- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- eI2-970-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02703-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Beata Martišienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Resublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos 2021-07-19 direktoriaus įsakymą Nr. V4-150, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjai nemokumo administratorei M. B. skirti nuobaudą – įspėjimą (toliau – ir Įsakymas).
2. Savo skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Nuobauda buvo paskirta, nes Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja B. pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 129 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, nes, pasirinkusi veiklos formą - verstis individualia veikla, nenutraukė darbo santykių su juridiniu nemokumo administratoriumi MB Teisės ir mediacijos centru, kurio vadovė buvo iki 2021-04-07, nors nuo 2020-08-20 neturėjo administruojamų procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo. MB „Teisės ir mediacijos centras“ teikė vadovavimo mažajai bendrijai paslaugas. Teismas MB„Teisės ir mediacijos centras“ yra paskyręs administruoti du bankroto procesus, pradėtus 2019 metais ir nebaigtą bankroto procesą, pradėtą 2019 metais. Pagal įstatymų nuostatas (CK 2.81 str. ir kt. ), juridinis asmuo negali turėti nei teisių nei pareigų nei vykdyti savo funkcijų be savo valdymo organų, tad vykdydamas teismo nurodymus bankroto bylose, MB „Teisės ir mediacijos centras“ privalėjo turėti ne tik įgaliotą nemokumo administratorių, bet ir valdymo organus. Pareiškėja Tarnybai nurodė, kad jos veikla atitinka JANĮ 159 straipsnyje „Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo administratoriaus“ 5 d., kurioje nurodoma: „Reikalavimas nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui verstis viena iš šiame įstatyme nustatytų veiklos formų taikomas administruojant nemokumo procesus, kurių administratoriumi jis yra paskirtas nuo 2020 m. sausio 1 d.“. MB „Teisės ir mediacijos centras“ iki 2021-04-07 neturėjo vykdomų bankroto procesų, paskirtų po 2020-01-01.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja buvo pateikusi paaiškinimą bei paklausimą Tarnybai, kuriame paaiškino, kad MB „Teisės ir mediacijos centras“ administruoja du bankroto procesus, pradėtus 2019 metais, prašė nurodyti konkrečiai kokį pažeidimą (kokių teisės aktų) ji daro ir kokiais konkrečiais veiksmais jį turėtų pašalinti, tačiau atsakymo nesulaukė. Tarnyba neatliko išsamaus faktinių aplinkybių tyrimo, nekomentavo, kodėl neatsakė į minėtą 2020-09-18 administratorės paklausimą, neatsakė į kitus nemokumo administratorės paaiškinimuose nurodytus teiginius, o tik formaliai konstatavo pažeidimą.
2.3. Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra nemotyvuotas, neįvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės: ji privalėjo kaip įmonės MB „Teisės ir mediacijos centras“ vadovė vykdyti teismo paskirtas bankroto procedūras bylose, paskirtose iki 2019-12-31; dar 2020-09-18 buvo pateikusi Tarnybai paaiškinimą ir paklausimą kaip ji konkrečiai toje situacijoje turi pasielgti; veikla atitinka JANĮ 159 straipsnyje „Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo administratoriaus“ 5 dalį, kurioje nurodoma: „Reikalavimas nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui verstis viena iš šiame įstatyme nustatytų veiklos formų taikomas administruojant nemokumo procesus, kurių administratoriumi jis yra paskirtas nuo 2020 m. sausio 1 d.“, o MB „Teisės ir mediacijos centras“ iki 2021-04-07 neturėjo vykdomų bankroto procesų, paskirtų po 2020-01-01.
2.4. Taigi nėra nei pažeidimo objektyviosios pusės elementų, nes pareiškėjos veika atitiko JANĮ 159 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nei kaltės, nes kreipėsi paaiškinimo į Tarnybą. Dar prieš 10 mėnesių Tarnyba tyrė ir analizavo tas pačias aplinkybes ir jokių pažeidimų nenustatė, o skundžiamame įsakyme tas pačias aplinkybes įvertino visiškai skirtingai ,t. y. kaip teisės pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tariamas pažeidimas už kurį buvo paskirta nuobauda buvo pašalintas prieš keturis mėnesius iki patikrinimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo (pareiškėja nutraukė vadovavimo sutartį su MB „Teisės ir mediacijos centras“ 2021-04-07).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Tarnyba priėmė Įsakymą įvertinusi 2021-07-15 išvadą Nr. D4-1719 (toliau – ir Išvada) ir nustačiusi, kad pareiškėja pažeidė JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, nes, pasirinkusi veiklos formą – verstis individualia veikla, nenutraukė darbo santykių su juridiniu nemokumo administratoriumi MB „Teisės ir mediacijos centras“ (toliau – ir Bendrija), kurio vadovė buvo iki 2021-04-07, nors nuo 2020-08-20 neturėjo administruojamų nemokumo procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo, skyrė Pareiškėjai JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą.
3.2. Tarnyba 2020-08-24 raštu Nr. (8.20 E) D2-2147 informavo pareiškėją, kad ši nevykdo 2020-06-10 Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V4-124 3.1 punkte nustatyto reikalavimo iki 2020-07-01 pranešti AVNT apie nuo 2020-01-01 pasirinktą veiklos formą ir paprašė nedelsiant pateikti pranešimą apie pasirinktą veiklos formą. Taip pat pažymėjo, kad pastebėjus, jog Administratorė nevykdo reikalavimo nuo 2020-01-01 verstis tik viena iš veiklos formų ar reikalavimo pranešti Tarnybai apie pasirinktą veiklos formą, Tarnyba spręs dėl poveikio priemonių skyrimo. Administratorė 2020-08-26 raštu (registracijos Nr. D1-4694) informavo Tarnybą, kad pasirinko veiklos formą – verstis individualia veikla. 2020-08-31 Tarnyba raštu Nr. (8.20 E) D2-2189 vėl informavo pareiškėją, kad ši nevykdo JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nuo 2020 metų verstis viena veiklos forma, t. y. nenutraukė darbo santykių su Bendrija, nors nuo 2020-08-20 neturi administruojamų nemokumo procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo ir paprašė iki 2020-10-05 pašalinti pažeidimą. Tačiau pareiškėja pažeidimo nepašalino, apsiribojo atsiųsdama tiesiog paaiškinimą (paklausimą) (2020-09-18), nors atsakymas jai jau buvo pateiktas ankstesniuose Tarnybos raštuose (2020-08-24 (Nr. (8.20E)D2-2147) ir 2020-08-31 (Nr. (8.20 E) D2-2189). Šiuose raštuose buvo aiškiai išdėstyta, kad vadovaujantis JANĮ 129 straipsnio 2 dalimi nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš nurodytų veiklos formų, o administratorius fizinis asmuo, vertęsis abiem veiklos formomis iki 2019-12-31, turi teisę užbaigti iki tol pradėtus administruoti nemokumo procesus. Buvo pateiktas Tarnybos vertinimas, kad pareiškėją nevykdo JANĮ nustatyto reikalavimo nuo 2020-01-01 verstis viena veiklos forma, nes 2020 metais nenutraukė darbo santykių su juridiniu nemokumo administratoriumi MB „Teisės ir mediacijos centras“, nors nuo 2020-08-20 neturi administruojamų nemokumo procesų, įgytų iki 2019-12-31, kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo. Jeigu Pareiškėja manė, kad turėtų gauti atsakymą į savo 2020-09-18 paaiškinimą (paklausimą), negavus atsakymo galėjo būti aktyvi jai aktualiais klausimais ir dar kartą kreiptis į Tarnybą arba į teismą, tačiau to nedarė. nėra duomenų, kad Pareiškėja būtų pasinaudojus šia įstatymo jai suteikta teise. Laikytina, kad pareiškėją tenkino Tarnybos atsakymas į 2020-09-18 paaiškinimą (paklausimą), pateiktas ankstesniuose AVNT raštuose (2020-08-24 (Nr. (8.20E)D2-2147) ir 2020-08-31 (Nr. (8.20 E) D2-2189).
3.3. Bendrija iki 2019-12-31 turėjo pradėtus du nemokumo procesus, tačiau MB „Teisės ir mediacijos centras“ įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „Šv. Luko medicinos centras“ nemokumo procesą buvo paskyrusi ne Pareiškėją, o kitą Bendrijoje dirbančią nemokumo administratorę Pareiškėja Bendrijoje buvo įgaliota administruoti nemokumo procesą tik vienos įmonės, BUAB „Gredema“, tačiau administruoti šią įmonę ji baigė 2020-08-20, kai veikdama kaip Bendrijos vadovė, vadovė, įgaliotu asmeniu administruoti BUAB "Gredema" nemokumo procesą vietoj savęs paskyrė kitą nemokumo administratorę. Taigi, Administratorė, pasirinkusi veiklos formą – verstis individualia veikla, ilgą laiką, net iki 2021-04-07 nenutraukė darbo santykių su juridiniu nemokumo administratoriumi MB „Teisės ir mediacijos centras“, kurio buvo vadovė, nors nuo 2020-08-20 iki 2021-04-07 neturėjo administruojamų nemokumo procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad nuo 2020-08-20 Pareiškėjos veiklai nebetaikoma JANĮ 159 straipsnio 5 dalis, t. y. neteko teisės dirbti ir juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu (JANĮ 129 straipsnio 2 dalis 2 punktas).
3.4. vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299 redakcija), 23 punktu, nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvauja visi bet kurios grupės nemokumo administratoriai, pateikę Tarnybos nustatytos formos sutikimus-deklaracijas. Tų pačių taisyklių 31 punkte nustatyta, kad vadovaudamasis JANĮ 129 straipsnio 2 dalimi, nemokumo administratorius fizinis asmuo gali teikti sutikimą-deklaraciją tik kaip fizinis asmuo nemokumo administratorius, besiverčiantis individualia veikla, arba tik kaip juridinio asmens nemokumo administratoriaus darbuotojas. Tačiau pareiškėja, kaip Bendrijos vadovė, 2021-03-03 ir 2021-03-05 siekė įgyti naujus nemokumo procesus Bendrijos vardu, t. y. 2021-03-03 pateikė juridinio asmens sutikimą-deklaraciją administruoti UAB „Ravalda“ ir 2021-03-05 – UAB „Baltijos konstrukcijos ir projektavimas" bankroto procesus. Pareiškėjos pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl esamoje situacijoje materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Pareiškėja yra savo srities profesionalė, kuriai teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai.
3.5. Tarnyba laikosi formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kad priimtame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Skundžiame įsakyme aiškiai nurodyta, kuo remiantis jis buvo priimtas, t. y. pateikta nuoroda į 2021-07-15 Išvada, kurioje aiškiai nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai ir nurodytas teisinis pagrindas – pareiškėja pažeidė JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, nes, pasirinkusi veiklos formą – verstis individualia veikla, nenutraukė darbo santykių su Bendrija iki 2021-04-07, nors nuo 2020-08-20 neturėjo administruojamų procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo.
3.6. Nesutiktina, kad tarnybos elgesys buvo prieštaringas vertinant pažeidimą. nustatyti faktiniai duomenys parodo, JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimo pažeidimas yra reikšmingas, nes Pareiškėja nuo 2020-08-20 iki 2021-04-07 nevykdė JANĮ nustatyto reikalavimo vertis viena veiklos forma ir nepašalino nustatyto pažeidimo, nors buvo informuota apie daromą pažeidimą ir raginama jį pašalinti, tačiau užuot pašalinus pažeidimą, Pareiškėja kaip tik dar 2021-03-03 ir 2021-03-05 siekė įgyti naujus nemokumo procesus Bendrijos vardu.
3.7. JANĮ įsigaliojo tik 2020-01-01. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, administratoriams pažeidusiems JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą verstis viena iš šiame straipsnyje nustatytų veiklos formų bei 2020-06-10 Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V4-124 3.1 punkte nustatytą reikalavimą iki 2020-07-01 pranešti Tarnyba apie nuo 2020-01-01 pasirinktą veiklos formą, pirmus metus (2020 metus) neskyrė poveikio priemonių, o atlikus stebėseną ir nustačius teisės aktų pažeidimus, teikė Administratoriams metodinę pagalbą, t. y. pranešdavo apie nustatytą pažeidimą, ragindavo jį pašalinti. JANĮ 136 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, Tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. LVAT praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Tarnybos vadovas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo, ji bendradarbiavo su Tarnyba ir 2021-04-07 pašalino daromą pažeidimą (Administratorė nutraukė vadovavimo sutartį su MB „Teisės ir mediacijos centras“), įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė Pareiškėjai švelniausią JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatytą poveikio priemonę – įspėjimą (JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas), taigi sankcija atitinka proporcingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Tarnyba 2020-08-24 raštu Nr. (8.20 E) D2-2147 informavo pareiškėją, kad ji nevykdo Tarnybos direktoriaus 2020-06-10 įsakymo Nr. V4-124 „Dėl nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo patvirtinimo“ 3.1 punkte nustatyto reikalavimo pranešti Tarnybai apie nuo 2020-01-01 pasirinktą veiklos formą, taip pat paprašė nedelsiant pateikti AVNT pranešimą apie pasirinktą veiklos formą.
4.2. Pareiškėja 2020-08-26 Tarnybai pateikė pranešimą apie pasirinktą veiklos formą – verstis individualia veikla (registracijos Nr. D1-4694).
4.3. Tarnyba 2020-08-31 raštu Nr. (8.20 E) D2-2189 informavo pareiškėją, kad ji nevykdo JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nuo 2020 metų verstis viena veiklos forma, t. y. nenutraukė darbo santykių su juridiniu nemokumo administratoriumi, kurio vadovu yra, nors neturi administruojamų nemokumo procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo, paprašė iki 2020-10-05 pašalinti pažeidimą.
4.4. Pareiškėja 2020-09-18 Tarnybai pateikė paaiškinimą (paklausimą) (registracijos Nr. D1-5057), kuriame nurodoma, kad ji Bendrijai teikia vadovavimo paslaugas pagal paslaugų sutartį, o ne darbo sutartį, bei paprašė nurodyti konkrečiai kokį pažeidimą (kokių teisės aktų) ji daro ir kokiais konkrečiais veiksmais pažeidimą turėtų pašalinti.
4.5. Tarnyba 2021-06-21 raštu Nr. (8.39 E) D2-1665 informavo pareiškėją, kad ji nevykdė JANĮ nustatyto reikalavimo, nes nuo 2020-08-20, neturėdama administruojamų nemokumo procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo, tebedirbo Bendrijoje, t. y. vadove buvo iki 2021-04-07, bei paprašė iki 2021-07-05 pateikti paaiškinimą.
4.6. Pareiškėja 2021-07-05 Tarnybai pateikė paaiškinimą (registracijos Nr. D1-2964), kuriame nurodoma, kad ji Bendrijai teikė vadovavimo paslaugas, bei kad Bendrija yra paskirta administruoti du bankroto procesus, kurie pradėti 2019 metais, taip pat pažymėjo, kad iki jos atsistatydinimo (2021-04-07) Bendrija neturėjo vykdomų bankroto procesų, paskirtų po 2020-01-01.
4.7. Tarnyboje 2021-07-15 parengta išvada Nr. D4-1719 (Išvada) pateikta AVNT direktoriui. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, nes, pasirinkusi veiklos formą – verstis individualia veikla, nenutraukė darbo santykių su juridiniu nemokumo administratoriumi MB Teisės ir mediacijos centru, kurio vadovė buvo iki 2021-04-07, nors nuo 2020-08-20 neturėjo administruojamų procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo. Išvadoje vadovaujantis Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu siūlyta skirti poveikio priemonę – įspėjimą.
4.8. Tarnybos vadovas 2021-07-19 priėmė Įsakymą, kuriame, remdamasis Išvada, skyrė pareiškėjai Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą.
5. Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Įsakymu dėl to, kad, jos nuomone: 1) Bendrijai nebuvo skirta administruoti naujų įmonių po 2020-01-01, taigi nereikėjo laikytis reikalavimo verstis viena iš įstatyme nustatytų veiklos formų; 2) Nebuvo jos kaltės, nes anksčiau Tarnyba laikėsi kitokios pozicijos ir nepaaiškino, neatsakė į jos paklausimą; 3) paskirta sankcija yra neproporcinga.
Nuo 2020-01-01 įsigaliojo JANĮ, kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, reguliuoja ir nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą.
JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklos formų: 1) verstis individualia veikla; 2) dirbti juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu.
JANĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius fizinis asmuo turi teisę keisti veiklos formą.
JANĮ 135 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę gauti informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti.
Tarnybos direktoriaus 2020-06-10 įsakymo Nr. V4-124 „Dėl nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo patvirtinimo“ 3.1 punkte nustatyta, kad nemokumo administratoriai fiziniai asmenys iki 2020-07-01 turi pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie nuo 2020-01-01 pasirinktą veiklos formą.
JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.“
JANĮ 159 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimas nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui verstis viena iš šiame įstatyme nustatytų veiklos formų taikomas administruojant nemokumo procesus, kurių administratoriumi jis yra paskirtas nuo 2020-01-01.
8. Pareiškėja remiasi aplinkybe, kad Bendrija po 2020-01-01 faktiškai nebuvo paskirta administruoti įmonių nemokumo, taigi ir JANĮ 129 straipsnio 2 dalies reikalavimai pareiškėjai negalėjo būti taikomi.
JANĮ 129 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui pasirinkti vieną iš veiklos formų (individualiai arba per juridinį asmenį). Dėl šio reikalavimo turinio ginčo nėra, t. y. aišku, kad administratorius fizinis asmuo veiklai turi būti pasirinkęs tik vieną iš formų ir ją gali keisti (kaip numatyta aptariamo straipsnio 3 dalyje). Kaip matyti iš JANĮ 159 straipsnio 5 dalies nuostatų, įstatymų leidėjas, laikydamasis principo, kad įstatymas negalioja atgal, numato, kad toks pasirinkimas taikomas paskyrimams nuo įstatymo įsigaliojimo (2020-01-01), t. y. nuo nurodytos datos administratorius fizinis asmuo turi pasirinkti veiklos formą ir gali būti paskirtas tik kaip veikiantis tik pagal vieną formą. Todėl situacija, kai fizinis asmuo po 2020-01-01 siekia būti paskirtas nemokumo administratoriumi tiek kaip fizinis asmuo, tiek veikdamas per juridinį asmenį, nėra suderinama su JANĮ 129 straipsnio 2 dalies ir 159 straipsnio 5 dalies reguliavimu. Šiuo atveju svarbu tai, kad nors pareiškėja 2020-08-26 pareiškė, kad pasirenka veikti individualios veiklos forma, vis tik faktiškai iki 2021-04-07 liko ir Bendrijos vadove (nors dėl veiklos per Bendriją iki 2020-01-01 paskirti administravimai pasibaigė 2020-08-20), kas sudarė sąlygas siekti administravimo naudojantis abejomis formomis. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja, veikdama per Bendriją, ir faktiškai siekė, kad jai būtų paskirtas administravimas (per administratorių atrankos sistemą 2021-03-03 pateikė juridinio asmens sutikimą-deklaraciją administruoti UAB „Ravalda“ ir 2021-03-05 – UAB „Baltijos konstrukcijos ir projektavimas" bankroto procesus). Taigi akivaizdu, kad toks elgesys neatitiko JANĮ 129 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Todėl atsakovė pagrįstai konstatavo JANĮ 129 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Išvadoje buvo nurodyta, kuo pasireiškė pažeidimas (deklaravus individualios veiklos formą, buvo pasirinkta pasilikti ir Bendrovės vadove, t. y. neatsisakant ir kitokios veiklos formos).
9. Pareiškėja remiasi tuo, kad jos kaltės dėl pažeidimo nėra, nes Tarnybos požiūris į situaciją keitėsi, Tarnyba neatsakė į jos paklausimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba dar 2020-08-31 raštu Nr. (8.20 E) D2-2189 informavo pareiškėją, kad ji nevykdo JANĮ 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nuo 2020 metų verstis viena veiklos forma, t. y. nenutraukė darbo santykių su juridiniu nemokumo administratoriumi, kurio vadovu yra, nors neturi administruojamų nemokumo procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo. Administratorės paprašyta iki 2020-10-05 pašalinti pažeidimą. Kaip matyti, Tarnyba įsigaliojus naujam reguliavimui, suteikė galimybę pačiai pareiškėjai nutraukti pažeidimą ir nesiėmė sankcijų taikymo. Tik gerokai vėliau, 2021-06-21 raštu Nr. (8.39 E) D2-1665 Tarnyba informavo Administratorę, kad nevykdė JANĮ nustatyto reikalavimo, nes nuo 2020-08-20 neturėdama administruojamų nemokumo procesų kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo, tebedirbo juridiniame nemokumo administratoriuje MB „Teisės ir mediacijos centras“, t. y. vadove buvo iki 2021-04-07, bei paprašė iki 2021-07-05 pateikti paaiškinimą, po ko surašė Išvadą. Tai nerodo, kad Tarnybos pozicija pažeidimo požiūriu ketėsi, bet tai, kad pareiškėjai buvo sudarytos galimybės pašalinti pažeidimą. Nepaisant to, kad Tarnybos pozicija pareiškėjai buvo žinoma, ji nesiėmė veiksmų, kad pašalintų pažeidimą ir Bendrijos vadove buvo iki 2021-04-07, tame tarpe 2021 m. kovo mėnesį Bendrijos vardu siekė būti paskirta administratore.
Vertinimo nekeičia ir aplinkybė, kad pareiškėja 2020-09-18 kreipėsi į Tarnybą prašydama paaiškinti, kokius teisės aktus pažeidžia ir kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nenagrinėja Tarnybos veiksmų atsakant į 2020-09-18 prašymą, o vertina tik tai, ar Tarnyba pagrįstai nustatė JANĮ 129 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Iš Tarnybos 2020-08-31 rašto Nr. (8.20 E) D2-2189 ir 2020-08-24 (8.20E)D2-2147 rašto turinio matyti, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, kokius teisės aktus ji pažeidžia (JANĮ 129 straipsnio 2 dalį ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V4-124 „Dėl nemokumo administratorių atitikties Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimams kontrolės aprašo patvirtinimo“ 3.1 punktą, įpareigojantį iki 2020-07-01 nurodyti pasirinktą veiklos formą). 2020-08-31 Tarnybos rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja vis dar nėra nutraukusi darbo santykių su Bendrija, nors yra pasirinkusi individualios veiklos formą. Iš pačios pareiškėjos 2020-09-18 paklausimo turinio matyti, kad jai yra aišku, kad pažeidimas kyla iš to, kad ji lieka Bendrijos vadove. Šiuo atveju nėra teisiškai svarbu, kad pareiškėja vadovavo Bendrijai paslaugų sutarties pagrindu, o ne darbo sutarties pagrindu, nes vis tiek tokiu būdu veikė per Bendriją kaip nemokumo administratorė. Vertinant aptartą aplinkybių kontekstą, pareiškėjos 2020-09-18 rašte išreikštas teiginys, kad ji nežino, kokius veiksmus turi atlikti, vertintinas kaip deklaratyvus.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nebuvo pareiškėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo. Vertinant, kad pareiškėja buvo informuota apie pažeidimą (2020-08-24 ir 2020-08-31 raštais) ir po to dar, veikdama per Bendriją, 2021 m. kovo mėnesį siekė būti paskirta administratore, pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pažeidimą ir siekė pasinaudoti abejomis veiklos formomis.
10. Pareiškėja teigia, kad paskirta sankcija neatitiko proporcingumo principo, nes kontrolės tikslai buvo pasiekti dar iki sankcijos paskyrimo (Bendrijos vadove buvo tik iki 2021-04-07, o įsakymas priimtas 2021-07-19).
Kaip jau aptarta, pažeidimo objektyvioji pusė ir subjektyvioji pusė buvo konstatuotos pagrįstai. Tarnyba turėjo diskrecijos teisę skirti poveikio priemonę.
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertina, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjai inkriminuotas pažeidimas padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų administratorių atžvilgiu. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybę – bendradarbiavimas su Tarnyba. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad nemokumo administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, į tai, kad pareiškėjai pritaikyta švelniausia JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatyta poveikio priemonė (įspėjimas), daro išvadą, kad pareiškėjai švelniausia galima nuobauda paskirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytiems pažeidimams.
11. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti reikalavimai ir principai, kuriuos turi atitikti administraciniai sprendimai: 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumas), 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai (reikalavimas nurodyti teisinį ir faktinį pagrindą, motyvus). Skundžiamo akto turinį įvertinęs VAĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka VAĮ keliamus reikalavimams: yra pagrįstas ir priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką; pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą.
13. Netenkinus pareiškėjos skundo nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.