Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį,

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 2011-07-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiais viešųjų darbų, dirbant po 25 val. kas mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikusi), kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. ir J. M. veikdamos bendrininkų grupėje turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-03-28, apie 18:00 val., būdamos pas nukentėjusįjį R. B. namuose, (duomenys neskelbtini) paėmė ir išnešė R. B. priklausančius daiktus – 2 komplektus skutimosi peiliukų „Gillette Max 3“, kurių vieneto vertė – 10 Lt, bendrai 20 Lt vertės, 15 Lt vertės flakonėlį skutimosi putų „Nivea“, 15 Lt vertės indelį kremo po skutimosi „Nivea“, 15 Lt vertės buteliuką ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo ir talpos tualetinio vandens, 130 Lt vertės buteliuką ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo ir talpos vyriškų kvepalų, 400 Lt vertės verstos odos žieminį paltą, 100 Lt vertės vyriškas kelnes, 40 Lt vertės odinį diržą, 50 Lt vertės rudos spalvos žiemines odines pirštines su kailiu, 50 Lt vertės rudos spalvos odines pirštines, tokiu būdu padarydamos nukentėjusiajam R. B. 835 Lt turtinę žalą.

Be to, J. M. sukėlė asmeniui fizinį skausmą, o būtent: ji, 2012-10-29, apie 19:00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2.41 promilės neblaivumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, moliniu dubeniu sudavė savo motinai L. K. į galvą, tuo sukeldama pastarajai fizinį skausmą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. M. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo savo motinai L. K. pripažino pilnai. Paaiškino, kad 2012-10-29 visą dieną gėrė. Buvo neblaivi, miegojo. Motina grįžo iš darbo, virtuvėje kažką tvarkė. Ji atsikėlė, pasiėmė dubenėlį sriubai valgyti. Motina pradėjo ant jos visokiais žodžiais kalbėti, pradėjo su šlapiu skuduru trankyti. Ji atsisukusi ir trenkė motinai su tuo puoduku per galvą. Atsimena pusiau, kad praskėlė mamai galvą. Policija paskui ją išvežė. Žinojo, kad bus teisiama iš naujo, jei vėl ką padarys. Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. M. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Ji paaiškino, kad ji nenešė tų daiktų ir nekrovė jų į maišą. Matė, kad juos krauna I. T.. Padarė klaidą, kad nepasakė to šeimininkui R.. Jos kartu buvo pas R., išgėrinėjo, sėdėjo. Pradžioje dar buvo ir S., bet kada vyko visas šitas balaganas, jos jau nebuvo, jie susipyko ir ji išėjo prieš visus tuos įvykius. Po to Rimas išėjo pasiskolinti pinigų. Jos abi pasiliko. Sėdėjo namuose ir kas I. T. girtai užėjo, ji pradėjo tuos daiktus krauti į didelį “Norfos” maišą. Pradėjo po spintas landžioti, krovė kažkokius rūbus, ji nematė, kokius, visą maišą prikrovė. Ji jai dar sakė: „Ką tu darai?