- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-214-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Gintaras Bastakys, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Advokatai
- Vita Litinskienė, Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Maškevičienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;
2007 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovui V. V. , ieškovo atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovės atstovui advokatui Arūnui Žliobai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė sumažinti iš jo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu priteistą išlaikymą jo ir atsakovės nepilnamečiams vaikams A. V. , gim. 1993-06-03, ir S. V. , gim. 1996-05-16, nuo 250 Lt iki 150 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad jis nebeišgali teikti jo ir atsakovės nepilnamečiams vaikams Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu priteisto išlaikymo. Ieškovas teigė, kad jis privalo teikti išlaikymą dar vienam nepilnamečiam sūnui A. V. , gim. 2005-02-20. Be to, ženkliai sumažėjo ieškovo darbo užmokestis. Iš esmės pasikeitus jo turtinei padėčiai, jis nebegali mokėti 500 Lt jo ir atsakovės vaikų išlaikymui, todėl prašo sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-08-09 sprendimu abiems vaikams priteistą išlaikymą iki 300 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo patenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatė, kad V. V. įsipareigoja mokėti D. V. naudai nepilnamečių vaikų A. V. , gim. 1993-06-03, ir S. V. , gim. 1996-05-16, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių šalių turtinę padėtį, šalių auginamų nepilnamečių vaikų poreikius ir kitas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, visetą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės pablogėjo ir nusprendė, kad ieškovas nėra finansiškai pajėgus kas mėnesį teikti 500 Lt jo ir atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šiuo metu ieškovas vienas materialiai išlaiko dar vieną savo nepilnametį sūnų Arnestą, gim. 2005-02-20, kurio motina nedirba. Be to, ieškovo pajamos ženkliai sumažėjo. Po santuokos nutraukimo ieškovas uždarbiavo Anglijoje, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 3000-4000 Lt. Šiuo metu ieškovas dirba UAB „Klaipėdos kranai“, jo vidutinis darbo užmokestis yra 1200 Lt per mėnesį. Nors ieškovas po santuokos nutraukimo įsigijo garažą ir lengvąjį automobilį, šių faktų pirmosios instancijos teismas nevertino kaip esminės ieškovo turtinės padėties pagerėjimo, nurodęs, kad įsigytų daiktų vertė yra nedidelė, be to, turtas yra nelikvidus. Tuo tarpu atsakovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip iš esmės pagerėjusią, nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovė nedirbo, šiuo metu ji dirba, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 600 Lt, iš kurių 500 Lt atsakovė skiria vaikų išlaikymui. Atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visų vaikų išlaikymui skirta suma negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų ieškovo gaunamo darbo užmokesčio, t. y. po 200 Lt kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuomonės, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarta išlaikymo suma tuir būti sumažinta iki 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą, nuspręsdamas, kad ieškovas įrodė iš esmės pablogėjusią savo turtinę padėtį. Sumažinus išlaikymo dydį, ieškovo teikiamo išlaikymo nepakaks būtinų sąlygų vaikų vystymuisi sudarymui, nukentės vaikų interesai. Tai, kad ieškovas nuo 2005-02-20 augina dar vieną sūnų, apeliantės manymu, nėra esminė aplinkybė sprendžiant byloje kilusį ginčą. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad prie A. V. išlaikymo materialiai privalo prisidėti ir jo motina N. M. . Nors ieškovas teigia, kad jo darbo užmokestis nuo 2005 m. sumažėjo, tai negali būti pripažįstama esminiu aplinkybių pasikeitimu. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nelaikė ieškovo turtinės padėties pagerėjimu jo įsigytų lengvojo automobilio ir garažo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo, nes jokio turto ji neįsigijo, jos gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, ir beveik visą jį atsakovė skiria vaikų išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prie vaikų išlaikymo proporcingai turi prisidėti abu tėvai.
Atsiliepimas
Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nutraukus D. V. ir V. V. santuoką jų nepilnamečių vaikų Alvitos ir Saimono išlaikymui iš V. V. buvo priteista po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. V. V. , teigdamas, jog iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, prašė iki 150 Lt sumažinti kiekvienam jo ir D. V. vaikui kas mėnesį teikiamo išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismui iki 200 Lt sumažinus A. V. ir S. V. teikiamo išlaikymo dydį, atsakovė D. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo.
Atsakovės pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu teisės normų taikymu ir neteisingu bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu sprendžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams Alvitai ir Saimonui sumažinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais.
Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga vaikams lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auginamo vaiko individualius poreikius, tėvai turėtų atsakingai skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas (LR CK 3.196 str. 1 d.).
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio, reikalingo šalių nepilnamečiams vaikams, pakeitimo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.
