- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 1-823-526/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00053-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Budrus sakalas“
- Kaltinamasis
- P. L.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei K. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V., nukentėjusiosios atstovei advokatei D. Ž., civilinio atsakovo UAB „Budrus sakalas“ atstovui V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis(duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. 2013-03-01, apie 10.09 val., Klaipėdos m., Kairių g., sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, vairavo automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 250 metrų, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas neleistiname kelio ruože, kur blogas matomumas, ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu vilkiku Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. Š.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio Skoda Fabia keleivei A. V. sunkiai sutrikdyta sveikata.
Pagal pareikštą kaltinimą P. L. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2013-03-01d., apie 10.09 val., darbo metu vairavo UAB „Budrus sakalas“ priklausantį automobilį Škoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini). Jis kartu su savo bendradarbe A. V. važiavo Klaipėdos m., Kairių gatve, link tarptautinės jūrų perkėlos. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo vilkikas. Jis klaidingai pagalvojo, kad kelio atkarpoje, kur jis važiuoja, yra vienpusis eismas, todėl nusprendė aplenkti vilkiką ir tai darė neįsitikinęs, kad lenkti saugu. Išvažiavęs į gretimą eismo juostą jis kaktomuša susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu vilkiku. Dėl sukelto įvykio gailisi, A. V. atsiprašė (b.l. 89, 112-113).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-03-01d., apie 10 val., darbo metu važiavo P. L. vairuojamame tarnybiniame automobilyje Škoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini), link tarptautinės jūrų perkėlos. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Priekyje važiavo vilkikas, kurį P. L. norėjo aplenkti. Tik jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, pamatė iš priekio atvažiuojantį kitą vilkiką, su kuriuo P. L. vairuojamas automobilis kaktomuša susidūrė. Dėl patirtų sunkių sužalojimų patyrė neturtinę ir turtinę žalą, todėl pareiškė 100000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l.36, 38, 39-45).
Liudytojas E. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-03-01d., apie 10.09 val., vairavo vilkiką Volvo, v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba, v/n SR 553. Jis važiavo iš tarptautinės jūrų perkėlos link Klaipėdos miesto. Kelyje buvo po vieną eismo juostą abiem kryptimis. Kelio vingyje, prasilenkiant su priešpriešiais atvažiuojančiu vilkiku, staiga iš už pastarojo išvažiavo lengvasis automobilis Škoda Fabia ir atsitrenkė į jo vilkiko priekinę dalį. Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo, todėl jokių pretenzijų nereiškia (b.l. 27-28).
Iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų, autoavarijos vietos schemos, eismo įvykio fotolentelių, pažymos apie eismo įvykį matyti, kad 2013-03-01 apie 10.09 val. Klaipėdos m. Kairių g., P. L. vairavo automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 250 metrų, lenkdamas neleistiname kelio ruože, kur blogas matomumas ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu vilkiku Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. Š.. Leistinas didžiausias važiavimo greitis eismo įvykio vietoje - 30 km/h. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė A. V. (b.l. 4-22).
2013-03-06 specialisto išvadoje Nr. G455/13(03) nurodyta, kad A. V. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais pasmakrio kairėje, dešinio raktikaulio krūtinkaulio galo projekcijoje, dešinėje klubinėje srityje, krūtinės ir pilvo sumušimas su krūtinkaulio vidurinio trečdalio nedislokuotu lūžimu, tuščiosios žarnos plyšimu, gaubiančiosios storžarnės deserozacija, difuziniu pilvaplėvės uždegimu, hipovoleminiu šoku. Dėl pilvo sumušimo su plonžarnės plyšimu, lydimu difuzinio pilvaplėvės uždegimo, hipovoleminiu šoko A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 47-48).
2013-03-05 specialisto išvadoje Nr.T-A 2328/13(01) nurodyta, kad A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 49).
2013-03-05 specialisto išvadoje Nr.T-A 2327/13(01) nurodyta, kad E. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 31).
2013-03-05 specialisto išvadoje Nr.T-A 2326/13(01) nurodyta, kad P. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 94).
2000-01-31 darbo sutarties kopijoje nurodyta, kad P. L. dirba vyr. saugos darbuotoju UAB „Budrusis sakalas“ (b.l. 75-76).
Iš 2013 m. kovo mėn. UAB „Budrusis sakalas“ darbo grafiko kopijos matyti, kad 2013-03-01 P. L. buvo darbo diena (b.l. 77).
Iš UAB „Budrusis sakalas“ pateiktų automobilio Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) telemetrijos parodymų duomenų matyti, kad prieš pat eismo įvykį automobiliu važiuota 58 km/h greičiu (b.l. 78-79).
Iš 2013-04-26 draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ informacinio rašto ir jo priedų matyti, kad už automobilio Volvo FH12, v/n (duomenys neskelbtini) remontą A. T. agroservisui „Agrenta“ išmokėjo 8616 Lt. A. V. išmokėjo 983Lt. 15 ct. už gydymo išlaidas. Be to, A. V. išmokėta 2400 litų draudimo išmoka pagal savanorišką Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį (UAB „Budrusis sakalas“ yra apdraudęs visus savo darbuotojus) (b.l. 59-66).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Skoda Fabia“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale nuo 2012-08-24 iki 2013-08-23 (b.l. 84).
Tokiu būdu, kaltinamojo P. L. kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, pagal kurį vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; 141.3 punkto reikalavimus, pagal kurį prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, 145.3 punkto reikalavimus, pagal kurį lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu P. L. nebūtų pažeidęs nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Neatsirastų ir pasekmių - nebūtų sunkiai sužalota nukentėjusioji A. V..
Kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Tarp kaltinamojo veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – sunkaus A. V. sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl P. L. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 3 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nustatyta, kad P. L. autoįvykį padarė darbo metu, vairuodamas darbdaviui UAB „Budrus sakalas“ priklausantį automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).
LR CK 6.270 straipsnis numato atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).
Taip pat pažymėtina tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytojais nėra laikomi asmenys didesnio pavojaus šaltinį naudojantys darbo procesui pagal darbo sutartį. Tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, esantis didesnio pavojaus šaltinio savininkas.
LR CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas.
LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str.).
Nukentėjusioji A. V. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 39-44), prašydama iš kaltinamojo P. L., UAB „Budrus sakalas“ ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 100000,00 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad eismo įvykio metu ji patyrė daugybinių kūno sužalojimų, jai teko atlikti operacijas, ilgai gydytis ir kęsti didelius skausmus. Taip pat operacijos bus reikalingos ir ateityje. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės, neteko 45 procentus darbingumo. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, todėl tenka pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysioji dėl autoįvykio metu jai padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala padaryta kaltinamojo neteisėta veika, kai kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose su darbdaviu ir naudojosi darbdavio valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, o tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kurio pasėkoje netekta 45 procentai darbingumo, bei į šių sužalojimų pobūdį. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas neatsargiai, į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką atlyginant neturtinę žalą neįmanoma pilnai taikyti visiško žalos atlyginimo principo, nes nėra galimybės tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį pinigais. Įstatymu yra įtvirtinta piniginė satisfakcija, kuria yra siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 100000 litų neturtinė žala šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistini 40000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., privalo atlyginti dalį – 17250 litų (5000 eurų) neturtinės žalos. Kaip matyti iš byloje pateikto 2013-05-13 mokėjimo nurodymo Nr.AM-115989, draudimo bendrovė nukentėjusiajai A. V. sumokėjo 1280 litų neturtinei žalai atlyginti, todėl iš draudimo bendrovės priteistina suma mažinama ir priteiiama 15970 litų. Likusi neturtinės žalos dalis A. V. naudai – 22750 litų, priteistini iš kaltinamojo P. L. darbdavio UAB „Budrus sakalas“. Iš P. L. taip pat priteistinos nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2000 litų.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio vienam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - P. L. anksčiau teismo neteistas, nebaustas administracine tvarka, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. L. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir nuteisti jį bauda 3900 litų (30 MGL).
Vadovaujantis LR BK 64¹str. 1 d., nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – baudą 2600 litų (20 MGL), ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 15970,00 litų neturtinės žalos atlyginimo A. V. naudai.
Priteisti iš UAB „Budrus sakalas“ 22750 litų neturtinės žalos atlyginimo A. V. naudai.
Priteisti iš P. L. 2000 litų atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios A. V. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.