- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- TS-24-878/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50300-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- R. K.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. (R. K.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2017 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 20 MGL dydžio bauda.
Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d. (užskaitytos dvi dienos).
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. liepos 7 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl R. K. lygtinio paleidimo, 2020 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 357–153 nutarė nuteistajam R. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti dalyvavimą Anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės veikloje, dalyvauti Pykčio ir agresijos programoje. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, dažnai turimas problemas spręsdavo panaudodamas smurtą, tačiau Pykčio ir agresijos valdymo programoje nedalyvauja. Nuteistasis buvo įdarbintas ne vienoje įmonėje, tačiau jo kaip darbuotojo buvo atsisakyta, nes jis nesugebėdavo atlikti net elementariausių jam pavestų darbų, todėl tikėtina, kad laisvėje dėl darbo jis gali turėti problemų. Nuteistasis turi vaikų, tačiau prie jų išlaikymo neprisideda. Turi labai didelius finansinius įsipareigojimus, bausmės atlikimo metu atlygino tik labai mažą šių įsipareigojimų dalį. Laisvėje neturi savo nuosavo būsto, todėl būtų priklausomas nuo kitų asmenų. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2020 m. liepos 29 d. gautas nuteistojo R. K. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357–153. Nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog Komisija jau ketvirtą kartą svarstė klausimą dėl jo lygtinio paleidimo ir ankstesnius tris kartus, turėdama tuos pačius duomenis apie jį, nuspręsdavo taikyti jam lygtinį paleidimą. Šį kartą Komisija jam nepalankų sprendimą motyvuoja tuo, kad laisvėje jis neturi savo būsto, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Tačiau laisvėje jis dirbo, nuomojo butą ir jo vaikams nieko netrūko. Bausmės atlikimo metu jis neturi galimybės tinkamai pasirūpinti vaikais, jų motina mirusi ir vaikais šiuo metu rūpinasi valstybė. Taip pat bausmės atlikimo metu jis negali vykdyti finansinių įsipareigojimų, nes gauna mažą atlyginimą, laisvėje su kreditoriais atsiskaitytų daug greičiau. Komisija konstatuoja, kad jis linkęs kartoti tas pačias klaidas, linkęs naudoti smurtą, tačiau jeigu laisvės atėmimo vietoje būtų buvęs toks jo elgesys, jis būtų neišėjęs iš baudos izoliatoriaus, turėtų daug drausminių nuobaudų, o ne paskatinimų. Jeigu būtų toks nepatikimas, tai neturėtų teisės išvykti be sargybos ar be palydos, kuri jam suteikta prieš dvejus metus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Taigi įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė balsų dauguma, vienas Komisijos narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir net penki nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
Nuteistasis R. K. atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine – 80 balų pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Tačiau teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė ir sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 80 balų net 40 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, tačiau nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo rizika nepakito, nerodo esminių jo elgesio pokyčių ir nepatvirtina akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be kita ko, jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka taip pat vidutine, o tai būtina įvertinti, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka: ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis), finansiniai sunkumai (dideli ieškiniai), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. K. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Nuteistasis skunde, kaip jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, akcentuoja tai, kad jis bausmės atlikimo metu skatintas, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos. Pažymima, kad sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine nuobauda – 2017 m. lapkričio 30 d. jam buvo pareikštas papeikimas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą, laikymą, ir nors ši nuobauda negalioja, tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir nepatvirtina jo išskirtinai pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu, juolab kad bausmę jis atlieka daugiau nei trejus metus, o paskatintas tik tris kartus.
Komisija nutarime nurodo, jog nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, turimas problemas dažnai spręsdavo smurtu, taigi turi elgesio problemų, tačiau nelanko Pykčio ir agresijos valdymo programos. Nuteistasis skunde su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, jis nesimoko iš praeities klaidų, linkęs jas kartoti. Pats nuteistasis, pildydamas savęs vertinimo formą, nurodė problemines sritis: tų pačių klaidų kartojimas, smurtavimas susierzinus. Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, jau minėta, kad pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutine, ir minėtų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog šiuo metu nuteistasis nėra išsprendęs su jo nusikalstamu elgesiu susijusių elgesio problemų, todėl kyla pagrįstos abejonės, jog šiuo atveju lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks savo tikslą. Be kita ko, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis iki šiol minimalizuoja savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, ją perkeldamas nukentėjusiajai, tai tik rodo nuteistojo mąstymo ir nuostatų nepakankamą korekciją teigiama linkme, nes jis iki šiol nesuvokia jo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir neįvertina šiais veiksmais sukeltų pasekmių sunkumo.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra teigiama darbinė motyvacija, gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir finansinis stabilumas, taip pat nuteistojo socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos. Komisija, priimdama sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertino tai, kad nuteistasis laisvėje neturi nuosavo būsto, neteikia išlaikymo savo vaikams, gali turėti problemų dėl darbo, o turi didelius finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis skunde nurodo, jog laisvėje problemų dėl darbo ir vaikų išlaikymo neturėjo, atlikdamas bausmę negali vykdyti finansinių įsipareigojimų dėl mažų pajamų. Teismas sutinka su Komisijos vertinimu, jog nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje, jo požiūris į darbą ir turimi dideli finansiniai įsipareigojimai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis nurodo, jog laisvėje jis gyvens pas dėdę ir tetą trijų kambarių bute be patogumų, teigia, kad giminaičių vaikams išėjus gyventi atskirai, atsilaisvino vienas kambarys, kuriame jis ir gyvens. Tačiau jokių objektyvių duomenų, jog nuteistojo nurodyta gyvenamoji vieta galės būti jo nuolatinė ilgą laiką, nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jo darbinė motyvacija yra menka, darbdaviai apie jo darbą atsiliepia neigiamai ir laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. vasario 13 d. iš trijų įmonių buvo gauti pranešimai dėl jo atleidimo, dažniausiai to priežastis – netenkinami darbo rezultatai. Taigi nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengia išsaugoti turimą darbą, siekti kuo geresnių rezultatų ir gauti kuo didesnes pajamas, nors turi didelius finansinius įsipareigojimus, pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai dėl 18 037,26 Eur išieškojimo ir nuteistasis atlyginęs tik nedidelę dalį šios sumos – 623,20 Eur. Jis turi du nepilnamečius vaikus, tačiau prie jų išlaikymo neprisideda. Toks atsainus nuteistojo požiūris į darbą, finansinių įsipareigojimų vykdymą, tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymą jį neigiamai charakterizuoja ir patvirtina nepakankamą mąstymo bei nuostatų korekciją. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurie gali paskatinti jį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, juolab kad ir iki bausmės atlikimo nuteistasis dirbdavo nelegaliai, keisdavo darbus, finansiniai sunkumai yra jo kriminogeninis veiksnys.
Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis anksčiau teistas net septynis kartus, jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vieną kartą jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, ankstesni teisės pažeidimai pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir teigiama jo charakteristika pataisos namų administracijos jau tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinanti nuteistojo padėtį pritaikyta priemonė – jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos.
Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo R. K. atžvilgiu dar nepasiekti.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. K. skundas dėl 2020 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–153 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. K. (R. K.) skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.