Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-526/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-23
Bylos Nr.
2-526/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Vincas Verseckas
Kreditorius
R. K.
Kategorijos
  • 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-526/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 126.7, 126.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė ,,Cukrainis“ pripažinta bankrutavusia įmone ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Cukrainis“ (į. k. 159716339) bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Šalies argumentai

Bankroto administratorius 2007 m. balandžio 24 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB ,,Cukrainis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. Įmonės kreditorius R. K. su tokiu prašymu nesutiko, nurodė, kad administratorius nėra atlikęs visų reikalingų darbų, be to, kreditorius yra padavęs kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutarties, kuria jo finansinis reikalavimas yra patvirtintas tik iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi patenkino minėtą prašymą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir dėl jos likvidavimo. Nurodė, kad per ilgesnį nei trijų mėnesių terminą nuo teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas, nebuvo priimta jokia nutartis dėl taikos sutarties sudarymo, ir teismas šio termino nepratęsė. Teismo nuomone, tyčinio bankroto požymiai nėra nustatyti, nes nei administratorius, nei kreditoriai nepateikė įrodymų apie buvusių vadovų akivaizdžiai blogą įmonės darbo organizavimą, apie tai, kad būtų sudarinėjami nuostolingi sandoriai, ar kad turtas būtų paslėptas, iššvaistytas ir pan. Teismo nuomone, kreditoriaus R. K. nurodyti argumentai netrukdo paskelbti atsakovą bankrutavusia įmone, tuo labiau, kad nėra pateikti jokie įrodymai apie tai, jog šio kreditoriaus kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra gautas ir priimtas. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jeigu šio kreditoriaus finansinį reikalavimą patvirtinusi teismo nutartis būtų pakeista ir būtų patvirtinta didesnė reikalavimo suma, įmonės mokumui tai vis tiek negalėtų turėti jokios įtakos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius R. K. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis pernelyg skubota, neteisėta bei nepagrįsta. Šiuos teiginius kreditorius grindžia teigdamas, jog bendrovės likvidatorius neatliko visų veiksmų, numatytų ĮBĮ 11 straipsnyje, nepatikrino bankrutuojančios bendrovės sandorių, neįvertino reikalavimų, kylančių iš darbo santykių pagrįstumo, neįvertino gamybos kaštų pagrįstumo ir perdėtai nerealios gamybos savikainos, visiškai nedėjo jokių pastangų įvertinti, kodėl iki tol veikusi prekybos vietose apynaujė šaldymo prekybos įranga prieš bankroto paskelbimą staiga tapo iškomplektuota. Be to, neįvertinta liko tyčinio bankroto tikimybė. Apelianto nuomone, pažeista bendrovės kreditorių teisė atgauti savo pinigus ir ĮBĮ 11 straipsnio 14 dalis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB ,,Cukrainis“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginiai nepagrįsti, nes administratorius, vykdydamas ĮBĮ nuostatas, patikrino visus bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, bei nustatė, kad patikrintos sutartys sudarytos nepažeidžiant tokio pobūdžio sandoriams įstatymuose nustatytų reikalavimų. Taip pat administratorius atliko BUAB ,,Cukrainis“ finansinį vertinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pagrindiniai finansiniai veiksniai, turėję įtakos įmonės bankroto paskelbimui, buvo apyvartinių lėšų trūkumas, sukauptas nuostolis ir tolimesnė nuostolinga veikla. Veiklai esant nuostolingai nebuvo galima tikėtis finansinių rodiklių pagerėjimo. Nuo 2004 metų akcininkai nesiėmė priemonių nuosavo kapitalo pakankamumui užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms artėjimas prie bankroto buvo neišvengiamas. Administratorius taip pat nurodė, kad visa surinkta informacija bei ja remiantis padarytos išvados buvo pateiktos bankrutuojančios įmonės kreditoriams administratoriaus veiklos ataskaitos forma. Kreditoriai nei tuo metu, nei vėliau nepasinaudojo savo turimomis teisėmis kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ar įpareigoti tai padaryti administratorių bei nepateikė jokio siūlymo sudaryti taikos sutartį, nepareiškė jokių priekaištų, pastabų, trūkumų administratoriui. Priešingai, vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio pirmosios dalies 15 punktu, įpareigojo administratorių kreiptis į teismą su siūlymu taikyti bendrovei likvidavimo procedūrą. Be to, administratorius įmonės kreditorius taip pat informavo apie tai, kad jam buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, yra didelis jų trūkumas bei tai, kad buvo atmestinai vedama bankrutuojančios įmonės buhalterija. Tačiau pagal turimus bankrutuojančios įmonės dokumentus buvo patikrinti visi finansiniai reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir, atsižvelgiant į tai, buvo sudarytas kreditorių, susijusių su darbo santykiais, finansinių reikalavimų sąrašas, pateiktas teismui tvirtinti. Teismui taip pat buvo pateikti dokumentai, kad su R. K. buvo atiskaityta dar iki bankroto bylos iškėlimo (t. 1, b. l. 170). Administratorius teigė, jog apeliantas jau ne kartą buvo reiškęs adekvačias pastabas tiek teismo posėdžių metu, kuomet buvo ginčijamas pastarojo finansinis reikalavimas, tiek eile prašymų pateiktų raštu, tačiau visi šie kreditoriaus prašymai buvo išspręsti posėdžių metu juos atmetant kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, pripažindamas UAB ,,Cukrainis“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjant šį atskirąjį skundą, yra būtina pabrėžti bankroto proceso ypatumus, kylančius iš paties įmonių bankroto teisės instituto esmės ir tikslų, kurių siekė įstatymų leidėjas, jį įtvirtindamas. Bankroto įstatymo normos, tai iš esmės viešosios teisės normos, vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir nedelsiant pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos, tai yra tapo nemokūs. Šis bankroto procedūros tikslas ir visuomenei svarbi paskirtis lemia tai, jog jis yra detaliai reglamentuojamas teisės normomis, kurių privalu laikytis.

