- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- ATP-984-593/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 16 d., 20.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Be to, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimu M. K. pripažintas padaręs ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 123 str. 5 d. nubaustas 120 Lt bauda, pagal 127 str. 2 d. – 170 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė nuobauda jam paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
M. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimą, prašo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, panaikinti ir šioje dalyje jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas sutinka, kad jis, veikdamas netyčia ir vairuodamas nepakankamai atsargiai, apgadino kaimynei priklausantį automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nesutinka, jog savavališkai pasišalino iš įvykio vietos. Apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė, kadangi jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties požymių. Kauno apylinkės teismo nutarime klaidingai nurodoma, jog dėl padaryto teisės pažeidimo M. K. visiškai prisipažino. Tiek duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek Kauno apylinkės teisme jis paaiškino, kad automobilių sąlyčio nepajuto, prisipažino tik dėl aplinkybės, kad netyčia apgadino kaimynės automobilį ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Skundo autorius pažymi, kad automobilį kliudė nestipriai, tą patvirtina ir automobilių fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti, jog automobiliai tik šiek tiek apibraižyti. Net būnant pakankamai atidžiu vairuotoju, tokio sąlyčio, kuomet automobilis tik šiek tiek nubrozdinamas, įmanoma nepastebėti. Apeliantas neturėjo jokio tikslo savavališkai pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilis stovėjo daugiabučio namo kieme, kur nuolat yra žmonių, tuo labiau apgadintas automobilis priklauso jo paties kaimynei. Šiuo atveju visiškai nelogiška būtų nuvažiuoti, galvojant, kad įmanoma likti nepastebėtam ir taip išvengti atsakomybės, be to, atsižvelgiant į nedidelius automobilio nubrozdinimus, buvo padaryta žala, kurią nėra sudėtinga atlyginti. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau Kauno apylinkės teismas to neįvertino.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę kaltė dėl šio pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Šią teisinę išvadą vienareikšmiai pagrindžia pakankamai gausi teismų praktika, pavyzdžiui, administracinė byla Nr. N-1-1715/2007, kurioje teismas priėmė sprendimą nutraukti bylą, nes nenustatė asmens tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos ir konstatavo, kad nei vairuotojas, nei keleivė nesuprato kliudę kitą automobilį, automobilių apgadinimai buvo nežymūs, taip pat administracinė byla Nr. N-16-2330/2007, kurioje buvo nuspręsta grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis teismas apskritai nenustatinėjo kaltės formos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje. Taip pat svarbu, kad tyčia būtų tiesioginė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012, 2AT-1-2013, 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013), kuomet pasitraukdamas iš įvykio vietos kaltininkas supranta, kad elgiasi neteisėtai, sąmoningai ignoruoja pareigą pasilikti įvykio vietoje ir to nori. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pasireiškė tyčios forma, buvo būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos matyti, jog abiems automobiliams padaryti pažeidimai yra nežymūs, o apeliantas ne kartą nurodė, kad nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį, priešingu atveju, iš įvykio vietos nebūtų išvykęs. Taigi akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenustatė aplinkybių, kurios suponuotų apelianto tiesioginę tyčią. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Skunde nesutinkama ir su M. K. paskirtos baudos dydžiu, kuris, jo nuomone, yra tikrai per didelis, nes šiuo metu jis, kaip nedirbantis, gauna mažas pajamas, tačiau aktyviai ieškosi darbo pagal įgytą specialybę (vadybininkas). Tiesioginėms pareigoms pagal įgytą išsilavinimą užimti, kaip ir šeimos, kurią ruošiasi sukurti, poreikių patenkinimui jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepime į M. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs M. K. apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu pripažindamas M. K. padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė vairuotojui kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių nuostatas. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-10-2014).
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. K. padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, išsamiai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo ir faktinių bylos aplinkybių, o rėmėsi vien tik rašytiniais bylos duomenimis ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimu, kurį neteisingai vertino kaip jo kaltės pripažinimą, nors iš apelianto nurodytų aplinkybių pirminiame paaiškinime ir jo parodymų teisme spręstina, kad jis nepripažįsta supratęs, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, tai yra jis teigia, kad jokio automobilių kontakto nepajuto ir iš įvykio vietos pasišalino, nesuprasdamas savo veiksmų neteisėtumo. Taigi M. K. parodymai negalėjo būti vertinami kaip visiškas kaltės pripažinimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, o jo nurodytos aplinkybės – kaip absoliučiai pagrindžiančios jo kaltę, todėl apylinkės teismas privalėjo imtis priemonių ištirti ir kitas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai konstatuoti M. K. kaltės (tiesioginės tyčios) turinį ir išsiaiškinti pasišalinimo iš įvykio vietos motyvą ir tikslą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Tačiau šiuo atveju apylinkės teismas M. K. veiką kaip tyčinę vertino formaliai. Pakankamais duomenimis, įrodančiais jo kaltę, teismas nurodė byloje esančius rašytinius duomenis (administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotraukos, eismo įvykio schema ir kt.), kurie, apygardos teismo vertinimu, tik patvirtina eismo įvykio faktą, tačiau nėra pakankami spręsti apie tai, ar M. K., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, suprato, jog apgadino kitą automobilį. Būtent šių aplinkybių skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nesiaiškino, nagrinėdamas bylą į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė asmenų, kurių rašytiniais paaiškinimais grindžiamas kaltinimas (vienintelės eismo įvykį mačiusios liudytojos R. K., kuri savo paaiškinimą policijos pareigūnams atsiuntė elektroniniu paštu, taip pat pažeidimą fiksavusio policijos pareigūno), tokiu būdu iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, atimant iš M. K. galimybę gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, o taip pat pažeistas teismų praktikoje suformuotas reikalavimas visas bylai reikšmingas aplinkybes teismo posėdyje ištirti betarpiškai, tiesiogiai apklausiant asmenis, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).
Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdžio bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad eismo įvykio kaltininkas suvokė kliudęs kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtą pobūdį. Bylos duomenys patvirtina, kad abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai apgadinti itin nežymiai, padaryta žala nedidelė, o įvykį mačiusi liudytoja savo paaiškinime nurodė, kad vairuotojas, darydamas atbulinės eigos manevrą, trenkėsi į kitą automobilį ir net neišlipęs iš automobilio sau ramiai nuvažiavo. Visos šios aplinkybės, susijusios su kaltininko subjektyvinės pusės atskleidimu, turi būti ištirtos ir jų pagrindu priimtas pagrįstas ir abejonių nekeliantis procesinis sprendimas.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl M. K. veiksmų atitikimo ATPK 130 str. 1 d. nuostatoms, nesilaikė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų ir nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, liko neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o M. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi priimtas sprendimas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, todėl apeliaciniame skunde išdėstytų M. K. argumentų dėl jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimą ir grąžinti M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.