“. Tai pasakė, kad gal reikės pažįstamui apsirengti. Jos jau ne tame stovyje buvo, kad prisimintų, ką šnekėjo, nes jos pas Rimą jau atėjo gerai “įkalusios” ir dar visą dieną gėrė, R. taip pat buvo išgėręs. I. T. sukrovė daiktus ir išnešė juos į lauką ir kažkur pastatė. Kur po to tas maišas buvo, neįsivaizduoja. Po to grįžo R.. Jai pačiai paskambino buvęs vaikinas ir dar pasėdėjusi 10-15 min, ji nuėjo prie „Norfos“ su juo susitikti. Ji ėjo priekyje, o R. su I. ėjo iš galo, nes jie ėjo alaus ar sidro, nežino. Jie matė, kad ji tikrai jokio maišo neėmė ir neišsinešė, buvo tuščiomis rankomis. Ji susitiko su vaikinu A. P., o R. su I. nuėjo į parduotuvę ar kažkur, jie matė kai ji susitiko su vaikinu. Jie išėjo į vieną pusę, o ji su vaikinu nuėjo į jos namus. Pasakojo draugui apie įvykį. Išgerdavo kartu su I. iki šio atvejo, dar po to atvejo, porą kartų buvo susitikusios, išgėrė, bet tai viskas, jau po įvykio bendravimas nutrūko, tarpusavyje apie šitą įvykį nesikalbėjo. Jos tokios ir draugės, kad kartais susitinka kartu išgerti. Ikiteisminio tyrimo metu, kai apklausinėjo, I. T. viską ant jos „suvarė“, kaip ir dabar, lyg tai jai (J. M.) tų daiktų reikėjo, pas ją pilna rūbų. Nebandė su R. taikytis, kitą dieną ryte R. paskambino, pasakė, kad dingo daiktai. Ji dar paklausė, kokie daiktai. Po to kažką atsiminė. Nuo tos dienos prasidėjo pykčiai, o šiaip išgėrinėdavo kartu. Ji savo parodymų nekeičia, kaltės nepripažįsta, tik pasakė, kad gailisi, jog nepranešė R.. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi. Nebuvo pasiūlymo iš I. T. pavogti daiktus. Jei būtų tokia galimybė, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pripažino pilnai, o dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad gyvena su mama, patėviu ir broliu mamos namuose, (duomenys neskelbtini). Santykiai šeimoje yra geri, su motina sutaria gerai, tačiau ji mėgsta išgerti, o kuomet vartoja alkoholį, su motina nuolat pykstasi, nes motina priekaištauja dėl alkoholio. Ji bando į jos nuomonę atsižvelgti, tačiau vis vien turi polinkį alkoholiui. 2012-10-29 visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.00 val. į namus grįžo motina, o ji nuėjo pamiegoti. Apie 19 val. atsikėlė atsigerti vandens, nuėjo į virtuvę, o mama šlapiu rankluoščiu kelis kartus sudavė per galvą ir pradėjo barti dėl gėrimo. Ji rankose turėjo molinį puodą, kuriuo neištvėrusi sudavė mamai per galvą. Pradėjo šaukti viena ant kitos, motinos sugyventinis iškvietė greitąją ir policijos pareigūnus. Kai atvažiavo greitoji pagalba ir apžiūrinėjo žaizdą, tik tada pamatė, kad praskėlė mamai galvą. Mamą išvežė į ligoninę, o ją – į komisariatą (b. l. 24, 69). 2013-03-28, apie 17 val., ji su savo drauge I. T. atėjo pas savo pažįstamą R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jos abi jau buvo girtos. R. tuo metu irgi buvo girtas. Jos su savimi turėjo alaus. Tuo metu pas R. buvo jo draugė S., kuri labai supyko, kad jos atėjo pas R., pradėjo bartis ir jas varyti iš namų. Nepavykus jų išvaryti, supykusi pati išbėgo iš namų. Jie trise išgėrė turėtą alų. Vėliau visi kartu nuėjo iki „Norfos“ parduotuvės. Ji su I. laukė R. lauke prie parduotuvės, o R. nupirko alaus ir jie visi grįžę pas jį į namus vėl gėrė. Sigita tuo metu pradėjo belstis į duris, šaukė, prašė ją įleisti. R. ją įleido. Ji truputį pabuvo ir jie ją išvarė. Tada J. paskambino jos draugas ir pasakė, kad jos lauks prie „Norfos“. Ji susiruošė ir išėjo. Jai einant link „Norfos“ ji pamatė, kad I. su R. eina jai iš paskos. Prie parduotuvės ji susitiko su savo draugu ir nuėjo su juo namo. Kur nuėjo I. su R. ji nematė, tik kitą dieną I. jai pasakė, kad nakvojo pas R.. Po kelių dienų paskambino R. ir pradėjo šaukti, kad iš jo pavogti daiktai. Jis kaltino, kad tai padarė ji su I.. Kas galėjo pavogti R. daiktus, ji nežino, ji jo daiktų neėmė. Raktų nuo jo namų ji neturi. Kiek žino, kai R. būna girtas, tai kartais neužrakina namo. Apie tai jis jai kažkada yra užsiminęs (b. l. 61, 69).