- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-01
- Bylos Nr.
- 2A-743-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- B. R.
- Atsakovas
- ADB „RESO Europa“
- Trečiasis asmuo
- R. B., G. K., UAB „NM Auto Baltic“
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo ADB „RESO Europa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui ADB „RESO Europa“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo. Tretieji asmenys byloje R. B. , G. K. , UAB „NM Auto Baltic“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ADB „Reso Europa“, prašydama pripažinti įvykį draudiminiu ir priteisti iš ADB „Reso Europa“ 21384 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-09-02 transporto priemonių draudimo sutartimi ji pas atsakovą ADB „Reso Europa“ apdraudė lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Kadangi tarp ieškovės ir UAB „NM Auto Baltic“ buvo sudaryta minėto automobilio nuomos sutartis su subnuomos teise, draudžiant lengvąjį automobilį dalyvavo ir UAB „NM Auto Baltic“ direktorius N. K. . Apdraudus lengvąjį automobilį, juo pagal nuomos sutartį verslo tikslais naudojosi UAB „NM Auto Baltic“ subnuomodamas automobilį. 2005-10-18 UAB „NM Auto Baltic“ automobilį išnuomojo asmeniui, pateikusiam A. Š. asmens dokumentus. Šis asmuo išsinuomoto automobilio negrąžino – įvykdė vagystę. Ieškovė, kaip pavogto automobilio savininkė bei draudėja ir naudos gavėja, kreipėsi į ADB „Reso Europa“, tačiau atsakovas išmokėti draudimo išmoką atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-03-19 sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė pripažinti 2005-10-18 nuomos sutartį, sudarytą tarp trečiųjų asmenų UAB „NM Auto Baltic“ ir G. K. , dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) niekine ir laikyti ją negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, o taip pat iš atsakovo ADB „Reso Europa“ ieškovės B. R. naudai priteisti 19 272,90 Lt draudimo išmoką, 5 proc. metinių palūkanų nuo 19 272,90 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2006-05-11 teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi G. K. , kuris prisistatė A. Š. vardu, automobilį užvaldė apgaule, teismas ex officio 2005-10-18 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „NM Auto Baltic" ir G. K. , pripažino niekine ir negaliojančia nuo pat jo sudarymo momento. Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo trečiajį asmenį G. K. laikyti teisėtu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytoju, ir tuo pagrindu atmetė atsakovo argumentą, kad draudikas yra atleistinas nuo draudimo išmokos sumokėjimo ieškovei pagal CK 6.1014 str. 1 d.. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė Draudimo taisyklių Nr. 024 (2004-06-01 redakcija) 14.4.2 punktą, kuriame numatyta, jog draudėjas įsipareigoja draudiko reikalavimu perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiai dokumentais įrodyti jų buvimą policijoje, dėl ko atsakovas turėtų būti atleistas nuo draudimo išmokos sumokėjimo pagal šių taisyklių 19.13 punktą (kai draudėjas pažeidžia taisyklių 14.3 - 14.7 punktuose nustatytas pareigas). Teismas atsižvelgė, jog Taisyklių 14.4.2 punkto reikalavimai draudėjui netaikomi plėšimo atveju. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad atsakovas sudaryta draudimo sutartimi neprisiėmė rizikos dėl transporto priemonės nuomos ir subnuomos. Teismas nurodė, kad Taisyklėse Nr. 024 (2004-06-01 redakcija), kurios buvo įteiktos draudėjui pasirašant draudimo sutartį, nėra nustatyta reikalavimo, kad pasirašant draudimo sutartį joje turi būti pažymėta, jog automobilis bus nuomojamas ir/ar sunuomojamas, o atsakovas buvo informuotas, kad automobilis yra išnuomotas su subnuomos teise. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo, siekia dvigubos žalos atlyginimo. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovei baudžiamojoje byloje yra priteistas žalos atlyginimas iš nuteistojo G. K. , nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė siekia dvigubo žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad realus patirtų nuostolių atlyginimas galimas vykdymo procese, jos nuožiūra išsiieškant vien tik iš draudimo bendrovės ADB „Reso Europa“ ar trečiojo asmens G. K. . Teismas nenustatė jokių pagrindų, ribojančių ieškovės teisę reikalauti draudimo išmokos iš atsakovo.
