- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-291-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00541-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- L. L.
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės (toliau – ir gynėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko (toliau – ir prokuroras) skundas ir atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. RV-25-1957 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 104 straipsnį (pagal 1961 m. BK), 129 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus, 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), 140 straipsnio 2 dalį, 181straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvidešimt metų su turto – 58 860 Lt konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu iš kaltinimo L. L. pašalinta dalis aplinkybių, kita Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis jo atžvilgiu palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. nustatyta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvidešimt metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. sausio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 19 d. Neatlikta bausmės dalis 2024 m. liepos 31 d. – penki mėnesiai devyniolika dienų. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. gegužės 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. RV-25-1957 (toliau – ir Komisijos nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Prokuroras skundą motyvavo tuo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį L. L., būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Nuteistasis iki šiol vengia prisiimti atsakomybę dėl savo nusikalstamo elgesio, savo ankstesnę veiklą vykdant nusikaltimus vertina kaip pasirinktą profesiją. Prokuroras pažymėjo ir tai, kad nuteistasis praeityje net 23 kartus baustas drausmine tvarka, pagal vykdomąjį raštą yra skolingas 45 032,34 Eur, tačiau savanoriškai pervedė antstoliui tik 550 Eur (klaidingai nurodyta 5 500,00 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. RV-25-1957. Apylinkės teismas sprendė, kad nors L. L. elgesyje pastebėtinos ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, pozityvus elgesys, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, pakartotinai nenusikals. Apylinkės teismas pažymėjo, jog tai, kad L. L. darė pažeidimus ne vien tik laisvės atėmimo bausmės pradžioje, o ir prieš metus, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją. Pažymėjo ir tai, kad nuteistojo požiūris į jam nustatytus net dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių – L. L., atlikdamas savęs vertinimo užduotį, neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, rodo nepakankamą nuteistojo įsitraukimą į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Apylinkės teismas darė išvadą, jog nuteistojo elgesį, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog L. L. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu.
Šalies argumentai
6. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistojo L. L. gynėja advokatė Lina Andriuškevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir taikyti L. L. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų institutą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Gynėjos teigimu, apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius kaip neakivaizdžius. Tvirtina, kad nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai mažėjimo linkme yra akivaizdūs ir jo nusikalstamo elgesio rizikos pažanga ją mažinant yra ženkli. Nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių nebuvimą, argumentavo, jog nuteistasis, atlikdamas savęs vertinimo užduotį, neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu, taip pat akcentavo, kad L. L. požiūris į jam nustatytus net dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, rodo nepakankamą nuteistojo įsitraukimą į savo resocializacijos ir integracijos procesą. Pasak gynėjos, tokie skundžiamos nutarties argumentai yra neobjektyvūs, nes apylinkės teismas nevertino kitų reikšmingų aplinkybių.
6.1.1. Pažymi, kad Komisijos nutarime yra nurodyta, jog vertinant nuteistojo L. L. psichologinę būklę poreikis spręsti aktualius psichikos sveikatos sunkumus nenustatytas. Pastaruoju metu nuteistojo emocinė gerovė nereikalauja papildomo dėmesio ar papildomos psichologinės intervencijos. Emocijų fonas lygus, reakcijos adekvačios. Psichologė, atsižvelgusi į poreikį konceptualizuoti ir identifikuoti galimas problemines sritis, kurios stimuliuoja nusikalstamo elgesio raišką, atliko nusikalstamo elgesio ir dabartinio elgesio analizę. Psichologė nustatė, kad „nuteistasis labiau orientuojasi į dabartinį pasikeitusį elgesį. Save pristato kaip itin išlaikytą asmenį, grindžiant socialiai priimtinomis vertybėmis, išaukština šeimos vertybes“; „šiuo metu nuteistasis teigia, kad yra pasikeitęs, daug kantresnis, nutraukęs ryšius su nusikalstamu pasauliu, siekia tikslų teisėtais būdais, kuria ateities planus, susijusius su šeimos gerove“. Psichologė atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo mąstymas per tiek metų pasikeitė, jog jis subrendo, savo teigiamas savybes šiuo metu pritaiko socialiai tinkama linkme (prieš kažką padarydamas, apmąsto, geba numatyti pasekmes, nesielgia spontaniškai, geba spręsti problemas nepasitelkiant smurto ir panašiai). Psichologė padarė išvadą apie tai, kad nuteistasis siekia valdyti tam tikras kriminogenines sritis, kurios siejamos su pakartotiniu nusikalstamumu. Kaip teigia, Komisijos nutarime buvo atsižvelgta į aktualias psichologės įžvalgas ir įvertinta, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo mąstymas bausmės atlikimo metu keičiasi tinkama linkme. Pasak gynėjos, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje cituojami tarpiniai psichologo pastebėjimai apie tai, kad yra svarbūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurie šiuo metu nėra pakankamai valdomi dėl nuteistojo asmenybinių ypatumų bei motyvacijos įsitraukti į tikslines socialinės reabilitacijos priemones stokos. Atkreipia dėmesį, kad analogiški psichologo komentarai buvo cituojami ir ankstesnėse psichologo išvadose, todėl nuteistasis L. L. raštu kreipėsi į kalėjimo administraciją, prašydamas jį įtraukti į visas tikslines reabilitacijos priemones, nes pats asmeniškai be administracijos valios jis to padaryti negali. Kaip teigia, nuteistajam buvo paaiškinta, kad jis visose tikslinėse reabilitacijos priemonėse dalyvavo ir papildomos priemonės jam nereikalingos.
6.1.2. Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino, jog dėl nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo nuteistasis L. L. prieš septynerius metus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.
6.1.3. Kaip teigia, vertinant nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, turi būti vertinamas aktualus nuteistojo elgesys laikotarpiu, per kurį numatyta stebėti būtent nuteistojo elgesio pokytį, o ne visą praeities elgesį. Atkreipia dėmesį, kad tai patvirtina teisinis reglamentavimas, jog, netenkinus nuteistojo prašymo taikyti lygtinį paleidimą, iš karto nustatoma kita tokio prašymo svarstymo data po šešių mėnesių. Akcentuoja, kad apylinkės teismo pasirinktas nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paneigia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymą nuteistajam, nes dinaminiai (kintami), praeityje nustatyti ir įvertinti nuteistojo elgesio sprendimai iš esmės kartojami ir taip prilyginami statiniams (nors įvardinami kaip dinaminiai), ir tai prieštarauja kriminogeninių veiksnių turinio diferenciacijai.
6.1.4. Pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2024 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. RV-25-9 nurodoma, jog nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizika prieš šešis mėnesius sumažėjo 3 balais ir sudaro 53 balus. Pažymi, kad maksimalus nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius yra 160, kuriuo preziumuojamai vertinamas visų ką tik laisvės atėmimo bausmę pradėjusių atlikti nuteistųjų elgesys. Kaip teigia, L. L. nusikalstamo elgesio rizika po laisvės atėmimo bausmės pradžios buvo įvertinta tik praėjus vienuolikai metų, įvertinimo dydis – 75 balai. Nurodo, kad vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos balai yra nuo 40 iki 100. Pasak gynėjos, vertinant L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios iki dabar, darytina išvada, kad rizika sumažėjusi dviem trečdaliais (daugiau kaip 100 balų), t. y. stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Nurodo, kad tai skundžiamoje nutartyje vertinta nebuvo. Tvirtina, kad dinaminių (kintamų) rizikos veiksnių skaičius ir jo matematinis santykis su apsauginiais veiksnias negali būti vertinamas atsietai nuo jų turinio, nes toks vertinimas yra neobjektyvus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizika yra artima minimaliai.
6.2. Gynėjos teigimu, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi argumentai, jog „akivaizdu, kad asmuo, nereiškiantis kaltės ar gailesčio dėl įvykdytų nusikaltimų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija“, neatitinka faktinių nuteistojo L. L. asmens bylos aplinkybių. Pažymi, kad nuteistasis L. L. psichologui yra ne vieną kartą išsakęs poziciją apie tai, kad jis yra pasikeitęs ir daug išgyvenęs, pasimokęs iš savo klaidų, toliau siekia savo gyvenimą vesti tinkamai, pagal galiojančias tvarkas ir taisykles, nepažeidinėti įstatymų. Pasak gynėjos, tokia nuteistojo pozicija vienareikšmiai reiškia, kad L. L. šiuo aktualiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo periodu suvokia savo kaltus veiksmus ir juos pripažįsta, dėl to pakeitė savo elgesį teigiama linkme, ir šį pakeistą elgesį įvertino Komisija. Kaip teigia, apylinkės teismas painioja nuteistojo L. L. kaltės pripažinimo aspektą baudžiamojo proceso metu ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nurodo, kad baudžiamojo proceso metu L. L. išreikšta pozicija dėl kaltės buvo įvertinta nuosprendyje, todėl ši pozicija negali būti pakartotinai vertinama sprendžiant nuteistojo L. L. prašymą dėl lygtinio laisvės atėmimo nuostatų taikymo jo atžvilgiu, praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo nuosprendžio priėmimo. Pasak gynėjos, pripažintina, jog L. L. mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.
Šalies argumentai
6.3. Nurodo, kad nuteistasis L. L. vykdo individualią veiklą, dengia priteistus civilinius ieškinius. Kaip teigia, nuteistasis pasirinko vykdyti individualią veiklą dėl to, kad jo gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra ženkliai didesnės, nei jis uždirbtų, dirbdamas laisvės atėmimo vietoje. Pasak gynėjos, nuteistojo L. L. sprendimas yra racionalus ir turi būti vertinamas ne kaip sprendimas, kuris naudingas jam asmeniškai, o būtent kaip naudingas nuo jo veiksmų nukentėjusiems asmenims. Pažymi, kad nuteistajam L. L. pritaikius lygtinio paleidimo institutą, jo darbinės pajamos tik padidėtų, tai leistų jam žymiai intensyviau dengti priteistus civilinius ieškinius. Akcentuoja, kad nuteistasis L. L. pateikė dokumentą, kad paleistas lygtinai, jis iš karto turėtų darbovietę, kur jam būtų mokamas darbo užmokestis. Be to, nuteistasis išsakė savo viziją, jog ateityje svarstytų klausimą dėl asmeninio verslo kūrimo. Gynėjos teigimu, apylinkės teismas įžvelgė nuteistojo pozicijų netikrumą, tačiau tokia nuomonė yra pernelyg kritiška. Nurodo, kad nuteistasis L. L. dėl savo verslo kūrimo ateityje yra išreiškęs tik viziją, kadangi jis nebuvęs laisvėje beveik dvidešimt metų, nesuvokia verslo aplinkos ir jam reikalingų resursų. Tvirtina, kad tai rodo, jog nuteistajam L. L. yra būtinas integravimosi į visuomenę institutas, kuomet jam būtų padėta adaptuotis ir priimti racionalius sprendimus. Kaip teigia, šį vaidmenį atliktų galimybė nuteistajam dirbti įmonėje ir susipažinti su verslo aplinka, padedant probacijos pareigūnams.
6.4. Pažymi, jog nuteistasis L. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą, augina du mažamečius sūnus. Pažymi, jog nuteistojo šeima jam yra be galo didelė vertybė, jis giliai suvokia savo, kaip tėvo, vaidmenį vaikų gyvenime, siekia būti geru tėvu. Gynėjos vertinimu, šios nuteistojo vertybės patvirtina pareikštą poziciją dėl elgesio pakeitimo ir užtikrinimo, jog ateityje nenusikals.
6.5. Pasak gynėjos, nuteistojo L. L. atžvilgiu prašomas taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos institutas šiuo aktualiu metu atitiktų teisingumo principo esmę. Nurodo, kad teismas, vertindamas, ar yra pagrindas taikyti nuteistojo L. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, privalo identifikuoti realią situaciją ir ją vertinti tiek nuteistojo L. L. atžvilgiu, tiek visuomenės lūkesčio atžvilgiu. Kaip teigia, šiame etape, kai nuteistajam L. L. iš paskirtos dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės liko atlikti tik trys mėnesiai, visuomenės lūkestis yra sulaukti parengto joje gyventi asmens, o nuteistojo lūkestis yra būti tinkamai parengtam integruotis į visuomenę. Pasak gynėjos, nuteistąjį išleidus į laisvę visiškai neparengtą joje integruotis, tai būtų pripažintina kaip bausmės paskirties ir teisingumo principo pažeidimai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. L. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo L. L. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam vis dar negali būti taikomas. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, jog apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą, išdėstė išsamius sprendimo motyvus. Nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiamos nutarties argumentai neobjektyvūs. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
10. Skundą nagrinėjančiam apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. L., kuriam paskirta laisvės atėmimo dvidešimčiai metų bausmė, du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2018 m. gegužės 19 d., aplinkybių, kuriomis nuteistajam lygtinis paleidimas negalėtų būti taikomas (BVK 83 straipsnis), nenustatyta. Taigi, L. L. atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
11. Skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius kaip neakivaizdžius, kadangi akcentavo jo požiūrį į jam nustatytus dvylika kriminogeninių veiksnių ir nevertino kitų reikšmingų aplinkybių. Pasak gynėjos, nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai mažėjimo linkme yra akivaizdūs ir jo nusikalstamo elgesio rizikos pažanga ją mažinant yra ženkli. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, su tokiais skundo teiginiais neturi pagrindo sutikti.
12. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2024 m. liepos 16 d. išvados Nr. RV-25-1861 (toliau – Socialinio tyrimo išvada), bausmės atlikimo metu L. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam nustatyta dvylika dinaminio pobūdžio kriminogeninių veiksnių: darbinės patirties stygius; turimi finansiniai sunkumai, susiję su priteistais ieškiniais; nusikalstamas elgesys, susijęs su lėšų gavimu, kaupimu ir panaudojimu neteisėtomis priemonėmis; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; smurto panaudojimo patirtis, apsvaigus nuo alkoholio; itin aukštas savęs vertinimas; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; kontroliuojantis elgesys; mąstymo lankstumo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam 2020 m. lapkričio 23 d. buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, remiantis įvertinimo rezultatais, L. L. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad L. L. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai stokoja tikslinių nuteistojo veiksmų jų valdymo prielaidų kūrime. Apygardos teismas, kaip ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, sprendžia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga dar nėra pakankamai akivaizdi, jog sudarytų pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
13. Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nevertino Komisijos nutarime cituojamų psichologės išvadų, susijusių su nuteistuoju. Komisijos nutarime cituojamos psichologės išvados, kurios akcentuojamos skunde, nekvestionuojamos, tačiau pažymėtina, kad gynėja nurodo tik atskiras, nuteistajam palankias šios išvados vietas. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, jame, aptarus cituotas išvadas, taip pat pažymėta, jog nuteistojo mąstymas bausmės atlikimo metu tik po truputį keičiasi tinkama linkme. Apylinkės teismo nutartyje tuo tarpu pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal socialinio tyrimo išvadą, atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, ir spręsta, jog nuteistojo požiūris į jam nustatytus net dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių rodo nepakankamą nuteistojo įsitraukimą į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Nepaisant to, kad, gynėjos teigimu, L. L. raštu kreipėsi į kalėjimo administraciją, prašydamas jį įtraukti į visas tikslines reabilitacijos priemones, ir nuteistajam buvo paaiškinta, kad jis visose tikslinėse reabilitacijos priemonėse dalyvavo, pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad L. L. mąstymo ir elgesio ypatumai, apimantys kontroliuojantį elgesį, konstruktyvių problemų sprendimų stoką, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą plačiąja prasme, yra svarbūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurie šiuo metu nėra pakankamai valdomi dėl nuteistojo asmeninių ypatumų bei motyvacijos įsitraukti į tikslines socialinės reabilitacijos priemones stokos. Taigi, kaip konstatuota socialinio tyrimo išvadoje, galimos tam tikros nuteistojo resocializacijos prielaidos, tačiau tam yra svarbūs paties nuteistojo tikslingi socialūs veiksmai.
14. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Ši nuteistojo elgesį apibūdinanti aplinkybė vertintina teigiamai. Vis tik, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2005 m. sausio 19 d., nuteistasis per šį laikotarpį buvo skatintas 4 kartus (už nepriekaištingą elgesį būryje bei aktyvų dalyvavimą sportinėse varžybose, dalyvavimą Konstitucijos egzamine, mokymąsi), tačiau net 23 kartus baustas drausmine tvarka: pirmą kartą – 2006 m. kovo 31 d., paskutinį – 2023 m. kovo 30 d. (už laikymą 30 Gb talpos laikmenos, neįtrauktos į nuteistojo turimų daiktų sąrašą). Nuobaudos negalioja, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visgi leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir nuobaudų santykis, tai, kad L. L. pažeidimus darė ne vien tik laisvės atėmimo pradžioje, o ir prieš metus, rodo nepakankamą ir nestabilią jo elgesio korekciją. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis savo gyvenime siekia išvengti galimų apribojimų, išorės kontrolės, savo elgesį riboja ir stengiasi laikytis nustatytų taisyklių tuomet, kai įvertina, kad tai jam yra naudingiau. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad pastaraisiais metais stebimas tik minimalus nuteistojo įsitraukimas ir dalyvavimas įstaigos darbuotojų organizuojamuose kultūriniuose, švietėjiškuose renginiuose. Aptarus išdėstytą, nesutiktina su skundo teiginiu, jog vertinant nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, turi būti vertinamas išimtinai nuteistojo elgesys laikotarpiu, per kurį numatyta stebėti būtent nuteistojo elgesio pokytį (šeši mėnesiai), o ne visas elgesys (jo pokyčiai) bausmės atlikimo laikotarpiu. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundą, pažymi, jog aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, į jas būtina atsižvelgti. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog asmuo, būdamas laisvėje, elgsis teisėtai. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo asmens bylos duomenys tokiai išvadai nėra pakankami.
15. Gynėja skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ženklaus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, t. y. dviem trečdaliais (daugiau kaip 100 balų). Kaip matyti iš asmens bylos, socialinio tyrimo 2019 m. gegužės 17 d. išvados Nr. 85/04K-192 duomenimis, nustatyta vidutinė (47 balai) (statiniai duomenys – 7, dinaminiai veiksniai – 40) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri linkusi mažėti, nes 2016 m. kovo 7 d. atlikus pirminį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė (75 balai) rizika (asmens byla, t. 8, b. l. 161). Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2019 m. lapkričio 28 d. išvados Nr. 57-224 duomenimis, 2019 m. lapkričio 22 d. nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (55 taškai) (statinių veiksnių taškai – 7, dinaminių – 48) (asmens byla, dalis 1, t. 2, b. l. 174). Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2020 m. gegužės 22 d. išvados Nr. 57-76 duomenimis, 2020 m. gegužės 20 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (55 taškai) (statinių veiksnių taškai – 7, dinaminių – 48) (asmens byla, dalis 1, t. 3, b. l. 19). Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2020 m. lapkričio 24 d. išvados Nr. 57-205 duomenimis, 2020 m. lapkričio 23 d. buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (55 taškai) (statinių veiksnių taškai – 7, dinaminių – 48) (asmens byla, dalis 1, t. 3, b. l. 44). Šiame kontekste pažymėtina, kad vėlesnėse socialinių tyrimų išvadose nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika skaitine prasme nėra išreiškiama, Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime taip pat nėra konkrečiai nurodoma, kiek taškų (balų) buvo nustatyta, atlikus paskutinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Be to, nenurodoma, kokią dalį iš bendrai pagal OASys metodiką nustatomų taškų sudaro statiniai, o kokią – dinaminiai veiksniai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. birželio 27 d., 2024 m. sausio 4 d. vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, 2024 m. liepos 16 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau nustatytas nežymus rizikos įverčių padidėjimas, gavus informaciją apie nuteistojo turimus finansinius sunkumus. Gynėja skunde tvirtina, kad Socialinio tyrimo 2024 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. RV-25-9 nurodoma, jog nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizika per šešis mėnesius sumažėjo 3 balais ir sudaro 53 balus. Vis tik, aptarus išdėstytą, nesutiktina su skundo teiginiais, kad L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiais mažėjimo linkme yra akivaizdūs ir nusikalstamo elgesio rizikos pažanga ją mažinant yra ženkli.
16. Pasak gynėjos, pripažintina, jog L. L. mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas painioja nuteistojo L. L. kaltės pripažinimo aspektą baudžiamojo proceso metu ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, akcentuojama ir tai, kad L. L. išreikšta pozicija dėl kaltės buvo įvertinta nuosprendyje, todėl ši pozicija negali būti pakartotinai vertinama sprendžiant nuteistojo L. L. prašymą dėl lygtinio laisvės atėmimo nuostatų taikymo. Apygardos teismas sutikti su tokiais teiginiais pagrindo neturi. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas į nuteistojo teistumą atsižvelgė tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog nuteistojo, atliekančio bausmę ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą, asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Tuo tarpu, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis interviu metu atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus neneigė, tačiau gailesčio dėl savo veiksmų nebuvo linkęs reikšti ar išgyventi. Nuteistasis negeba išsikelti turimų problemų, nemano, kad jo asmeninės savybės, dabartinis mąstymas ir elgesys turi įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo L. L. nuostatų ypatumai kriminalinio elgesio atžvilgiu yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo galimybės, privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą, bet ir visų aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistasis gali toliau atlikti bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Šiuo metu tokių sąlygų nenustatyta.
17. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis L. L. vykdo individualią veiklą, dengia priteistus civilinius ieškinius, be to, nuteistasis pateikė dokumentą, patvirtinantį įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju. Gynėja pažymi ir nuteistojo tvirtus šeiminius ryšius. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas nuteistojo įsitraukimą į darbinę veiklą vertina teigiamai, pažymi, jog šeimos ir artimųjų palaikymas yra reikšmingi, tolesnę integraciją visuomenėje galintys palengvinti veiksniai. Vis tik, įvertinus socialinio tyrimo išvadą, jog šiuo metu nėra stebimi reikšmingi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčiai, aptartų teigiamai nuteistą asmenį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama, kad būtų galima priimti kitokį sprendimą, nei priėmė apylinkės teismas.
18. Gynėja akcentuoja, kad likusi bausmės dalis yra tik trys mėnesiai, dėl to nuteistasis turi pagrįstą lūkestį būti tinkamai parengtas integruotis į visuomenę, o visuomenė turi pagrįstą lūkestį sulaukti parengto joje gyventi asmens, teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, taikant nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, kadangi nuteistasis materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo neatitinka.
19. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą tenkinti prokuroro skundą ir atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. L. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.