Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. gruodžio 13 d. nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo bei atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui S. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo - AB DnB NORD bankas, valstybės institucija, teikianti išvadą -Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Atsakovė V. J. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamąją vietą su atsakove V. J., nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės iš ieškovo priteisti po 34650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovui pavardę J., atsakovei – J.; po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 154666,67 Lt), automobilį BMW 323 (vertė 12000 Lt), automobilį MERSEDES BENZ S500 (vertė 30000 Lt), automobilį PORSCHE CAYENNE (vertė 239279 Lt), o atsakovei išmokėti 187519,33 Lt piniginę kompensaciją (2/3 šių automobilių vertės), iš šios sumos padengti ieškovui priklausančią 1/3 buto vertės (154666,67 Lt), tai išmokėtina kompensacija už automobilius atsakovei yra 32852,66 Lt; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini); kreditorinius įsipareigojimus pagal AB DnB NORD banko 2006-01-05 kredito sutartį (duomenys neskelbtini) padalinti taip: 2/3 kreditorinių įsipareigojimų paskirti ieškovui, o 1/3 kreditorinių įsipareigojimų paskirti atsakovei; priteisti atsakovei 2/3 šeimos turėtų piniginių indėlių ir vertybinių popierių; priteisti 200000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dėl 2010-12-03 nutarties tenkintinas iš dalies.

Atskirasis skundas dėl 2010-12-13 nutarties atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – nepilnamečio vaiko išlaikymas, santuokoje įgyto turto padalijimas ir neturtinės žalos atlyginimas (b.l. 57-82). Atsakovė savo priešieškinio reikalavimų užtikinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės argumentus bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog yra pagrindas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visiškai ir 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi priteisė iš ieškovo S. J. 11354 Lt laikiną išlaikymą D. J., teikiamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, 3000 Lt laikiną išlaikymą atsakovei V. J., teikiamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, bei areštavo 496852,67 Lt sumai pinigines lėšas, esančias ieškovo S. J. vardu atidarytose sąskaitose Lietuvos bei užsienio bankuose, o 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi areštavo 2943285 Lt sumai pinigines lėšas, esančias ieškovo S. J. vardu atidarytose sąskaitose Lietuvos bei užsienio bankuose. Ieškovas S. J. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti abi nutartis, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, su kuriais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties dalimi, kurioje iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui D. J. buvo priteistas 11354 Lt laikinas išlaikymas, teikiamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atskirajame skunde tvirtina, jog nebuvo jokio pagrindo priteisti vaikui laikino išlaikymo, kadangi ieškovas išlaikymą teikia gera valia, o atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikui, mokant 11354 Lt kasmėnesines periodines išmokas, nepagrindė tokio išlaikymo dydžio. Tačiau tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas teikia išlaikymą vaikui, mokėdamas 2000 Lt kas mėnesį (šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė), be to ieškovas pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, buvo paskirta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus, taip pat atsižvelgus į nepastovius bei įtemptus šalių tarpusavio santykius ir nesutarimus dėl vaiko auklėjimo. Dėl to apelianto skundo motyvai, kad laikinas išlaikymas vaikui skundžiama nutartimi neturėjo būti priteistas apskritai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, jog atsakovė neįrodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra būtina 11354 Lt suma per vieną mėnesį ir todėl teismo priteistas laikino išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas.

Priteisto laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą, nurodė, kad šalių vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį yra tokios: 2400 Lt maistui, 220 Lt vaiko dienpinigiams, 500 Lt komunalinėms paslaugoms, 800 Lt aprangai, 2354 Lt mokyklai, 180 Lt vaiko pietums mokykloje, 700 Lt užklasiniams užsiėmimas, 150 Lt mokyklinėms prekėms, 150 Lt vaistams ir vitaminams, 150 Lt stomatologui, 50 Lt higienos priemonėms, 500 Lt gydymui, 1500 Lt auklei, 500 Lt automobilio eksploatacijai, 500 Lt kelionėms, 100 Lt susitikimui su draugais, 100 Lt gimtadienio šventimui, 400 Lt pramogoms, 75 Lt vasaros stovykloms, 25 Lt buitinėms prekėms. Tačiau byloje yra duomenys, jog šalių vaikas nelanko mokyklos ir užklasinių būrelių, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, jog auklės nesamdo pastoviai, o tik esant būtinybei, dėl to visos atsakovės nurodytos išlaidos, susijusios su vaiko mokyklos lankymu, užklasine veikla ir auklės samdymu, nėra pagrįstos. Dalis atsakovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams – dienpinigiai, išlaidos susitikimams su draugais, gimtadieniui, nėra būtinos, o likusios išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg didelės. Atsižvelgusi į atsakovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, į vaiko amžių, į tai, kad vaikas nelanko nei mokyklos, nei užklasinių užsiėmimų, neturi specialių poreikių, taip pat į tai, kad išlaikymą vaikui teikti privalo abu tėvai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju 2000 Lt išlaikymo dydis yra pakankamas būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, toks išlaikymo dydis nustatytinas laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu – iki teismo sprendimo priėmimo, o realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis, proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, bus nustatytas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Dėl šių priežasčių yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo pakeisti ir priteistą išlaikymą sumažinti iki 2000 Lt kas mėnesį mokamų išmokų.

Kita grupė apelianto atskirojo skundo argumentų yra susijusi su pirmosios instancijos teismo priteistu laikinu išlaikymu atsakovei. Atsakovas skunde tvirtina, kad priteisti tokį išlaikymą atsakovei nebuvo jokio faktinio pagrindo ir teisėjų kolegija apelianto argumentams pilnai pritaria.

