Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi Irano piliečio A. A. (nurodžiusio, jog vertėjo dalyvavimas nėra reikalingas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2015 m. gruodžio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 5 d., 2.00 val., Vilniaus mieste, Pylimo – Klaipėdos gatvių sankryžoje vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. paaiškino, kad jis Lietuvoje gyvena jau 6 metai, turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2014 m., 2015 m. vasario mėnesį buvo išvykęs į Tailandą, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį – į Bulgariją, dirba vadybininku UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad jis yra dalyvavęs eismo įvykyje ir policijos pareigūnams neužkliuvo jo teisės vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamo įvykio metu jis policijos pareigūnams pateikė Irano Islamo Respublikos tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir Irano Islamo Respublikos išduotas vairuotojo teises. Įvykio metu su savimi neturėjo ir policijos pareigūnams nepateikė, tačiau jis turi ir Didžiosios Britanijos išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis; Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus; 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas; šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta; be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. 2015 m. gruodžio 5 d., apie 2.00 val., Vilniaus mieste, Pylimo – Klaipėdos gatvių sankryžoje, sustabdytas, vairuojant jam priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams pateikė Irano Islamo Respublikos tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir Irano Islamo Respublikos išduotas vairuotojo teises. Teismo posėdžio metu A. A. teismui pateikė šių dokumentų originalus (kurių kopijas teismas prijungė prie bylos), iš kurių matyti, kad Irano Islamo Respublikos tarptautinis vairuotojo pažymėjimas yra išduotas, vadovaujantis 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos konvencijos dėl kelių eismo nuostatomis. Minėta, jog 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 2 d., A. A. nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo nuolat išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis pats teismo posėdžio metu paaiškino, jog jau 6 metus gyvena Lietuvoje, čia dirba, taigi A. A. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl išduotas Irano Islamo Respublikos tarptautinis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja (SEAKĮ 13 str. 5 d.; CK 2.12 str. 1-2 d.; Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 2 p.). Nepaisant to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A. 2006 m. balandžio 14 d. Jungtinėje Karalystėje buvo išduotos vairuotojo teisės, suteikiančios jam teisę iki 2016 m. balandžio 13 d. vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones. Taigi byloje nustatyta, jog A. A. turi Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, t. y. tinkamą dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. A. nereikia turėti Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo (SEAKĮ 13 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog A. A. įvykio metu, t. y. 2015 m. gruodžio 5 d., turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta A. A. inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tačiau byloje esantys įrodymai (A. A. paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad jis patikrinimo metu nepateikė policijos pareigūnams galiojančio dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio V. Š. 2015 m. gruodžio 5 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 5 d., 02.00 val. Vilniaus mieste, Pylimo – Klaipėdos gatvių sankryžoje jis kartu su vyr. patruliu D. K. sustabdė patikrinimui automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo A. A., kuris paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, A. A. nuo tolimesnio vairavimo buvo nušalintas, 2015 m. gruodžio 5 d. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame nurodyta, jog A. A. nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo iki teisės vairuoti įgijimo) patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 5 d., 2.00 val., Vilniaus mieste, Pylimo – Klaipėdos gatvių sankryžoje vykdyto patikrinimo metu A. A. policijos pareigūnams nepateikė dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti transporto priemonę, tokiu būdu pažeisdamas tiek SEAKĮ 13 straipsnio 5 dalies, tiek ir Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimą, pagal kurį transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tokiais savo veiksmais padarydamas ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą.

Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad A. A. vairavo transporto priemonę, neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, jo veika perkvalifikuotina iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas formalus, pavojus kitiems eismo dalyviams dėl tokio pažeidimo nekilo), šio pažeidimo padarymo aplinkybes (pažeidimas padarytas dėl nežinojimo), į tai, kad nenustatyta A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. A. paskyrus minimalią ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti A. A. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.