Tačiau sprendžiant išlaikymo, priteistino nepilnamečiam vaikui, dydžio nustatymo klausimą būtina atsižvelgti ir į šeimos teisėje įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties. Vaikui priteistino išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo abiejų tėvų turtinės padėties. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties nėra absoliutus, nes nagrinėjamos kategorijos bylose minėtą principą būtina derinti su vienu iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 p.). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams sumažinimo, nukrypo nuo minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo. Bylos duomenimis nustatyta kad, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nutraukęs šalių santuoką, 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo kas mėnesį skirti po 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki jų pilnametystės (b. l. 9-10). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, jis privalo teikti išlaikymą dar vienam savo sūnui, gimusiam 2005-02-20, be to, ženkliai sumažėjo jo darbo užmokestis. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas mano, kad 250 Lt dydžio jo skiriamas išlaikymas kiekvienam jo ir atsakovės vaikui yra per didelis, todėl prašė jį sumažinti, priteisiant 150 Lt periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam jo ir atsakovės vaikui. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą apeliacine tvarka, pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str. 1 d., 3 d.). Tačiau ši teisės norma savaime nereiškia, kad teismas privalo pakeisti priteisto išlaikymo formą ir dydį. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tik tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteisto išlaikymo dydį nėra teisinio pagrindo. Vienas iš motyvų, kuriais ieškovas grindė iš esmės pablogėjusią savo turtinę padėtį, yra jo darbo užmokesčio sumažėjimas. Ieškovas teigė, kad anksčiau jis uždirbdavo 3000-4000 Lt per mėnesį, šiuo metu jo vidutinis darbo užmokestis yra 1200 Lt. Kaip teisingai pažymima atsakovės pateiktame apeliaciniame skunde, 3000-4000 Lt, kuriuos ieškovas gaudavo uždarbiaudamas Anglijoje, negali būti vertinamas kaip esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, nes pragyvenimo lygis Anglijoje yra kelis kartus didesnis nei Lietuvoje.
Ieškovo pateiktas ieškinys dėl išlaikymo dydžio šios bylos šalių nepilnamečiams vaikams sumažinimo buvo grindžiamas ir ieškovo pareiga išlaikyti dar vieną savo nepilnametį sūnų Arnestą, gimusį 2005 m. vasario 20 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė taipogi negali būti vertinama kaip sąlygojanti iš esmės pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį. Jau buvo minėta, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiems vaiko tėvams (LR CK 3.156 str.), šios pareigos negalima atsisakyti (LR CK 3.192 str.), todėl prie A. V. išlaikymo privalo prisidėti ir jo motina N. M. . Tai, kad šiuo metu ji nedirba, negali būti vertinama kaip aplinkybė, galinti turėti lemiamos reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio šios bylos šalių nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą.
Vertinant dabartinę ieškovo turtinę padėtį darytina išvada, kad po santuokos nutraukimo ji iš esmės nepablogėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006-01-25 VĮ „Regitra“ duomenų bazėje buvo įregistruotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis keleivinis automobilis OPEL VECTRA (b. l. 48-49), 2006-01-27 ieškovas nuosavybės teise įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 64-65). Be to, ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 61-63). Atsakovės turtinė padėtis vertintina kaip blogesnė nei ieškovo turtinė padėtis, nes jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 600 Lt (b. l. 33), jokių registruotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų atsakovė neturi (b. l. 48, 66).
Šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 str. 7 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą tenka atsakovei. Sprendžiant išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, į šią aplinkybę būtina atsižvelgti. Sumažinus iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, nebūtų užtikrintas tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimas (LR CK 3.156 str.), būtų nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausis Tesimas yra pažymėjęs, kad sprendžiant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, taip pat klausimus, susijusius su priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimu, teismas privalo nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko individualius poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį ir rasti protingą pusiausvyrą tarp tėvų ir nepilnamečio vaiko interesų, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio antrosios dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Pirmosios instancijos teismui iki 200 Lt sumažinus ieškovo kas mėnesį A. V. ir S. V. teiktino išlaikymo dydį, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus orientacinius kriterijus nebuvo atsižvelgta ir buvo nukrypta nuo minimalaus nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovei D. V. iš ieškovo V. V. priteistina 944 Lt (472 Lt + 472 Lt = 944 Lt) atstovavimo išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.), ir tai atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas.
Iš ieškovo V. V. valstybei priteistina 50 Lt (((50 Lt x 12 mėn.) x 0,03) x 2 = 36 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 d., 83 str. 1 d. 2 p., 2 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. V. D. V. 944 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš V. V. valstybei 50 Lt žyminio mokesčio.