Šalies argumentai
Atsakovas ADB „Reso Europa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas G. K. veiką nepagrįstai tapatino su plėšimu, dėl ko nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės B. R. atžvilgiu netaikytinas Taisyklių 14.4.2 punkto reikalavimas, įpareigojantis draudėją draudiko reikalavimu perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiai dokumentais įrodyti jų buvimą policijoje. Remiantis Taisyklių 14.4.2 punktu, nuo šios pareigos draudėjas atleidžiamas tik plėšimo, bet ne sukčiavimo atveju. Apeliantas taip pat nurodo, jog patenkindamas ieškinį teismas sudarė sąlygas ieškovei neteisėtai pasipelnyti t.y. gauti dvigubai didesnį žalos atlyginimą, nes 2006-05-11 Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo nuosprendžiu jai jau priteista 23760 Lt žalos atlyginimo iš nuteistojo G. K. ir nėra jokių kliūčių ieškovei pasinaudoti išduotu vykdomuoju raštu. Nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo vykdymo apsunkinimas nesudaro pagrindo reikšti ieškinį dėl to paties dalyko atsakovui. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai remiasi atsakovo teise pareikšti ieškinį regreso tvarka asmeniui, kaltam dėl žalos padarymo. Ieškovė neturi galimybės perduoti atsakovui teisės reikalauti žalos atlyginimo iš G. K. , nes pati šią teisę jau realizavo. Grąžinus vykdomąjį raštą su aktu apie išieškojimo negalimumą, išlieka galimybė jį pateikti vykdymui pakartotinai.
Atsiliepimas
Ieškovė B. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog transporto priemonės registravimo dokumentų, raktelių komplekto, signalizacijos nuotolinio valdymo pulto bei imobilizatoriaus raktų nepateikimas nepriklausė nuo jos valios, o buvo G. K. nusikalstomos veikos pasekmė. Ieškovė nurodo, kad G. K. yra nemokus ir ji siekia ne dvigubo, bet realaus žalos atlyginimo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pareigos neperžengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei B. R. netaikomas 2004-06-01 ADB „Reso Europa“ sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 024 (toliau - Taisyklių) 14.4.2. punkto reikalavimas, įpareigojantis draudėją transporto priemonės praradimo (vagystės) atveju draudiko reikalavimu perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą policijoje. Kadangi automobilio ieškovė neteko ne dėl plėšimo, o dėl sukčiavimo, apelianto manymu, Taisyklių 14.4.2. punkto reikalavimo nesilaikymas, vadovaujantis Taisyklių 19.13 punktu, atleidžia draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo draudėjui draudiminio įvykio atveju. Taigi nagrinėjamu atveju yra kilęs Taisyklių 14.4.2. punkto aiškinimo klausimas, sprendžiant, ar praradus automobilį sukčiavimo (apgaulės) atveju draudėjui yra keliamas reikalavimas perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą policijoje. 2004-06-01 Draudimo taisyklėse Nr. 024 apibrėžiant transporto priemonės vagystę kaip draudiminį įvykį naudojamos dvi sąvokos – tai transporto priemonės praradimas pavogus ar apiplėšus (Taisyklių 3.6. p.). Tačiau tai nereiškia, jog transporto priemonės praradimas dėl trečiųjų asmenų sukčiavimo nepriskiriama šiai draudiminių įvykių rūšiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 3.6 punkte pateiktos gana siauros draudiminių atsitikimų – vagystės ir plėšimo – sąvokos, iš esmės atkartojančios LR BK įtvirtintas vagystės ir plėšimo, kaip nusikalstamų veikų, apibrėžimus. Bendrąja prasme vagystė ir plėšimas yra svetimo turto pagrobimas; vienu ir kitu atvejais tai toks neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, kai asmuo netenka galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Civilinių ir baudžiamųjų įstatymų skirtinga paskirtis bei skirtingi teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę civiliniuose ir baudžiamuosiuose santykiuose. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamos veikos neteisėtai užvaldant (įgyjant) svetimą turtą pagal įvairius požymius kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai (vagystė, plėšimas, sukčiavimas ir kt.), tačiau civiliniuose santykiuose toks kvalifikavimas gali neturėti esminės reikšmės. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-7-175/2003 UAB „Olegas ir sūnūs“ prieš UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimą“ ir Nr. 3K-3-152/2007 UAB „Fortūnos žiedas“ prieš UADB „ERGO Lietuva“.
