Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. I-10071-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
I-10071-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03663-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10071-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-03663-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. S. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis Lukiškių TI-K suėmime buvo laikomas nuo 2010-05-20 iki 2010-12-16 perpildytose kamerose 23 valandas per parą. Gyvenimo sąlygos buvo nepakenčiamos, nebuvo galimybės laisvai judėti, trūko oro. Patalpos nebuvo ventiliuojamos, kaupėsi drėgmė. Tualeto patalpa nebuvo atitverta. Nuo 2010-12-16 buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, tačiau pareigūnų nebuvo informuotas, kad nebus suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Jo prašymai skirti pasimatymus nebuvo patenkinti. 2012 m. birželio mėn. prašė jį pervežti į Pravieniškių PN-AK atlikti likusią bausmės dalį dėl to, kad Lukiškių TI-K nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų (b. l. 8-15). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-05-20 iki 2010-12-16, jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, atitinkamais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai organizuojami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85-86, 94 straipsniuose nustatytos tvarkos. Lukiškių TI-K nėra duomenų apie pareiškėjo įregistruotus prašymus ar skundus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Mano, kad pareiškėjo nurodytas 10 000 EUR neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo paliktas atlikti ūkio darbus, norėjo pasimatyti su sugyventine ir dukra, tris kartus kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, tačiau jie nebuvo suteikti. Į teismą pirmą kartą kreipėsi 2015 m. birželio 18 d., tačiau skundą padavė ne į tą teismą. Teigia, kad apie atsakovo padarytus pažeidimus sužinojo tik 2013 m., kai išėjęs į laisvę perskaitė įstatymus. Į teismą kreipėsi 2015 m., nes 2014 m. grįžo į įkalinimo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas 2010-05-20 – 2010-12-16 laikotarpiu (b. l. 9-10, 16), o nuo 2010-12-16 iki 2012-06-22 Lukiškių TI-K buvo paliktas atlikti ūkio darbus (b. l. 27, 67). Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų gyvenimo sąlygų vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K 2010-05-20 – 2010-12-16 laikotarpiu ir nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų jam būnant Lukiškių TI-K nuo 2010-12-16 iki 2012-06-22.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y., nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Teismo vertinimu, apie savo teisių pažeidimą dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) tada, kai tokie pasimatymai jam nebuvo suteikti. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo kreipėsi tris kartus (du kartus į Lukiškių TI-K ir vieną kartą į Teisingumo ministeriją), teismas, išsireikalavęs duomenis tiek iš Lukiškių TI-K, tiek iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, tiek iš Teisingumo ministerijos nustatė, kad pareiškėjas dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo kreipėsi raštu tik į Lukiškių TI-K 2012-02-06 (b. l. 68-69), o Lukiškių TI-K atsisakė suteikti pasimatymą 2012-02-15 raštu (b. l. 67). Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-07-08 (b. l. 4), praėjus daugiau kaip 3 metams tiek nuo jo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis gyvenimo sąlygomis pabaigos (nuo 2010-12-16), tiek nuo Lukiškių TI-K 2012-02-15 rašto gavimo (atsisakymo suteikti ilgalaikį pasimatymą), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodyti argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2013 m., kada išėjo į laisvę ir susipažino su įstatymais, nepagrįsti, nes pareiškėjo nurodomų pažeidimų nustatymas nebuvo sudėtingas, bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo suvokti apie pažeistas teises būtent nurodomų pažeidimų padarymo metu. Pastebėtina, kad duomenų, jog pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietose, neturėjo galimybės susipažinti su įstatymais, nėra. Teismas pažymi, kad asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 8). Pareiškėjas įrodymų, kad iki ieškinio senaties termino pabaigos į teismą negalėjo kreiptis dėl objektyvių priežasčių, nepateikė. Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad 2014 m. jis vėl pateko į laisvės atėmimo vietą, teismo vertinimu, negali būti pripažinta objektyvia aplinkybe, sukliudžiusia kreiptis į teismą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio mėn. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klaidingai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (b. l. 73) šiuo atveju ieškinio senaties instituto taikymui teisinės reikšmės neturi, nes 2015 m. birželio mėn. ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teismo iniciatyva atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino nėra ir pareiškėjo skundas atmestinas dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras