Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
1-192-1060/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41457-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
T. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-192-1060/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41457-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,kaltinamajam T. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, besimokantis vakarinėje mokykloje, teistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti ar registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.00 val., ant „Žiburio“ kalnelio, esančio Prienuose, Kęstučio g., prie pastato Nr. 18A, veikdamas bendrai, tarpusavyje susitaręs su E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, E. M., konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. M. į galvą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos plaukuotosios dalies paviršiniu sužalojimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir mano, kad jei būtų buvęs blaivas taip būtų nesielgęs. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kurią tiksliai dieną, pasakyti negali, tačiau mano, tai galėjo būti 27 d., po pietų, jis kartu su savo pažįstamu E. Š., nuėjo ant „Žiburio“ kalnelio, esančio Prienuose, išgerti alkoholinių gėrimų. Prieš tai jau buvo išgėręs alaus ir vyno, jautėsi apsvaigęs, bet aplinkoje orientavosi ir kontroliavo save. Ant kalnelio buvo E. M. su draugais. Tarp E. su E. Š. kilo žodinis konfliktas dėl dingusių daiktų ir jis, supykęs, kad E. kabinėjasi prie E., vieną kartą sudavė ranka E. į galvą. Daugiau jokių smūgių E. nesudavė. Po smūgio E. pargriuvo ir atsistojo. Dėl savo poelgio labai gailisi, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, su juo susitaikė, jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir mano, kad jei būtų buvęs blaivas taip būtų nesielgęs. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kurią tiksliai dieną, pasakyti negali, tačiau mano, tai galėjo pranešime apie įtarimą nurodyta diena – rugpjūčio 27 d., apie 18.00 val., jis kartu su savo pažįstamu E. Š., nuėjo ant „Žiburio“ kalnelio, esančio Prienuose, Kęstučio g., išgerti alaus. Prieš tai jau buvo išgėrę alaus. Nuėję ant minėto kalnelio, ten rado E. M. ir K., kurio pavardės nežino, bei dar keletą vaikinų ir merginų, kurių jis nepažinojo. Matė, kad E. M. buvo neblaivus, jie prisijungė prie kompanijos. Jiems bendraujant tarp E. su E. kilo žodinis konfliktas ir jis, supykęs, kad E. kabinėjasi prie E., vieną kartą sudavė ranka E. į galvą. Daugiau jokių smūgių E. nesudavė. Nurodė, jog smūgį E. M. galėjo suduoti ir E. Š., tiksliai nematė, nes viskas vyko labai greitai, jis buvo neblaivus dėl to ne viską pamena. Ar kiti, kartu buvę asmenys, matė kaip jis sudavė smūgį E., pasakyti negali, nes vaikinai buvo paėję toliau, merginos kalbėjosi tarpusavyje. Dėl savo poelgio labai gailisi, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, su juo susitaikė, jo atsiprašė. (b. l. 94 – 95, 99).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, jog blaivus taip būtų nesielgęs. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio mėn., tiksliai kurią dieną pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo būti rugpjūčio 27 d., vakare, jis susitiko su pažįstamu T. V. ir nusipirkę alaus ėjo atsigerti ant „Žiburio“ kalnelio, esančio Prienuose, Kęstučio g., prie Nemuno. Atėję ant minėto kalnelio pamatė, kad ten jau buvo pažįstamas E. ir dar keletas vaikinų, kurių jis nepažįsta. Vaikinai buvo labai jauni. Matė, kad E. buvo išgėręs alkoholio. Būnant kartu su T., prie jų priėjo E., kuris pradėjo prie jo su T. kabinėtis, keikti juos necenzūriniais žodžiais. Tada jis supykęs ant E., sudavė jam vieną smūgį į veidą. Girdėjo, kad ir T. sudavė smūgį, tačiau tiksliai nematė kur. Ar kiti, kartu su E. buvę asmenys, matė kaip jis sudavė E. smūgį, pasakyti negali, nes jie buvo toliau nuo jų. Dėl savo poelgio labai gailisi, pasižada E. atsiprašyti ir atlyginti jam padarytą žalą. E. Š. 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo atleistas nuo atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 69, 114).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 18 val., jis kartu su savo draugais A. B., K. L., V. S. pavaikščioję Prienuose, nuėjo ant „Žiburio“ kalnelio, esančio netoli Prienų bažnyčios. Ant kalnelio gėrė alų, tačiau nevisi. Po kiek laiko, atėjo T. V. ir E. Š.. Matėsi, kad vaikinai buvo išgėrę. Vaikinai atsinešė alaus, bendravo su jais, tačiau vėliau jis susiginčijo su E. ir jiems susikibus, T. ranka jam sudavė vieną smūgį į galvą. Kiek prisimena, po to jį E. pargriovė ant žemės. Nurodė, jog jam vieną smūgį sudavė T. V. ir vieną smūgį sudavė E. Š.. Po įvykio T. su E. pasišalino. Jis smūgių nei T., nei E. nesudavė. Su T. susitarė, kad šis atlygins jam padarytą žalą. E. Š. jo atsiprašė, su juo susitaikė ir atlygino žalą, jam pretenzijų neturi (b. l. 15, 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. Č. parodė, kad E. M. yra jos sūnus. Jis gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini) .Jos sūnus įrašytas į įrašytų į Probacijos skyrių asmenų sąrašą ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. jis turėjo nuvykti pas Probacijos specialistę į Prienus. 2018 m. rugpjūčio 27 apie 9.00 val. sūnus apsirengė ir vienas išvyko į Prienus. Kadangi sūnus Prienuose dažniausiai susitinka su draugais, ji jam neskambino ir jo neieškojo, nes žinojo, kad jis apie 20.00 val. grįš į namus. Tačiau 19.30 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris, kuri prisistačius gydytoja pasakė, kad jos sūnus E. M. yra sunkios būklės ir ji turi atvažiuoti į Prienų ligoninės priimamąjį. Skubiai nuvykus į Prienų ligoninės priimamąjį rado savo sūnų E. M.. Netrukus greitosios pagalbos automobiliu sūnų išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų priimamąjį. Ten sūnui nustatė galvos sumušimus bei paguldė stebėjimui. 2018 m. rugpjūčio 28 d. ryte jos sūnų išleido iš ligoninės ir jie grįžo namo. Šia tema sūnus mažai pasakojo, nes bijojo jaunuolių, kurie jį sumušė. Sūnus jai sakė, kad jį sumušę jaunuoliai, jam grasino, kad jei pasiskųs – jį užmuš. Sūnus sakė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., po to kai apsilankė Probacijos tarnyboje, apie 14.00 val. susitiko su draugais: K. L., E. V., A. B., L. L., V. S., teniso manieže, Prienuose, kuris yra už bažnyčios. Ten jie sėdėjo ir bendravo, kai prie jų priėjo trys romų tautybės jaunuoliai – E. Š., „Mycha“ V., kurio tikro vardo nežino, bei E., kurio pavardės sūnus nežino. Romų tautybės vaikinai pradėjo kalbėtis su jos sūnumi su jo draugais. Sūnus su draugais nenorėjo su jais bendrauti, todėl nuėjo ant ,,Žiburio kalnelio“. Jiems ten būnant atėjo vėl tie patys romų tautybės jaunuoliai. Jiems sėdint pradėjo dingti draugų daiktai – išorinės pakrovimo baterijos, akiniai nuo saulės, todėl sūnus su draugais pradėjo daiktų ieškoti. Ieškant daiktų du vaikinai romų tautybės pasišalino ir tada tarp sūnaus draugų ir likusių dviejų romų tautybės jaunuolių kilo konfliktas. Jos sūnus su draugais pradėjo bėgti nuo romų tautybės jaunuolių, tačiau jos sūnus nespėjo ir prarado sąmonę. Atsikėlęs jis nuėjo pas draugą K. susirinkti savo daiktų ir juos pasiėmęs ėjo (duomenys neskelbtini) Prienų mieste. Sumuštą sūnų pamatė nepažįstama moteris, kuri nuvežė jį į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Tuomet ir jai buvo paskambinta ir pranešta apie įvykį. Kai pamatė sūnų, jo veidas buvo sutinęs. Vėliau sužinojo, kad sūnų į Prienų ligoninės priėmimo skyrių atvežė V. T.. Liudytoja parodė, kad jos sūnui E. M. padarytą žalą atlygino įtariamieji E. Š. ir T. V., jiems jokių pretenzijų dėl sūnaus sužalojimo neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 35 – 36, 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. T. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 19.15 val., jai išėjus iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pastebėjo svyruojantį ir sumuštą vaikiną. Nuo vaikino alkoholio kvapas nesklido, matėsi, kad jis sumuštas. Vaikinas jai pasakė, kad jį sumušė keturi vaikinai. Iš vaikino kalbos ji suprato, kad jį sumušė prie „Revuonos“ viešbučio, esančio šalia Nemuno. Vaikinas sakė, kad buvo su tais pačiais vaikinais kažkokioje laiptinėje. Ji iš vaikino telefono paskambino jo mamai ir pranešė, kad su juo vyks į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje ji sužinojo, kad jis yra E. M.. Kodėl E. sumušė vaikinai, jis nesakė, tik paminėjo, kad jį sumušė trys čigonai ir vienas šviesiaodis (b. l. 45 – 47).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 18. „Žiburio“ kalnelio teritorijoje yra du gėlynai, už jų link Nemuno šlaitas, kuriame yra 27 pakopų betoniniai laiptai. Laiptai 2,10 m. pločio, pakopos plotis 35 cm., aukštis 15 cm. Iš abiejų pusių pakopos įrėmintos 23 cm. pločio betoniniuose rėmuose. Laiptais leidžiasi į aikštelę. Aikštelė apaugusi žole. Nuo laiptų iki šlaito, kuris leidžiasi prie upės yra 17 m. Įvykio vietoje ikiteisminiam tyrimui reikšmingų įrodymų nerasta ir nepaimta (b. l. 9, 10 – 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 980/2018(06) konstatuota, kad E. M. galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai ekspertas neturi galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (b. l. 30 – 31).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas Prienų ligoninės priėmimo skyriaus medikės G. pranešimas, kad į ligoninės priėmimo skyrių atvežtas E. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurį Kauno g., Prienuose, sumušė nepažįstami asmenys. Dėl galvos smegenų traumos jis vežamas į Kauno klinikinę ligoninę. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad E. M. apie 18.00 val. Prienuose, „Žiburio“ kalnelio teritorijoje, Kęstučio g., prie namo Nr. 18A, sumušė keturi jaunuoliai, iš kurių trys jaunuoliai buvo romų tautybės. Įvykį galimai matė E. V., K. L. ir A. B.. Po apžiūros Prienų ligoninės priėmimo skyriuje E. M. nustatyta bendra vidutinė būklė, veide ties dešine akimi, ant kaklo, daugybinės, nežymiai kraujuojančios žaizdelės, galvos plaukuotosios dalies paviršiniai sužeidimai, todėl jis buvo išsiųstas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametį E. M. sumušė E. Š. ir T. V. (b. l. 8).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas T. V. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. T. V. veikdamas tyčia kartu su draugu E. Š. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.00 val. ant „Žiburio“ kalnelio, esančio Prienuose, vieną kartą trenkė delnu į galvą E. M. kilusio konflikto metu. Nukentėjusysis E. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad tarpusavio konflikto metu jam T. V. sudavė vieną smūgį į galvą. Specialisto 2018 m. spalio 16 d. išvadoje G 980/2018(06) nurodoma, kad nukentėjusiojo E. M. patirtas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad T. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su E. Š., konflikto metu, tyčia delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. M. į galvą ir tokiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam E. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo sužalojimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad E. M. patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas yra T. V. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam smūgiu padarytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, panaudojant fizinę jėgą, įrodo, kad kaltinamasis numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leisdamas padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Skirdamas T. V. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. V. teistas (b. l. 42 – 48), nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims mėnesiams nuo Alytaus apylinkės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu, kuriuo jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, paskirtų baudų nemoka (b. l. 77 – 83), narkologo, psichiatro įskaitoje neregistruotas (b. l. 86, 87), dirba, mokosi. Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką, savo noru atlygino žalą, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Taip pat šią nusikalstamą veiką T. V. padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šios aplinkybės sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, įvertinęs T. V. padarytą nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis dirba, mokosi, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį, ši nusikalstama veika pagal savo pavojingumo laipsnį priskiriama skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, už kurias T. V. nubaustas ir bausmės vykdymas atidėtas (b. l. 75 – 76), sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. V. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio terminas yra mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, t. y. skiriama 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam T. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, tvirtino, kad galisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo. Šios aplinkybės patvirtina, kad T. V. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės.

Taigi, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus, t. y. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti T. V., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, prie Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridedama iš dalies šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir skiriama galutinė subendrinta 2 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101 – 102) paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, su nepilnamečio E. M. apklausos vaizdo įrašais, paliekami saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti T. V. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinti T. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti T. V. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, atidėti T. V. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 10 mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Palikti galioti T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Palikti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, su nepilnamečio E. M. apklausos vaizdo įrašais, prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 4 dalimi, išaiškinti T. V. paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė