Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. 2S-133-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
2S-133-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08528-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Kategorijos
  • 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-133-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08528-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18; 3.3.2.4;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto R. A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje buvo atmestas prašymas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti dėl teismo priimto sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. K. ieškinį atsakovei Z. B. dėl išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Minėtu teismo sprendimu ieškovo ieškinys atsakovei buvo atmestas. Ieškovas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes 2016 m. rugsėjo 29 d. jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl apeliacinio skundo surašymo. Jis yra rusakalbis ir neturi teisinių žinių (yra baigęs 10 klasių), todėl klaidingai suprato, jog kreipdamasis į Tarnybą, nepraleidžia termino apeliaciniam skundui paduoti, manė, kad kreipimasis dėl teisinės pagalbos ir yra apeliacinis skundas. 2016 m. spalio 24 d. jis susitiko su advokatu, paskirtu teikti teisinę pagalbą, kuris paaiškino, kad kreipimasis į Tarnybą dar nėra apeliacinio skundo padavimas, o terminas apeliaciniam skundui pateikti jau yra praleistas. Dėl savo neišprusimo praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti. Nurodo, jog byloje nagrinėjami jam ir jo nepilnamečiams vaikams labai svarbūs klausimai, todėl neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, prarastų teisę į apeliaciją ir galimybę tikėtis, kad byla būtų peržiūrėta trijų teisėjų kolegijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad ieškovo skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 30 d., ieškovas apeliacinį skundą pateikė tik 2016 m. spalio 31 d. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti, teismas nepripažino jų svarbiomis. Nurodė, jog procesas buvo inicijuotas ieškovo, jam nuo 2015 m. gruodžio 14 d. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Nors ieškovas teigia, kad jis yra rusakalbis, tačiau teismo posėdžiuose nesinaudojo vertėjo paslaugomis, todėl ieškovo argumentai, jog jis yra rusakalbis neturi jokios įtakos termino dėl apeliacinio skundo paduoti atnaujinimui. Pažymėjo, kad sprendimo turinys buvo žinomas nuo pat jo paskelbimo, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d., kadangi jis dalyvavo sprendimo paskelbime ir pasirašytinai jį atsiėmė tą pačią dieną po sprendimo paskelbimo. Be to, kaip nurodo pats ieškovas, jis į Tarnybą dėl antrinės teisinė pagalbos dėl apeliacinio skundo surašymo kreipėsi paskutinę dieną, t. .y. 2016 m. rugsėjo 29 d., kurią galėjo būti paduotas apeliacinis skundas. Todėl teismas darė išvadą, jog žinodamas sprendimo turinį ir su juo nesutikdamas, ieškovas visą mėnesį nesiėmė aktyvių veiksmų įgyventi savo procesinėms teisėms ir toks jo elgesys nesuderinamas su proceso operatyvumo, draudimo piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis principais (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie pateisintų termino praleidimo laikotarpį, o apsiribojo nurodymu, jog manė, kad kreipimasis į Tarnybą dėl teisinės pagalbos ir yra apeliacinis skundas. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido terminą dėl savo nerūpestingumo ir nepakankamai domėdamasi bylos eiga, todėl prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas R.A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad 2016-10-31 jis kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kuriame nurodė, kad 2016-09-29 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl apeliacinio skundo surašymo. Kadangi jis yra rusakalbis, neturi teisinių žinių, klaidingai suprato, kad nepraleidžia termino skundui paduoti, t.y. manė, kad kreipimasis dėl teisinės pagalbos ir yra apeliacinis skundas. Todėl praleido terminą dėl savo neišprusimo, byloje yra nagrinėjami jam svarbūs klausimai, todėl jis prarastų teisę į apeliaciją. Mano, kad praleidimo terminas nėra ilgas, kas paneigtų proceso operatyvumą ir koncentruotumą. Teismas nutartyje nurodė, kad jis procese nesinaudojo vertėjo paslaugomis, taip, apeliantas nurodo, kad jis šnekamąją kalbą supranta, tačiau lietuviškai silpnai skaito ir rašo, todėl teismo sprendimo turinio tinkamai nesuprato. Mano, jog byla neeilinė, joje kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl tam, kad eliminuoti klaidas byla turi būti išnagrinėta ir apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantui atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl teismo priimto sprendimo, laikydamas jo nurodytų termino praleidimo priežasčių nesvarbiomis, o pačio apelianto elgesį – nerūpestingu.

Pažymėtina, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK nustatytą terminą. Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1486/2002).

Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju sprendė, kad ieškovas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl savo nerūpestingumo ir nesidomėjimo bylos eiga bei nepagrindė, jog buvo susiklosčiusios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė arba atėmė teisę pasinaudoti įgyvendinti procesinę teisę.

Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovas byloje buvo atstovaujamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato, vedė bylą be vertėjo. Taigi, preziumuojama, kad jam buvo suteikta tinkama teisinė pagalba, kalbos procesą jis suprato. Į 2016 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdį, kuriame buvo skelbiamas teismo priimtas sprendimas ieškovas atvyko, jam sprendimas buvo paskelbtas, išaiškintas jo turinys, apskundimo tvarka ir terminai. Pažymoje apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą yra nurodoma, kad ieškovas jam paskelbtą sprendimą suprato. Apeliacinis skundas teismui pateiktas 2016 m. spalio 31 d., t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui po jo apskundimo termino. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovas dalyvavo teismo sprendimo paskelbime, kuriame buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie prateisintų termino praleidimo laikotarpį, o nurodymas, jog kreipimasis į tarnybą dėl teisinės pagalbos ir yra apeliacinis skundas laikytina paties ieškovo nerūpestingumu, su proceso operatyvumu nesuderinamu elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad turėdamas byloje advokatą, ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus turėjo teisę su juo konsultuotis visais kilusiais klausimais.

Apeliantas teigia, kad jo praleistas terminas nėra žymus, tik 31 d. Nesutiktina su tokia apelianto pozicija, 31 d. terminas jau yra pakankamai ilgas laikas termino praleidimo prasme, be to, kaip jau buvo pažymėta, sprendžiant dėl termino praleidimo atsižvelgtina ne tik į termino trukmę, bet ir tai, kiek šalis sąžiningai ir tinkai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, kokios kliūtys sąlygojo termino praleidimo priežastis (liga, etc.). Šiuo atveju apeliantas objektyvių termino praleidimo priežasčių neįrodė, jų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė