Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Vladui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), duomenys apie teistumus nepateikti, administracine tvarka bausto, turinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2015-07-16 apie 17 val. 15 min. Elektrėnuose, Trakų g. 6, vairuodamas automobilį BMV 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu ir su juo susidūrė. Sugadintos abi transporto priemonės. Apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė KET 8p., 9 p., 154 p., 219p. 222 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad laiką ir vietą, nurodytą protokole, pilnai pripažįsta. Neginčija tos aplinkybės, kad važiuodamas šalutiniu keliu ir norėdamas kirsti pagrindinę gatvę, susidūrė su kitu automobiliu, jį sugadino, žala nukentėjusiajai yra atlyginta, remonto išlaidas apmokėjo draudimas. Tačiau nurodė, kad nesutinka su jam inkriminuotu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad nuo eismo įvykio vietos nuvažiavo tiek jis, tiek ir pati nukentėjusioji. Po eismo įvykio norėjo susitarti su nukentėjusiąja dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau su ja nesusikalbėjo. Po to jis išėjo ieškoti pinigų, kad atlygintų padarytą žalą, grįžo atgal po trijų valandų, tačiau jau nieko vietoje neberado. Nurodė, kad nukentėjusioji nesutiko pildyti vietoje deklaracijos, ji iškvietė policijos pareigūnus. Jam yra žinoma, jog įvykus eismo įvykiui, reikia likti vietoje. Nurodė, kad eismo įvykio vietoje nukentėjusioji vis rėkė, kad ji yra pareigūnė. Neginčijo tos aplinkybės, kad pažįsta M., tačiau nesutiko su tuo, kad pastarajai sakė, jog ji policijos pareigūnams pasakytų apie tai, kad automobilį iki eismo įvykio vairavo ji. Policijoje M. rašė tai, ką jai liepė rašyti policijos pareigūnai, o apie tai jis žino dėl to, kad M. jam apie tai papasakojo. Parodė taip pat, kad automobiliu iš eismo įvykio vietos nuvažiavo į kiemą prie namo, esančio Trakų gatvėje 4, raktelius paliko automobilyje. Nurodė, kad M. į policiją nuėjo savo noru ir pati savo noru pasakė, ten būdama, kad ji vairavo automobilį. Paaiškinti, kodėl jis pats nenuėjo į policiją, negali. Dėl padaryto gailisi.

Nukentėjusioji U. P. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo automobiliu Trakų gatve, sustojo ties pėsčiųjų perėja praleisti einančiųjų, praleido juos ir jai nepavyko toliau nuvažiuoti, nes įvyko susidūrimas. Įvykus eismo įvykiui, abu vairuotojai sustojo, išlipo iš automobilių, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priėjo prie jos automobilio ties ta vieta, kur buvo apgadinimai. Nurodė, kad automobilių apgadinimai nebuvo žymus, nutarė surašyti deklaraciją. Tuomet abu su automobiliais pasitraukė iš susidūrimo vietos, vėl sugrįžo pasikalbėti. G. M. paprašė jos nekviesti policijos pareigūnų, nes buvo išgėręs, ji taip pat pajuto alkoholio kvapą, sklindantį nuo jo. Todėl nusprendė iškviesti į eismo įvykio vietą policijos pareigūnus. Skambino bendrosios pagalbos telefonu, viską pasakė, policijos pareigūnų laukė apie 20 minučių, o tuo metu G. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino, dėl pinigų nieko nesakė. Netrukus į tą vietą, kur buvo ji, atėjo moteris su mergaite, pradėjo ją plūsti, tačiau ji pasiūlė palaukti policijos. Atvykus policijos pareigūnui, moteris pasakė, jog ji vairavo automobilį ir tuomet visi nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti paaiškinimus. Nurodė, kad padarytą žalą jai atlygino draudimas.