Skundžiamame teismo sprendime nustatyta, kad draudėjas prarado apdraustą automobilį dėl trečiojo asmens apgaulės. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-05-11 nuosprendžiu G. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.. (2005-10-18 apgaule užvaldžius automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ) (t.1., b.l.68-71). Vilniaus apygardos teismo 2006-08-31 nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paliktas nepakeistas (t.1, b.l.90-92). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 14.4.2. punkto reikalavimus, pripažindamas, jog šiame punkte draudėjui numatytas reikalavimas netaikomas ne tik plėšimo, bet ir sukčiavimo (apgaulės) atveju. Ieškovė draudimo sutartį sudarė standartinėmis sąlygomis, prisijungimo būdu, todėl Taisyklių 14.4.2. punkte nesant sukčiavimą kaip draudiminį įvykį išsamiau individualizuojančių požymių, šalių skirtingai suprantamos sutarties sąlygos aiškintinos draudėjo naudai. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, jog sprendžiant dėl Taisyklių 14.4.2. punkte nustatytos išimties taikymo sukčiavimo atveju būtina atsižvelgti į šios išimties tikrąją paskirtį ir reikšmę. Taisyklių 14.4.2. punkte nustatytas reikalavimas transporto priemonės praradimo (vagystės) atveju perduoti draudikui transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą ir t.t. yra Taisyklių 14.2.5 punkte draudėjui nustatytos pareigos nepalikti jų transporto priemonėje tinkamo laikymosi pasekmė. Šio reikalavimo netaikymas plėšimo atveju plėšimo atveju daromas atsižvelgiant į plėšimo kaip nusikaltimo padarymo būdą (svetimo turto pagrobimas atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, panaudojant nešaunamąjį ar šaunamąjį ginklą ir t..t.), t.y. atsižvelgiant, jog plėšimo atveju draudėjas negali objektyviai įvykdyti Taisyklių 14.2.5. punkte nustatytos pareigos. Teleologiškai aiškinant Taisyklių 14.4.2. punkte nustatytą išimtį, teisėjų kolegija pripažįsta, jog svetimo turo įgijimas apgaulės būdu kaip ir svetimo turto pagrobimas atimant nukentėjusiam galimybę priešintis yra lygiaverčiai draudėjo galimybės praradus transporto priemonę objektyviai įgyvendinti pareigą perduoti draudikui transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus. Tai, jog ieškovė negalėjo įvykdyti Taisyklių 14.4.2. punkte nustatyto reikalavimo yra G. K. nusikalstamos veikos pasekmė, kuriam nuomos sandorio pagrindu buvo perduoti automobilio registravimo dokumentai, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas ir kt., šiam neatskleidžiant savo išankstinių nusikalstamų ketinimų ir siekio nesilaikyti pareigos pasibaigus nuomos terminui grąžinti nuomotojui automobilį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog sukčiavimo (apgaulės) atveju automobilio savininkui nėra keliamas reikalavimas perduoti draudikui transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą policijoje.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto ADB „RESO Europa“ argumentą, jog patenkinus ieškovės B. R. ieškinį jai sudaromos sąlygos pasipelnyti. Kai transporto priemonė yra apdrausta, transporto priemonės praradimo (vagystės) atveju draudėjui atsiranda teisė reikšti ieškinį tiek draudikui, sudariusiam su draudėju transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kurią vagystė priskiriama draudiminiam įvykiui, tiek asmeniui, kuris yra atsakingas už žalos padarymą. Taigi, turto draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo ir draudikas. Transporto priemonės vagystės atveju atsiranda mišrioji solidarioji dėl žalos padarymo atsakingo asmens ir draudiko, kuris yra apdraudęs draudėjo turtą nuo vagysčių, prievolė, kuri už žalos padarymą atsakingam asmeniui, kaip skolininkui, atsiranda iš įstatymo (deliktinę atsakomybę reglamentuojančios LR CK normos), o jo transporto priemonę nuo vagysčių apdraudusiam draudikui – iš transporto priemonės draudimo sutarties. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant LR CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d. ir draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas, pagal kurias turto draudimo atveju pareiga atlyginti žalą perkeliama draudikui. Žalą padariusiam asmeniui atsakomybė paprastai taikoma pagal visiško nuostolių atlyginimo principą (LR CK 6.263 str. 2 d.). Draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir konkreti draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (LR CK 6.254 str. 1 d.). Tai reiškia, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, nebent kitaip būtų nustatyta įstatyme arba draudimo sutartyje. Draudiko atsakomybė yra ribojama draudimo išmokos suma, o už žalos padarymą atsakingo asmens atsakomybė draudimo suma neribojama.
Skolininkų prievolės solidarumas sąlygoja LR CK 6.6. str. 4 d. įtvirtintą kreditoriaus teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadovaujantis LR CK 6.6. str. 5 d., kreditorius, kuriam solidarios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė B. R. turi iš draudimo teisinių santykių kylančią reikalavimo teisę atsakovo ADB „Reso Europa“ atžvilgiu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nepaisant to, jog Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-05-11 nuosprendžiu iš G. K. jos naudai buvo priteista 23760 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog baudžiamajame procese egzistuoja asmens, dėl nusikalstamos veiklos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Atsižvelgiant į tai, ieškovė B. R. kaip nukentėjusioji baudžiamojoje byloje negalėjo reikšti reikalavimo ADB „Reso Europa“ atžvilgiu dėl žalos atlyginimo arba prašyti spręsti draudiko ir atsakingo už padarytą žalą asmens solidarios atsakomybės klausimą. Byloje esant duomenims, kad G. K. neatlygino B. R. nusikaltimu jai padarytos žalos (b.l. 132-134), ieškovė turi teisę reikalauti šios žalos atlyginimo iš solidaraus skolininko ADB „Reso Europa“, kurio atsakomybė ribojama draudimo išmokos suma.
Įstatymas draudžia pareikšti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-05-11 nuosprendžiu iš G. K. B. R. naudai buvo priteista 23760 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp kitų šalių ir pirmosios instancijos teismas nesprendė žalos fakto ir dydžio klausimų, kurie jau buvo išspręsti pagal nukentėjusiojo asmens ieškinį baudžiamojoje byloje ir yra įgiję prejudicinę reikšmę, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš draudimo kompanijos.
Pagal LR CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. LR CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK nuostatas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog esant teismo nuosprendžiu B. R. naudai priteistam žalos atlyginimui iš atsakingo už žalos padarymą asmens G. K. , ADB „Reso Europa“ draudimo išmokos išmokėjimo B. R. atveju netektų teisės reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nes šią draudiko teisę numato LR CK 6.1015 str. 1d., 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.9 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos, o G. K. nėra įvykdęs savo prievolės B. R. atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ADB „Reso Europa“ ieškovės B. R. naudai priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 500 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei B. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ADB „RESO Europa“ (į.k. 110073720) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.