Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės R. P. teikimą, dėl nuteistajai S. B. paskirtos bausmės rūšies pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta galutinė sumažinta 20 MGL (1000,00 (vieno tūkstančio eurų)) dydžio baudos bausmė, įpareigojant paskirtą baudos bausmę sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 21 d. gautas antstolės R. P. teikimas, o 2021 m. rugsėjo 27 d. jo patikslinimas, kuriuo ji prašo nuteistajai S. B. paskirtą 20 MGL, t. y. 1000,00 eurų dydžio baudą, pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Teikime nurodyta, kad 2019 m. vasario 11 d. priimtas vykdyti 2019 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1691-1049/2018, kuriuo skolininkei S. B. paskirta 20 MGL, t. y. 1000,00 eurų, dydžio bauda. Nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos – 2019 m. vasario 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. reguliariai buvo tikrinama skolininkės turtinė padėtis, gaunamos pajamos. Nagrinėjamu atveju skolininkė gera valia baudos nesumokėjo, nedirba. Areštuotos skolininkės sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose. Lėšų jose nerasta. Skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruojamojo kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto, nerasta. 2019 m. spalio 29 d. skolininkė buvo atvykusi į antstolės kontorą ir parašė prašymą mokėti baudą dalimis po 30,00 eurų kas mėnesį, tačiau nei vienos įmokos nuo minėto prašymo parašymo nėra atlikusi. Daugiau skolininkė su antstole nesusisiekė, dėl galimų baudos įvykdymo galimybių nesiteiravo. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skolininke sąmoningai vengia mokėti jai paskirtą baudą. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Patikslinime nurodoma, kad pagal LR BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Skolininkė S. B. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pati gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajai buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus (2019 m. spalio 29 d. prašymas). Taigi, ji privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstolė ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Skolininkė nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos paties, kaip skolininkės, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininkės pareigų nevykdymas būtent ir rodo jos vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jai paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų S. B., kaip skolininkės, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t., bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš S. B. nebuvo išieškota bauda. Aplinkybė, kad S. B. negalėjo sumokėti baudos dėl to, kad nedirbo ir neturėjo lėšų pragyvenimui nėra objektyvi, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad skolininkė nuo pat nuosprendžio priėmimo buvo ir yra sveika ir darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, taigi turėjo ir tebeturi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro. Kadangi skolininkė nedirba, jokių papildomų pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, negauna, neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, kurį būtų galima realizuoti, akivaizdu, kad šiuo metu realios išieškojimo galimybės nėra. Patikslinimu prašoma skolininkei S. B. paskirtą 20 MGL (1000,00 eurų) baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti teikimą ir pakeisti S. B. paskirtą baudą laisvės apribojimu, kadangi nuteistoji vengia ją mokėti.

Antstolė R. P. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Aukščiau nurodytų asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo sprendimo, todėl teikimas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant (BPK 362 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistoji S. B. įpareigota jai paskirtą 20 MGL (1000,00 eurų) baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 136–138), vykdomasis raštas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas 2019 m. vasario 5 d., išsiųstas antstolei ir antstolės priimtas vykdyti 2019 m. vasario 11 d.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog S. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d., teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 20 MGL (1000,00 (vieno tūkstančio eurų)) dydžio baudos bausmė, įpareigojant paskirtą baudos bausmę sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 136–138), vykdomasis raštas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas 2019 m. vasario 5 d., išsiųstas antstolei ir antstolės priimtas vykdyti 2019 m. vasario 11 d.

Kaip matyti iš antstolės R. P. teikime išdėstytų aplinkybių, antstolė nustatė, jog priverstinai įvykdyti teismo sprendimo galimybių nėra dėl nuteistosios turtinės padėties, kadangi nuteistoji S. B. nedirba, areštuotos skolininko sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose, tačiau lėšų jose nerasta, skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta, todėl išieškojimo galimybės nėra.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi antstolės R. P. teikimas, dėl nuteistajai S. B. paskirtos bausmės rūšies pakeitimo viešaisiais darbais – atmestas.

Antstolė pakartotinai kreipiasi į teismą ir šiame teikime motyvuoja, kad skolininkė S. B. nuo baudos jai paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pati gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajai buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus (2019 m. spalio 29 d. prašymas). Taigi, ji privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstolė ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Skolininkė nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos paties, kaip skolininkės, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininkės pareigų nevykdymas būtent ir rodo jos vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jai paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų S. B., kaip skolininkės, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t., bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš S. B. nebuvo išieškota bauda. Aplinkybė, kad S. B. negalėjo sumokėti baudos dėl to, kad nedirbo ir neturėjo lėšų pragyvenimui nėra objektyvi, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad skolininkė nuo pat nuosprendžio priėmimo buvo ir yra sveika ir darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, taigi turėjo ir tebeturi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro. Kadangi skolininkė nedirba, jokių papildomų pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, negauna, neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, kurį būtų galima realizuoti, akivaizdu, kad šiuo metu realios išieškojimo galimybės nėra.

Ir nors už vengimą mokėti baudą įstatymų leidėjas numato teismo teisę pakeisti nesumokėtą baudą į viešuosius darbus arba laivės apribojimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles paskirtą baudos bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais ir tik antstolio teikimu bei nuteistojo sutikimu.

Kadangi nuteistoji šaukiama į teismo posėdį neatvyko, o antstolė R. P. nurodė, jog prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais nėra parašiusi, todėl nesant nuteistosios išreikšto žodinio ar raštiško sutikimo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, sprendimas negalimas.

Sprendžiant klausimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme, būtina įvertinti tiek antstolės veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą, tai yra nustatyti, ar antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, ar byloje savalaikiai buvo teiktos užklausos apie skolininkės darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą ir kt., kai tuo tarpu dėl S. B. veiksmų būtina įvertinti, ar skolininkė nevengė atlikti jai paskirtą bausmę – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti, ar šios bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kt.

BK 96 straipsnio 1 dalies b) punkte yra įtvirtinta nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, be to papildomai įtvirtintos sąlygos, kad per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės priverstinio vykdymo procese negali būti laikotarpių, ilgesnių nei 3 (trys) metai, kuomet antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, kadangi tokiu atveju dėl valdžios institucijos aplaidumo negalima bloginti nuteistosios padėties.

Susipažinus su teismui pateikta vykdomosios bylos Nr. 0183/19/00175 medžiaga, dėl 1000,00 eurų dydžio baudos iš nuteistosios S. B. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procese nebuvo laikotarpių, ilgesnių nei 3 (trys) metai, kuomet antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, o vykdant baudos išieškojimą antstolė patikrino SODROS duomenų bazę, užklausė kredito įstaigas, VĮ “Registrų centras“ ir VĮ “Regitra“ dėl skolininkės turtinės padėties nustatymo, areštavo skolininkės sąskaitas bankuose, priėmė patvarkymus ir nurodymus, gavo atitinkamus duomenis ir kt.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus duomenis, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės vykdymo senaties.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas skolininkės veiksmus visų pirma atsižvelgia į tai, kad S. B. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pati gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajai buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, ji privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. S. B. nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos pačios, kaip skolininkės, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jos vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jai paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų S. B., kaip skolininkės, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš S. B. nebuvo išieškota bauda. Aplinkybė, kad S. B. negalėjo sumokėti baudos dėl to, kad nedirbo ir neturėjo lėšų pragyvenimui nėra objektyvi, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad S. B. nuo pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo buvo ir yra sveika ir darbingo amžiaus, netekėjusi, turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir pagrindinį išsilavinimą, taigi turėjo ir tebeturi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro. Priverstinis baudos bausmės vykdymas atliekamas ilgą laiko tarpą (2 m.), per kurį S. B. visiškai nesidomėjo skolos proceso eiga tik vieną kartą, tai yra 2019 m. spalio 29 d. skolininkė buvo atvykusi į antstolės kontorą ir parašė prašymą mokėti baudą dalimis po 30,00 eurų kas mėnesį, tačiau nei vienos įmokos nuo minėto prašymo parašymo nėra atlikusi, o po to su antstole nesusiekė. Nuteistoji ilgą laiką nedirba, neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie jos legalius pragyvenimo šaltinius.

Be to, tai, kad S. B. akivaizdžiai vengia sumokėti jai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą ir dėl to visiškai abejinga, patvirtina ir Kauno apskrities VPK Areštinės ir konvojaus skyriaus pateikta informacija apie tai, kad dėl S. B. atvesdinimo, nuvykus jos pačios nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122), buvo nustatyta, kad tokio namo nėra. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė S. B. sesuo B. V., kuri paaiškino, kad jos sesuo Sigita šiuo adresu negyvena ir niekada nesilanko. Moteris paaiškino, kad jos žiniomis S. B. šiuo metu išvykusi į užsienį dirbti ir gyventi, tačiau kurioje šalyje tiksliai ji yra pasakyti negali, nes nežino. B. V. teigia su sese visiškai nebendraujanti, jos kontaktinio telefono numerio neturi. Telefonu su S. B. susisiekti nepavyko, telefonas išjungtas. CDB duomenimis S. B. niekur nedirba, nuo 2019 m. spalio 23 d. niekur nedeklaruota. VSATIS duomenimis S. B. 2021 m. sausio 18 d. išvyko iš Lietuvos valstybės ir atgal negrįžo. Paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. sausio 3 d. Kauno mieste (2 t., b. l. 3), byloje jau anksčiau gauti duomenys apie tai, kad ir butas adresu (duomenys neskelbtini) yra seniai parduotas, susisiekus su nuteistosios S. B. motina L. S. pastaroji paaiškino, kad dukra išvykusi į užsienį ir kada grįš nežino, nuo 2019 m. kovo 18 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101).

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistoji sąmoningai vengia jai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 20 MGL, t. y. 1000,00 eurų dydžio baudos bausmės vykdymo, todėl ji keistina laisvės apribojimu.

Kaip matyti iš antstolės R. P. pateiktų duomenų, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. išduoto vykdomojo rašto, iš S. B. jai paskirta 20 MGL, t. y. 1000,00 eurų dydžio neišieškota.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmė ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta galutinė 20 MGL dydžio bauda (1000,00 eurų), kur neišieškota, taigi, ši bausmė keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, S. B. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau. Tai, kad 20 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas taikomas ją skiriant, bet ne keičiant. Analogiškai, teismų praktikoje taikant BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2019 m. liepos 6 d., ir nuteistiesiems keičiant vengiamą atlikti baudos bausmę į areštą, ta aplinkybė, kad nustatoma arešto bausmė dažnu atveju nesiekdavo įstatymų leidėjo numatyto šios bausmės rūšies minimumo nebuvo laikoma kliūtimi bausmės pakeitimui. Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes S. B. skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

antstolės R. P. teikimą tenkinti.

Nuteistajai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę 20 MGL (1000,00 eurų) baudą, pakeisti laisvės apribojimu, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jai 20 (dvidešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią, nutarčiai įsiteisėjus, skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo vykdyti Probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti S. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.