Liudytojas Aleksejus Kapitanovas apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate specialistu. Parodė, kad gavo pranešimą dėl eismo įvykio Trakų gatvėje, Elektrėnuose. Į vietą vyko vienas, netoli pašto pamatė automobilį Passat, prie jo buvo pareigūnė, kurią jis pažįsta, nes jie dirba kartu. Jam atvykus, prisistatė dar viena moteris, kuri pasakė, kad vairavo automobilį BMW sidabrinės spalvos. Passat vairuotoja pasakė, kad automobilį vairavo ne moteris, bet vyras, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kai jis atvyko į įvykio vietą, abi transporto priemonės buvo patrauktos, nes eismo įvykyje dalyvavę asmenys tarėsi pildyti deklaraciją. Parodė, kad būdamas vietoje, apžiūrėjo abu automobilius, nustatė jų sugadinimus, juos pažymėjo, o eismo įvykio schemą braižė iš vaizdo kameros, nes toje vietoje Elektrėnų mieste buvo vaizdo kameros, kurias jis vėliau ir peržiūrėjo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas Vladas Milius parodė, kad padarytas pažeidimas yra įrodytas, susidūrė du automobiliai, užtvėrė sankryžą, juos reikėjo patraukti. Nukentėjusiajai kito automobilio vairuotojas pasirodė neblaivus. Visą situaciją išgelbėjo vaizdo kameros, nes toje vietoje ji buvo sumontuota. Laiko, kad G. M. veiksmuose yra tipinis pasišalinimas, galimai jis buvo neblaivus, todėl bijodamas atsakomybės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Prašė nubausti kuo griežčiau.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK257 str. taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 127 str. 2d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9. p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nuoseklios visumos darytina išvada, jog G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šį faktą pripažįsta ir pats G. M., šis faktas pasitvirtino ir nukentėjusiosios U. P. rašytiniu paaiškinimu, tiek ir teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu, Eismo įvykio vietos schema, vaizdo įrašu, policijos pareigūno Aleksejaus Kapitanovo tarnybiniu pranešimu, jo parodymais teismo posėdžio metu. Todėl jis ir yra baustinas pagal LR ATPK 127 str. 2d., nors šis straipsnis nėra nurodytas Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame G. M., tačiau jam yra inkriminuotas ne tik pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, bet ir abiejų transporto priemonių sugadinimas, todėl jis ir baustinas pagal LR ATPK 127 str. 2d. Taip pat teismas laiko rašymo apsirikimu, kaip tai ir nurodė institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas tą aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ką jis pats patvirtino ir teismo posėdžio metu važiavo ne pagrindine gatve, kaip tai yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, bet šalutine gatve, todėl taiso šį rašymo apsirikimą.

Byloje kilo klausimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 219.4. punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 220. p. numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. /…/Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Sistemiškai aiškinant minėtus du Kelių eismo taisyklių punktus darytina išvada, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildo eismo įvykio deklaracijos, jie privalo iškviesti policiją ir likti eismo įvykio vietoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Remiantis nukentėjusiosios U. P. rašytiniu paaiškinimu ir jos paaiškinimu teismo posėdžio metu, policijos pareigūno Aleksejaus Kapitanovo paaiškinimu teismo posėdžio metu bei byloje esančiu tarnybiniu pranešimu bei pačio G. M. paaiškinimu teismo posėdžio metu buvo neginčijamai nustatyta, jog atvykus policijos pareigūnui į eismo įvykio vietą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebuvo. To neginčijo ir G. M., tik nurodė, kad jis išėjo ieškoti pinigų, kad galėtų atlyginti padarytą žalą, o į vietą grįžo po trijų valandų ir jis šios aplinkybės nelaiko pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Todėl teismas, įvertinęs visas teismo posėdžio metu ištirtas aplinkybes, G. M. elgesį po eismo įvykio, daro išvadą, jog G. M. suvokė savo veiksmų prasmę ir galimas pasekmes jam likus eismo įvykio vietoje. Manytina, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidėjas bandė nuslėpti galimai su jo būsena susijusias, aplinkybes, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. B. M. rašytinis paaiškinimas patvirtina tą aplinkybę, jog jos draugas G. M. jai, išėjus į lauką, atidavė automobilio BMW, kuris priklauso jai, raktelius, pasakydamas jeigu ką , kad ji vairavo savo automobilį, o ji tai patvirtino policijos pareigūnams, galvodama, jog ji turi būti atsakinga už eismo įvykio metu sukeltas pasekmes, nes yra automobilio BMW savininkė. Šios aplinkybės rodo, kad G. M. suvokė, ką daro po eismo įvykio, kurio dalyvis buvo jis, veikė sąmoningai, todėl darytina išvadą, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės.

Įvertinus šiuos įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad G. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl jis taip pat baustinas ir už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

G. M. prisipažinimą iš dalies dėl eismo įvykio teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertinęs tai, kad jis iš eismo įvykio pasišalino, nelaukė atvykstant policijos pareigūnų, nesiėmė visų būtinu priemonė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jo paskatintas kitas asmuo nurodė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir tik tuomet, kai peržiūrėjus įrašus iš vaizdo kameros, esančios Elektrėnuose, Trakų gatvėje, akivaizdžiai matėsi, kad iš karto po eismo įvykio iš automobilio išlipo ne moteris, o vyras, ir kaip pripažino pats G. M., tai buvo jis, tik tuomet buvo nustatytas tiesa šioje byloje. G. M. administracinę atsakomybę sunkina tai, kad vienerių metų laikotarpyje jis padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į aukščiau išdėstytą, į administracinę atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į tai, kad sankcijose numatytų baudų vidurkių paskyrimas pažeidėjui yra pakankamos nuobaudos dėl padarytų pažeidimų, todėl jas ir skiria su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Galutinė nuobauda skiriama vadovaujantis ATPK 33 str. – sankcijos, numatytos už sunkesnįjį teisės pažeidimą, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30 ¹ , 30², 33, 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286, 287, 302², 302⁴ str. teismas

nutarė:

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam 42 Eur baudą.

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jam 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujanti ATPK 33 str. G. M. skirti galutinę nuobaudą – 1060 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.