- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-463/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- G. M., G.
- Nukentėjusysis
- O. S.
- Advokatai
- Justinas Jaksebaga
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d.
Iš nuteistojo G. M. nukentėjusiajai O. S. priteistas 2510 litų turtinės žalos atlyginimas ir 40000 litų neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 10 d., apie 21 val. 20 min., name, esančiame Varėnos rajone, Marcinkonių kaime, Miškininkų g. 32, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. S. metu, tyčia dūrė peiliu pastarajam tris kartus į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. kiauryminius durtinius - pjautinius sužalojimus krūtinės ląstos ertmėje, sužalojimus krūtinės abiejose pusėse (1 sužalojimą krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir 2 sužalojimus krūtinės ląstos kairėje pusėje) bei ne mažiau kaip septynis kartus smūgiavo peiliu į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pjautines žaizdas dešinio antakio išoriniame gale, nosies nugarėlėje, kaklo dešinės pusės pasmakrės kairėje pusėje, dešinėje kirkšninėje, gaktos varpos pagrindo mašnelėje ir dešinėje šlaunyje bei linijinį nubrozdinimą kairėje šlaunyje ir odos nubrozdinimus nosies dešinėje pusėje dešiniame skruoste. Dėl kiauryminių durtinių pjautinių krūtinės ląstos ertmės sužalojimų, pasireiškusių kiauryminėmis krūtinės ląstos sienelės žaizdomis krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, durtiniais - pjautiniais širdies kairiojo skilvelio ir kairio plaučio pažeidimais, ūmiu nukraujavimu į krūtinės ląstos ertmę A. S. mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliantas nurodo, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs, sutinka, kad už šį nusikaltimą jis turėjo būti nubaustas, tačiau mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Nuteistasis teigia, kad nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, vykusias iki įvykio, kurio metu buvo nužudytas A. S. . G. M. pažymi, kad nuo 2009 m. sausio mėnesio jam buvo depresija. Į Marcinkonių kaimą jis atvyko būdamas beveik suicido būklės. Išvykdamas iš Vilniaus, iš sūnaus jis pasiėmė švirkštą su insulinu, norėdamas jį sau susileisti, tačiau švirkšte buvo vos 1-1,5 dalis vaisto, todėl nežino, ar vaistai jį kažkaip paveikė. Apeliantas pamena, kad liudytoja Ž. J. buvo nubėgusi namo cukraus, nes jis (G. M. ) pasijuto labai blogai. Be to, apeliantas nurodo, kad prieš eidamas pas D. K. , pasikabino kilpą, nes nesitikėjo, kad pokalbis pasibaigs teigiamai.
Nuteistasis abejoja ir eksperto psichoterapeuto išvados teisingumu dėl jo psichinės būsenos nusikaltimo padarymo metu, nes ši išvada buvo surašyta praėjus beveik mėnesiui po nusikaltimo padarymo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad būtent jis, suduodamas smūgius A. S. peiliu, padarė pastarajam mirtį sukėlusius kūno sužalojimus. Ginčydamas kaltę jis nurodo, kad nėra tinkamai ištirta jo psichika įvykio metu. Tokią abejonę apeliantas grindžia tuo, kad jo būsena tirta praėjus mėnesiui po įvykio.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2009 m. balandžio 10 d. Vilniaus 2-o teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 90TPK-35. Tyrimą atliko specialistė, turinti teismo psichiatrijos ekspertės kvalifikaciją ir 22 metų darbo stažą. Tai, kad nuo įvykio iki šio tyrimo praėjo mėnuo laiko, nelaikytina faktoriumi, kuris duotų pagrindą abejoti specialisto išvada. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad specialistė, įvertinusi apelianto medicininę dokumentaciją, tyrimo metu jo paties papasakotas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo santykį su įvykiais bei buvusią psichinę būseną, padarė pagrįstą išvadą, kad „G. M. diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas vyraujant emociniam nestabilumui, kuris nėra medicininio nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant G. M. inkriminuojamą veiką, todėl šiuo metu nėra pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę“ (b. l. 128-129, t. 1). Taigi, minėtas vieno mėnesio terminas nuo įvykio iki tyrimo nebuvo kliūtis specialistei nustatyti G. M. būseną įvykio metu ir konstatuoti, kad nėra pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Šie motyvai patvirtina, kad apelianto kaltė konstatuota pagrįstai. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Įvykio metu galiojusi ir dabar galiojanti Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija už tyčinį nužudymą numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Šios sankcijos vidurkis yra 11 metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, dėl menkavertės dingsties, panaudojant nusikaltimo įrankį – peilį, sukėlęs negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, bei yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sutinka, kad G. M. pagrįstai paskirta nežymiai Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį viršijanti bausmė.
Apeliacinio skundo teiginys, kad jis įvykio metu buvo artimos savižudybei būsenos, nėra niekuo pagrįstas. Atvirkščiai, iš jo parodymų matyti, kad prieš įvykį jis atvyko rinkti spanguolių, girtavo. Jo nurodyto patekimo į nukentėjusiojo namus tikslas – noras pakalbėti su D. K. taip pat nerodo, kad jo veiksmus lėmė suicidinės nuostatos. Net jei jos ir būtų nustatytos (kolegija dar kartą pažymi, kad tai nėra nustatyta), tai neturėtų įtakos veikos kvalifikavimui ir baudžiamumui. Tas pats pasakytina ir apie apeliacinio skundo teiginius, kad apeliantas ketino žudytis jau po įvykio.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, G. M. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, kuri nežymiai viršija (1 metais) šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.