- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-594-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00169-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d nutarties, kuria buvo atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. N. 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. N. 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 10N-1308578-11 administracinio teisės pažeidimo byloje J. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. nubaustas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 (trylikai) mėnesių, už tai, kad jis, 2011 m. lapkričio 18 d., apie 15.25 val., vairuodamas automobilį „Hyundai i30“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Molėtų pl. pirma juosta link Vilniaus miesto centro, privažiavęs (duomenys neskelbtini) namą, prieš keisdamas važiavimo kryptį, t.y. ne sankryžoje sukdamas į kairę, į šalia kelio esančią teritoriją, buvo neatsargus ir neatidus, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo – kairiojo krašto; prieš atlikdamas kairį posūkį nepraleido gretima antra juosta, ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savo veiksmais automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui netikėtai užkirto kelią važiuoti tiesiai, todėl automobilis „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Hyundai i30“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairį kampą. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdė automobilio „Opel Tigra“ keleivei E. G. sveikatą ir sugadino kitam asmeniui priklausantį automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 109, 111 p.
2012 m. sausio 4 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. L. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su skundu dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. N. 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimo, prašydamas nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi J. L. skundo netenkino ir paliko nepakeistą 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 10N-1308578-11. Liudytojui O. K. iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos 187² str. už tai, kad jis 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nuo 13.00 val. iki 15.20 val. vykusiame teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-37-865/2012 apie tai, kad matė eismo įvykį, kuriame dalyvavo J. L.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybės patrauktas J. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat nutraukti O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas buvo šališkas, neteisingai vertino įrodymus, faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas.
Apeliantas pažymi, kad nuo pat pirmo jo paaiškinimo pareigūnams apie įvykį 2011 m. lapkričio 18 d., visą laiką nuosekliai ir vienodai pasakojo įvykio aplinkybes tiek policijos pareigūnams, tiek teisme. Iškart po įvykio apeliantas buvo šoko būsenos, todėl kelių policijoje galėjo ir nenurodyti įvykio liudininko. Kita vertus, nuo pat įvykio dienos iki tol kol pareigūnai J. L. perskaitė protokolą ir nutarimą, jis buvo įsitikinęs savo nekaltumu, todėl administracinės bylos tyrimo metu policijos pareigūnams nenurodė liudininko O. K., kaip asmens galinčio paliudyti apie įvykio aplinkybes.
Teigia, kad nors prašymas išduoti medžiagos kopijas buvo pateiktas laiku, t.y. 2011 m. gruodžio 12 d., tačiau dėl tyrėjos I. V. ligos, budėjimų ir pan., administracinės bylos medžiagos kopijas pavyko gauti likus 4 valandoms iki termino skundui pateikti pabaigos, t.y. 2012 m. sausio 4 d.
J. L. pabrėžia, kad remiantis specialisto V. M. išvada, apelianto, liudytojo O. K., liudytojos Z. Š. parodymais, eismo įvykio planu, Kelių policijos valdybos tyrėjo V. S. tarnybiniu pranešimu, fotolentelėmis, Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais darytina išvada, kad 2011 m. lapkričio 18 d. apie 15.25 val. M P., vairuodamas automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Molėtų plentu, antra eismo juosta link Vilniaus miesto centro, ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu laiku nepastebėjo kliūties, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į antroje juostoje su įjungtu kairio posūkio signalu, leistinoje vietoje, apsisukimui sustojusį automobilį „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. L.. Automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo neatsargus, nesilaikė saugaus atstumo, laiku nepersirikiavo pamatęs kliūtį antroje eismo juostoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. N. prašo J. L. skundo netenkinti. Teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs eismo įvykio kilimo aplinkybes, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu pateiktus papildomai J. L. gautus eismo įvykio kilimo duomenis (specialisto išvada), visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad J. L. vairuodamas automobilį „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 109 ir 111 punktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 109, 111 p. reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, tuo jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus. Apygardos teismas sutinka, jog J. L. kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. P. ir E. G. parodymais bei liudytojų, tiesiogiai mačiusių eismo įvykį – M. Š. ir Z. Š. parodymais, eismo įvykio schema, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis pagrįstai vertino kaip patikimus įrodymus, pagrindžiančius J. L. kaltę.
Išnagrinėjus bylos medžiagą konstatuojama, jog byloje nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių būtent J. L. kaltę dėl eismo įvykio, todėl skundo argumentai, kad dėl eismo įvykio kaltas „Opel Tigra“ vairuotojas M. P., kuris važiuodamas Molėtų plentu, antra eismo juosta link Vilniaus miesto centro, ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu laiku nepastebėjo kliūties, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į antroje juostoje su įjungtu kairio posūkio signalu, leistinoje vietoje, apsisukimui sustojusį automobilį „Hyundai i30“ laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.
Pirmos instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad įvykio metu važiavo į autoservisą automobiliu „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Praleidęs automobilį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), parodė posūkį į dešinę pusę ir išvažiavo į antrą eismo juostą. Maždaug už 350 m., privažiavus tą vietą, kur jam reikėjo sukti į kairę, sustojo, praleido Molėtų plentu iš miesto centro važiavusius automobilius ir šiek tiek judėdamas pajuto labai stiprų smūgį į automobilį. Nuo smūgio automobilis buvo nublokštas į tą pusę, į kurią jis norėjo pasukti. Nukentėjusiojo automobilis buvo nublokštas kitoje eismo juostoje. Automobilis „Opel Tigra“ atsitrenkė į J. L. vairuojamo automobilio galinį kairį kampą.
Nukentėjusysis M. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio dieną važiavo pirmąja eismo juosta link Vilniaus apie 55-60 km/h greičiu, paskui persirikiavo į antrąją eismo juostą. Kitam automobiliui iš pirmos juostos užkirtus kelią, jis nespėjo sustoti ir savo automobilio dešinės pusės kampu trenkėsi į kairį to automobilio bamperį. M. P. po įvykio iš karto pribėgo prie kito automobilio, kad susistabdytų liudininką, automobiliu važiavusį pirmoje juostoje. Liudininkas davė telefono numerį ir išvažiavo, nes labai skubėjo. Paaiškino, kad tuo atveju, jei jis būtų kaltininkas ir būtų važiavęs antroje eismo juostoje, tada automobilių kontaktų lokacija būtų buvusi visai kitoje vietoje. Atvažiavus policijos pareigūnams, jokio liudininko iš kaltininko pusės eismo įvykio vietoje nebuvo. Tokius pačius parodymus teisme davė ir liudytoja E. G.
Liudytojas M. Š. paaiškino, kad įvykio metu kartu su žmona Molėtų plentu pirmąja kelio juosta važiavo iš Riešės. Pro juos pravažiavo „Opel Tigra“. Matė, jog dar viena mašina važiuoja kelio viduriu, posūkio signalas buvo ilgai įjungtas. „Opel Tigra“ automobilis pravažiavo apie 300 m., tuomet automobilis iš vidurio kelio pasuko. Nukentėjusysis stabdė, tačiau nebespėjo. Liudytojo žmona Z. Š. savo parodymais patvirtino M. Š. versiją.
Specialistas V. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra eismo įvykių ir transporto ekspertas įrašytas į sąrašą ir eismo įvykį vertino techniniu požiūriu. Iš jam pateiktų duomenų spręstina, kad „Opel Tigra“ ir „Hyundai i30“ susidūrė taip, kaip pavaizduota 2 paveiksle - automobilis „Opel Tigra“ eismo įvykio metu važiavo 43 km/val. greičiu, o „Hyundai i30“ automobilis stovėjo. Esant tokioms padėtims, kaip pavaizduota 2 paveiksle ir tokiems greičiams, kaip paveikslėlio greičio analizėje, transporto priemonės persislenka ir iš esmės atitinka avarijos užfiksuotos vietos plane arba eismo įvykio schemoje. Tuo pagrindu buvo prieita išvados, kad „Hyundai i30“ automobilis susidūrimo metu stovėjo. Nukentėjusiojo paaiškinimo kopija taip pat buvo pateikta, tačiau apie nukentėjusiojo mašiną nebuvo užduota tokio klausimo, todėl rėmėsi pateiktais klausimais.
Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurios pagalba yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas arba nebuvimas. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą - eismo įvykio schemą, fotolentelės, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, kuriuose užfiksuoti automobilių „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, akivaizdu, kad automobiliui „Hyundai i30“ stovint, o automobiliui „Opel Tigra“, važiuojant 45 km/h greičiu toks apgadinimų pobūdis neatitinka eksperto pateiktos išvados.
Apylinkės teismas, remdamasis nukentėjusiųjų M. P. ir E. G., liudytojų M. Š., Z. Š., I. V. ir A. N. parodymais teisme, taip pat pateikta rašytinių įrodymų visuma, teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju visiškai pakanka duomenų neginčijamai išvadai, jog J. L., vairuodamas automobilį „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Molėtų pl. pirma eismo juosta link Vilniaus miesto centro, privažiavęs (duomenys neskelbtini) pastatą, prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. ne sankryžoje sukdamas į kairę, į šalia kelio esančią teritoriją, buvo neatsargus ir neatidus, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi - kairio krašto; prieš atlikdamas kairi posūkį nepraleido gretima antra eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo veiksmais automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui netikėtai užkirto kelią važiuoti tiesiai, todėl automobilis „Opel Tigra“ atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Hyundai i30“ galinį kairį kampą. J. L. veiksmai, t. y. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 106, 109, 111 punktų pažeidimai, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, nulėmusiu abiejų transporto priemonių sugadinimą bei automobilio „Opel Tigra“ keleivės E. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, J. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 302² str. nustatyta, kad apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 str. nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 str. nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Lietuvos Respublikos ATPK 291 str. nurodyta, kad skundą paduoti turi teisę asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmos instancijos teismo nutartis, kuria inter alia nuspręsta iškelti administracinio teisės pažeidimo byla O. K., jam buvo išsiųsta 2012 m. kovo 16 d. raštu Nr. II-37-865/2012. Taigi, apeliacinio skundo dėl nutarties dalies, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas O. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 291 str., J. L. neturėjo teisės paduoti, todėl jo prašymas nutraukti bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. nenagrinėtinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojo O. K. parodymus nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti, J. L. kaltę patvirtinantys įrodymai ir todėl pagrįstai apylinkės teismas nesivadovavo jais priimant sprendimą dėl J. L. kaltės.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl padaryto pažeidimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. kaltės konstatuoti, todėl apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.