Kaip žinoma, Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) imperatyviai nustato sąlygas, kurioms esant teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti. Pagal šio įstatymo 30 straipsnio antrąją dalį, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei šio termino teismas nepratęsė. Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo esant visas įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrįstai priėmė nutartį pripažinti UAB ,,Cukrainis“ bankrutavusia bei likviduoti šią įmonę dėl bankroto. Iš bylos medžiagos matyti, kad po teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, praėjo daugiau nei trys mėnesiai, byloje nėra duomenų, kad kreditoriai būtų sudarę taikos sutartį ar kad teismas būtų pratęsęs terminą tokiai sutarčiai sudaryti.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog bendrovės administratorius neatliko visų veiksmų, numatytų ĮBĮ 11 straipsnyje, nepatikrino bankrutuojančios bendrovės sandorių, neįvertino tyčinio bankroto tikimybės ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto procesas tęsiasi nuo 2006 m. vasario 8 d., o apeliantas, būdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, galėjo įstatymų nustatyta tvarka skųsti bankroto administratoriaus veiksmus ar neveikimą viso bankroto proceso metu ir taip ginti, jo manymu, pažeistas savo teises. Tačiau, kaip teisingai nurodė bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą, nei apeliantas, nei kiti BUAB ,,Cukrainis“ kreditoriai nepasinaudojo savo turimomis teisėmis kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ar įpareigoti tai padaryti administratorių bei nepateikė jokio siūlymo sudaryti taikos sutartį, nepareiškė administratoriui jokių priekaištų ar pastabų dėl jo darbo trūkumų. Be to, apeliantas, iškėlęs abejones dėl bankroto administratoriaus darbo bankroto proceso pabaigoje, tai yra jau sprendžiant klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius ir leistų suabejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 178, 185 str.).

Apelianto argumentai, kad jis yra padavęs kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutarties, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos. Pirma, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog šis kreditoriaus minėtas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra gautas ir priimtas. Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net tuo atveju, jeigu šio kreditoriaus finansinį reikalavimą patvirtinusi teismo nutartis būtų pakeista ir būtų patvirtinta didesnė reikalavimo suma, tai vis tiek negalėtų turėti jokios įtakos įmonės mokumui. Trečia, sutinkamai su Įmonių bankroto įstatyto 26 straipsniu kreditoriaus reikalavimai gali būti tikslinami iki pat įmonės pabaigos.

Esant tokioms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 2 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėVincas Verseckas