Įstatymų leidėjo valia CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsniu, kurio 1 dalis teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi (turtu ar gaunamomis pajamomis) bei šio straipsnio 5 dalis, kuri įpareigoja teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas tuo atveju, jeigu jis augina bendrą šalių nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, taikytinas vadovaujantis principu „pagal poreikius ir galimybes“. Tačiau sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą tuo atveju, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jai laikiną išlaikymą po 3000 Lt periodinėmis išmokomis, grindė tuo, jog ji per mėnesį gauna tik 650 Lt dydžio atlyginimą ir neturi galimybių gauti geriau apmokamą darbą, kiekvieną mėnesį patiria pakankamai dideles išlaidas, kurios iš dalies susiję su tuo, kad santuokoje su ieškovu sutuoktiniai gyveno pasiturinčiai, o dabar atsakovė neturi prieigos prie pagrindinio sutuoktinių turto – piniginių lėšų, kurias valdo tik ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas tokį atsakovės prašymą, argumentų nenurodė, tačiau pasirėmė pačios atsakovės nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. CPK 12 straipsnyje yra įtvirtintas rungimosi principas, nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju būtent atsakovė, prašydama taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo įrodyti laikino išlaikymo jai priteisimo būtinumą (CPK 178 str.). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė neįrodė galimybės gauti pajamų kasdieniams savo poreikiams tenkinti nebuvimą. Atsakovė yra darbingo amžiaus (gimusi 1979-11-18), dirbanti, nors ir gaunanti nedidelį atlyginimą, tačiau turinti išsilavinimą, dėl to galinti susirasti darbą, kuris pilnai tenkintų jos poreikius. Atsakovė neturi sveikatos sutrikimų, kurie būtų pagrindu konstatuoti, jog atsakovė yra reikalinga materialinės paramos. Taip pat atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškojo geriau apmokamo darbo, bet jo negavo dėl nepakankamos kvalifikacijos ar pan., t.y. neįrodė, jog dėjo visas pastangas pakankamoms pajamoms pragyvenimui užsidirbti. Atsakovė taip pat teigia, jog neturi prieigos prie sutuoktinių turto. Tačiau, kaip nurodo ieškovas, to iš esmės atsakovė ir neneigia, jog 2006-2008 metais vien tik bankiniu pavedimu į jos sąskaitą buvo pervesta daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. Lt įvairia valiuta. Duomenų, kad šių lėšų atsakovė nebeturi, apeliacinės instancijos teismas neturi. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta atsakovę neįrodžius, jog jai būtinas laikinas išlaikymas, todėl pirmosios instancijos teismas tokį prašymą tenkino nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamos 2010-12-03 nutarties dalis, kuria atsakovei priteistas laikinas išlaikymas, naikintina ir atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo atmestinas.

Trečioji apelianto atskirųjų skundų argumentų grupė yra susijusi su teismo taikytu areštu piniginėms lėšoms, esančioms ieškovo vardu atidarytose sąskaitose Lietuvos ir užsienio bankuose. Apeliantas teigia, jog ši laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta nepagrįstai. Tačiau sutikti su tokia ieškovo pozicija teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes tai neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė patikslintu priešieškiniu, kurį teismas priėmė, prašo priteisti jai asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 642000 Lt, 2007 m. gamybos automobilį Porsche Cayenne, kurio vertė yra 150000 Lt, ir 2151285 Lt piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose. Taigi atsakovė iš viso prašo priteisti turto už 2943285 Lt. Kadangi atsakovės prašomas priteisti turtas yra labai didelės vertės, didžiąją dalį šio turto sudaro piniginės lėšos, esančios ieškovo vardu atidarytose banko sąskaitose, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą areštuoti ieškovo lėšas banko sąskaitose, kadangi tai yra tarp bylos šalių dalintinas turtas (dalybų objektas), arešto paskirtis išsaugoti turtą nepakitusį. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį (priešieškinį) konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio ir priešieškinio esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymu.

Tuo atveju, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – lėšų areštas, pernelyg varžo ieškovo veiklą - jis negali atsiskaityti su banku pagal kredito sutartį ar teikti išlaikymą vaikui, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo. Kaip nurodo trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimuose į atskiruosius skundus, gindamas savo pažeistas teises, jis jau kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) pakeitimo, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį. Kaip tvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, pirmosios instancijos teismas šį banko prašymą patenkino ir 2011-01-10 nutartimi pakeitė 2010-12-03 ir 2010-12-13 teismo nutartis – leido iš areštuotų piniginių lėšų, esančių sąskaitose, atidarytose ieškovo S. J. vardu Lietuvos ir užsienio bankuose, vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2006-01-05 kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Nurodytų motyvų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsakovės prašymu areštavo pinigines lėšas, esančias ieškovo vardu atidarytose sąskaitose Lietuvos ir užsienio bankuose.

Kiti apelianto atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako, nes jie neįtakoja apskustųjų teismo nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, iš dalies sutikdama su ieškovo atskirųjų skundų motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2010-12-03 nutartis yra iš dalies neteisėta, dėl to keistina, sumažinant nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo dydį ir nepriteisiant laikino išlaikymo atsakovei, o 2010-12-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkina tik trečdalį apelianto reikalavimų, iš ieškovo S. J. priteistinos 15,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį pakeisti - iš ieškovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą laikiną išlaikymą D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sumažinti iki 2000 Lt laikino išlaikymo, teikiamo kasmėnesinėmis išmokomis; nutartį dalyje, kurioje teismas priteisė 3000 Lt laikiną išlaikymą atsakovei V. J., teikiamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, panaikinti ir šioje dalyje atsakovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo atmesti; likusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 15,40 Lt (penkiolika litų ir 40 centų) pašto išlaidų.