Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. V. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metamas 9 mėnesiams su 10 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 23 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė L. K. turtą, kurio bendra vertė 400 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas neginčija savo kaltės ir jo padarytą veiką patvirtinančių įrodymų. Skundu jis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nurodyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė <...> tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas V. V. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į visas, taip pat ir apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad yra viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas padarus nusikaltimą ir nuoširdus gailestis dėl to) ir nėra ją sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino V. V. asmenybę (prieš tai V. V. už tyčinių nusikaltimų padarymą buvo teistas kelis kartus, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 str. prasme jis yra recidyvistas), o taip pat įvertino ir kitas aplinkybes (pagrobtas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam ir jis pretenzijų V. V. nereiškė, nuteistojo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių ir kt.). Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą, savo esme savanaudišką nusikaltimą. Anksčiau V. V. taip pat buvo nuteistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus ir net 15 kartų nubaustas administracine tvarka (iš jų 2 kartus už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, 98–122 b.l.). Visos šios aplinkybės rodo, kad V. V. dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo reikiamų išvadų nepadarė, nepasitaisė ir net nesistengė to daryti, jis yra linkęs daryti naujus nusikaltimus, todėl šiuo metu švelnesnė bausmė ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepaveiktų jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokiu būdu apylinkės teismas už naujai padarytą nusikaltimą visiškai pagrįstai paskyrė V. V. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra gerokai mažesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Subendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad bet kuris teismas nėra saistomas prokuroro nuomonės ar siūlymo dėl nusikaltimo padarymu kaltinamam asmeniui skirtinos bausmės, todėl skirdamas jam griežtesnę už apylinkės teismo teisiamajame posėdyje prokurorės prašytą bausmę apylinkės teismas BPK reikalavimų nepažeidė.

Nors apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu apeliantas nurodė, kad jis nukentėjusiojo turtą pagrobė slaptai, o ne atvirai, šį jo argumentą kolegija atmeta. Tiek jis pats, tiek nukentėjusysis L. K. apylinkės teisme parodė, kad kompiuteris ir kamera įvykio metu buvo pagrobti nukentėjusiajam tai matant ir suprantant apelianto veiksmus. Be to, pats nuteistasis teisme patvirtino, kad jis įspėjo nukentėjusįjį ir net jam paaiškino, kodėl pasiima jo kompiuterį. Tokie faktiniai duomenys leidžia tvirtinti, kad apelianto veiksmus teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirąją vagystę.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas tinkamam atsakomybės individualizavimui reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas teisingai įvertino ir taikė bausmės paskyrimo, subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl apylinkės teismo V. V. paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga, ji atitinka nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.