Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-04-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-837-490/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
2YT-837-490/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00436-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
V. P., A. P., K. P., B. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-837-490/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00436-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.JonavaJonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., A. P., K. P., B. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. P. paveldėjimo teisės tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. kovo 19 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti sutuoktinio turtą ir turtines teises (b. l. 2–3).

Pareiškime nurodė, kad 2001 m. kovo 21 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis K. P.. Pareiškėjai su K. P. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jie pardavė 1999 m. ir tuomet apsigyveno J. P. iš tėvų paveldėtame name (duomenys neskelbtini) kur kartu gyveno iki sutuoktinio mirties. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, būstą remontavo, naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir žemės ūkio padargais. Po sutuoktinio mirties pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi ji su sutuoktiniu bendro santuokos metu įgyto nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturėjo. Pareiškėja 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus sulaukė skambučio, buvo informuota, kad turi atvykti į skyrių dėl K. P. žemės nuosavybės teisių atstatymo. Skyriuje pareiškėja sužinojo, kad K. P. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 2,58 ha žemės sklypą ir 0,30 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Siekiant sutvarkyti paveldėjimo teisė dokumentus, pareiškėja privalo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai paveldėjimo teisės dokumentus. K. P. vaikai V. P., A. P., K. P. ir B. N. palikimo įstatymo nustatyta tvarka po tėvo mirties nepriėmė. Kitų paveldėtojų nėra.

Suinteresuoti asmenys V. P., A. P., K. P. ir B. N. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodydami, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, prašo pareiškimą tenkinti (b. l. 24–25, 28–29, 31, 32, 33).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui (b. l. 19–20).

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja J. P. 1970 m. lapkričio 7 d. susituokė su K. P. (b. l. 4, 9). Pareiškėjos sutuoktinis K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2001 m. kovo 21 d. (b. l. 7). Po K. P., mirusio 2001 m. kovo 21 d., mirties Jonavos rajono 4-ajame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 5). Pareiškėja adresu: (duomenys neskelbtini)., yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2004 m. gruodžio 21 d. (b. l. 8). Pareiškėja su sutuoktiniu K. P. jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 1999 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 10). Pareiškėjos paaiškinimu, pardavę namą, ji su sutuoktiniu apsigyveno J. P. iš tėvų paveldėtame name (duomenys neskelbtini)., kur kartu gyveno iki sutuoktinio mirties. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, būstą remontavo, naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir žemės ūkio padargais. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido, kadangi po sutuoktinio mirties nekilnojamojo dalintino turto nebuvo, ji manė, jog po sutuoktinio mirties ji faktiškai palikimą priėmė, nekilnojamasis turtas priklausė jai asmeninė nuosavybės teise, buvo įregistruotas jos vardu. Pareiškėja 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus sulaukė skambučio, buvo informuota, kad turi atvykti į skyrių dėl K. P. žemės nuosavybės teisių atstatymo. Skyriuje pareiškėja sužinojo, kad K. P. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 2,58 ha žemės sklypą ir 0,30 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Siekiant sutvarkyti paveldėjimo teisė dokumentus, pareiškėja privalo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai paveldėjimo teisės dokumentus. Suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu (b. l. 19–20, 24–25, 28–29, 31, 32, 33).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja J. P. po sutuoktinio K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. kovo 19 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. kovo 19 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja, jo sutuoktinė J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.

Byloje susidarė 7,76 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. kovo 19 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,76 Eur (septynių eurų 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė