Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. T. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Robert Staniul 2024 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_ N-539-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T.

Motyvuojamoji dalis

Į teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjas, nei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai (Institucija atsiliepime nurodė neprieštaraujanti, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka), todėl, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant nurodytiems asmenims, rašytinio proceso tvarka.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo bei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atsiliepimo argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad I. T. pagrįstai nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu Nutarimu I. T. nubaustas už tai, kad jis, būdamas IĮ (duomenys neskelbtini) savininku, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, tam, kas padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, arba ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Metinė pelno mokesčio deklaracija nustatyta tvarka iki 2023 m. birželio 15 d. pateikta nebuvo, jos neginčija pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, šį faktą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateikti duomenys (b. l. 15, 28), iš kurių matyti, kad minima deklaracija už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. pateikta 2024 m. sausio 4 d. Pareiškėjas skundžiamą nutarimą iš esmės prašo panaikinti dėl to, kad nusižengimas nėra tyčinis, nežinojo apie įmonės veiklos sustabdymo pabaigą ir kad yra reikalinga pateikti naują prašymą, įmonė veiklos nevykdo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad išties, kaip akcentuojama skunde, bendrovė veiklos laikinai nevykdė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31, šiuo laikotarpiu įmonė buvo atleista nuo VMI deklaracijų (dokumentų) pateikimo (b. l. 16). Pareiškėjo prašymu laikotarpis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 1 d. taip pat įregistruotas kaip laikinas veiklos nevykdymas (b. l. 16, 36-37).

Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu, be kita ko, I. T. nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam įspėjimą, dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) savininku, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2022 m. birželio 15 d. Institucijos pateiktais duomenimis, I. T. nutarimas išsiųstas VMI nurodytu el. paštu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su Institucijos atsiliepime pateiktais motyvais, kad I. T. apie prievolę teikti deklaracijas teisės aktuose nustatyta tvarka turėjo žinoti jau nuo 2023 m. pradžios, kuomet už iš esmės analogiško nusižengimo padarymą jis buvo nubaustas administracine tvarka. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, pateikęs prašymą dėl laikino įmonės veiklos sustabdymo, domėtis situacija, o skundo argumentai, kad nežinojo apie laikino veiklos sustabdymo pabaigą, pastarojo atsakomybės nešalina. Prievolė teikti atitinkamas deklaracijas yra įtvirtina įstatyme, atsakinga institucija, teismo vertinimu, neturi pareigos kiekvienu atveju priminti ar pranešti apie šios pareigos vykdymą.

Kaip buvo minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį numatyta už konkretų veikimą arba neveikimą, t. y.: ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą; taip pat už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą; taip pat už neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus; taip pat už neteisingų duomenų pateikimą. Nagrinėjamu atveju, I. T. nubaustas už tai, kad neužtikrino, kad būtų pateikta atitinkama deklaracija. Iš byloje pateiktų duomenų, taip pat pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad bendrovė veiklos nevykdo, jis vadovauja įmonei, kitų darbuotojų, kaip matyti, nėra, todėl, tokiu atveju, būtent vadovui kyla pareiga nustatyta tvarka pateikti deklaracijas, ginčo dėl subjekto nėra, vertintina, kad pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad tokia deklaracija nustatyta tvarka būtų pateikta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad I. T. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai, keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Skundu pareiškėjas taip pat prašo sušvelninti jam skirtą administracinę nuobaudą, t. y. 230 Eur dydžio baudą, nesutinka su nutarimu dėl nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio nusižengimo numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje padarymas užtraukia baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui paskirta 230 eurų dydžio bauda, t. y. artima minimaliam dydžiui.

Institucija nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Vadovaujantis ANK 40 straipsniu, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. I. T. administracinį nusižengimą padarė jau būdamas baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį (2023 m. sausio 25 d.) ir nepraėjus vieneriems metams, taigi, pakartotinai.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje nėra pakartotinumo kaip administracinio nusižengimo požymio, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šiuo atveju, buvo nustatyta pagrįstai.

I. T. nurodė nesutinkantis su nutarimu ir dėl to, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vertina, kad VMI arba negavo, arba ignoravo jo paaiškinimus.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 15 d. I. T. pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad įmonė veiklos nevykdo jau 15 metų, veikla buvo sustabdyta ir gavo pranešimą, kad deklaracijos pildyti nereikia. Nepaisant to, gavo pranešimą apie nepateiktą Metinę pilno mokesčio deklaraciją. Ją pateikė, pakartotinai pateikė prašymą stabdyti veiklą ir atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. Prašoma nutraukti bylą ir neskirti baudos. Pareiškėjas nesukonkretino, kokios, jo manymu, egzistuoja atsakomybę lengvinančio aplinkybės šioje byloje. Iš pateiktų paaiškinimų turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta padaręs nusižengimą, tuo tarpu, viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis, kuris nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, nors asmuo pripažino faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, su nubaudimu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį nesutiko, prašė bylą nutraukti, pozicija dėl atitinkamo vertinimo, gailėjimosi nebuvo išreikšta. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir jame išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas taip pat nenustatė šioje byloje jokių kitų ANK 35 straipsnyje nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Vertinant pareiškėjo asmenybę, matyti, kad yra baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Įvertintinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – nors įmonės veikla buvo laikinai sustabdyta dešimties metų laikotarpiui, 2024 m. sausio 4 d. buvo kreiptasi dėl pakartotinio laikino veiklos sustabdymo, kaip teigia pareiškėjas, veiklos įmonė nevykdo, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja, taigi aplinkybė, kad žala nebuvo padaryta, esminės reikšmės, šiuo atveju neturi. Vis dėlto, Institucija, net ir nustačius vieną pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustačius jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pareiškėjui skyrė baudą, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam. Skirti mažesnę baudą aptartų aplinkybių pagrindu, nėra pagrindo, taip pat nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir baudos dydį nustatyti mažesnį nei minimalus. Paskirta bauda yra proporcinga tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek pareiškėjo asmenybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Robert Staniul 2024 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_ N-539-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo I. T. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.