gėrimas (žurnalo 98 puslapis). Pareiškėjas argumentuoja, kad straipsnyje pateikiama informacija vartotojo neklaidina, nes jame nėra nuorodų apie tai, jog praeityje gėrimui kelti gydomieji tikslai buvo pasiekti ir kad yra kokių nors duomenų apie teigiamą šio gėrimo poveikį. Tačiau straipsnyje konstatavus, kokiu tikslu jis buvo sukurtas, ir vėliau nepaneigus, kad nepasitvirtino tie tikslai, iš esmės nepaneigiama, kad gydomieji tikslai nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į tai, informacija apie gėrimo gydomąsias savybes iš esmės yra neteisinga ir klaidinanti. Draudžiamai reklamai konstatuoti nebūtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jos sukelto poveikio, užtenka, kad informacija apie alkoholinį gėrimą būtų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sąmonėje susiformuotų suvokimas, kad alkoholinis gėrimas gerina fizinę, psichinę sveikatą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai žurnalo 98 puslapyje pateikiama informacija „Ar šiuolaikinis švarus absentas vis dar iškelia į paviršių žmogaus pasąmonės pasaulį? – Manau, kad taip – jis vis dar veikia fantaziją. Normalaus sudėjimo alkoholį saikingai vartojančiam žmogui pakaktų trijų porcijų po 40-50 ml absento, išgerto praskiedus jį vandeniu ar kaip kokteilio sudedamąją dalį. Bet jūs tikrai neišprotėsite nuo tokio absento kiekio, tiesiog gėrimas turėtų išlaisvinti vaizduotę, svajones, atverti vidinį pasaulį.“ pripažinta draudžiama reklama, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su psichinės veiklos pagerėjimu. Dėl psichinės veiklos pagerėjimo įsigyti ir vartoti šį gėrimą dar labiau skatina straipsnyje paminėtos tokios įžymios meno asmenybės kaip Oscaras Wildas, Ernestas Hamingway, Vincentas Van Gohgas ir Pablo Picasso, kurios, pasak straipsnio, šį gėrimą tuo tikslu ir vartojo. Žurnalo 98 puslapyje nurodoma „XIX a. pabaigoje absentą ypač pamėgo Paryžiaus bohemos veikėjai. Odes jam kūrė Oscaras Wildas, Ernestas Hamingway, su įkvėpimu absentą siejo Vincentas Van Gohgas ir Pablo Picasso“. Nors šių asmenybių paminėjimas siejamas su istoriniais faktais, tačiau šia informacija pagrindžiamas pačioje straipsnio pradžioje pavaizduotas bohemiškas gėrimo įvaizdis. AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. draudžia alkoholio reklamoje naudoti meno įžymybių vardus, jų asmenį. Straipsnis ne apie paminėtas meno įžymybes, ne apie jų meno kūrinius. AKĮ nedraudžia aptariant žymių autorių kūrinius ar biografijas paminėti ir su tuo susijusį alkoholinį gėrimą (pvz. kad koks nors žymus žmogus mėgo vieną ar kitą alkoholinį gėrimą). Nagrinėjamu atveju straipsnyje pateikiama informacija apie alkoholinį gėrimą. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsti – skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra pagrįsta, kaip jau mirusių meno atstovų kūrinių aptarimas skatina vartoti tam tikrą alkoholinį gėrimą. Nenurodoma, kodėl meno kūrinių aptarimas turėtų paveikti vidutinį vartotoją taip, kad susiformuotų jo valia pirkti alkoholinį gėrimą (skundo 3 puslapio 7 pastraipa). Konstatuotina, kad meno įžymybių vardai panaudoti išskirtinai teigiamam alkoholinio gėrimo įvaizdžiui suformuoti. Negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad aptardamas alkoholinio gėrimo poveikį žmogaus psichinei veiklai, kompanijos atstovas išsakė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl skaitytojas ir vartotojas turi visas galimybes suvokti, kad teigiamas gėrimo poveikis psichinei veiklai nėra objektyviai egzistuojantis. Straipsnyje imamas interviu iš alkoholinį gėrimą „Xenta Absenta“ sukūrusios italų kompanijos „Vasco“ atstovo Andre De Vincenzi, jis pristatomas kaip įmonės atstovas, todėl ir reiškia nuomonę įmonės vardu, todėl jo tikslas pateikti informaciją apie pristatomą gėrimą kuo palankiau, nes jis reklamuoja atstovaujamos įmonės produkciją. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad informaciniai ir kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ir statistiniai duomenys savaime nėra alkoholio reklama, tačiau dėl nurodytų priežasčių aptariamas straipsnis šių reikalavimų neatitinka.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas padarė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 11 punktų pažeidimus.

Informaciją apie alkoholinį gėrimą paskelbė pareiškėjas, todėl jam ir taikyta ekonominė sankcija už alkoholio reklamos draudimų pažeidimus. AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atitinkamų formų alkoholio reklamos draudimas, o ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra AKĮ nuostatų veikimo, tuo pačiu ir numatytos atsakomybės už šių nuostatų pažeidimą subjektai.

Pastebėtina, kad ekonominė sankcija taikyta už draudžiamos įstatymu alkoholio reklamos skleidimą (kokia alkoholio reklama draudžiama, yra nurodyta AKĮ 29 straipsnyje), reklamuoti alkoholį leistinomis priemonėmis nedraudžiama, todėl pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl trukdymo į rinką patekti naujiems alkoholio produktams yra visiškai nepagrįsti.

Pareiškėjui skirta inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali bauda (AKĮ 34 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Įvertinęs teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančią (įmonė pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė) bei kitas reikšmingas aplinkybes (pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, tai konstatuota ir nutarime, sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, b. l. 67), tai, kad paskirtos sankcijos žemutinė riba yra pakankamai griežta ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pareiškėjui skirtą minimalią baudą sumažinti iki 2000 litų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Versus Media“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-08 nutarimą “Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus” Nr. 3K09/6 ir už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 11 punktų pažeidimą skirti UAB „Versus Media“ 2000 litų baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.