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. T. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino. Ji paaiškino, kad jai J. padavė maišą, bet ji nematė, nežinojo, kas tame maiše, pagalvojo, kad šiukšlės, jai pasakė už namelio tą maišelį padėti, ji už to namelio išnešė ir padėjo. Kitą dieną jai paskambino R. ir telefonu pasakė: „už mano rūbus skaniai geriat ar neskaniai?“. Ji jam pasakė, kad nežino apie jokius rūbus. R. jai yra pažįstamas. Trise su draugėmis atvyko pas jį, tai yra viena jau buvo, S. K., ir jos su J. atvyko, išgerti neturėjo su kuo, o pats R. tada gėrė. Kada R. nuėjo į kioską pasiskolinti alaus, tada per tą laiką tas maišas buvo, šiukšles rinko, kaip sakė J., bet ji pati nieko nematė. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad rinko, bet ne daiktus, ji nematė, ką J. renka, jai pasakė maišą užnešti už garažo, ji ir išnešė, kokie ten daiktai buvo – nežino, pagalvojo, kad šiukšlės ir viskas. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaičius I. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 84), ji parodė, kad juose yra pusė teisybės, puse – ne. Nežino, kas čia taip rašė. Apklausos metu ji buvo blaivi. Matė, kad J. į „Norfos“ maišą sudėjo, jai tik tai „Norfos“ maišą davė, o kas ten buvo, nežino, tikrai pagalvojo, kad šiukšlės. Pas R. kartais atidarytos durys būna, kartais uždarytos būna. Kai S. būdavo, tai būdavo atidarytos, o taip tai, nežino. Teismui 2014-01-15 teisiamajame posėdyje pakartotinai pagarsinus I. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 84), ji parodė, kad ji tą maišą tiktai padėjo už to žalio namo ir viskas. Kai išnešė maišą, J. daugiau ir nematė. Parodymai yra teisingi. Kada ji atėjo pas R., J. jau nebebuvo, va nuo tos vietos neteisingai parašyta. Nematė, kas ten tame maiše. Suprato, kad tai R. daiktai. Pasakė jai J.: „padėk, aš po to pasiimsiu.“ Kaip ji gali suprasti, kam jai tie daiktai, turi berną, tai bernui reikalingi. Ji tada stipriai buvo išgėrusi ir pati nepamena. Dabar viską suprato, patvirtina savo parodymus, jie teisingi. Pusę veikos pripažįsta dėl to maišo, daugiau nieko. Suprato, kad J. vagia R. daiktus, bet ji pati tiktai nunešė maišą už namelio. Ten ir buvo tas maišas. Ją tik pamokė sakyti, kad ten šiukšlės. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Neturi alkoholizmo problemos, jai gydytis nereikia, bet jei nusiųs, tai sutiktų pasigydyti.

Ikiteisminio tyrimo metu I. T. dėl jai pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-03-28, apie 17-18 val. ji kartu su savo drauge Jolanta atėjo pas pažįstamą R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jos abi jau buvo išgėrusios. Turėjo su savimi tris butelius alaus po vieną litrą. R. irgi jau buvo girtas. Pas jį tuo metu buvo jo draugė S., kuri pradėjo bartis ir išėjo iš namų. Tada R. nutarė eiti skolintis pinigų alkoholiui. Kai jis išėjo, J. paėmė „Norfos“ didelį maišą ir pradėjo rinkti daiktus. Iš spintos paėmė kailinius, juodas kelnes, juodas pirštines, iš spintelės paėmė R. parfumeriją, bet tiksliai neatsimena, kas ten buvo, nes nežiūrėjo. Ji paklausė J., kam ji renka minėtus daiktus. Ši pasakė, kad reikės „ant pachmelo“. Tada J. jos paprašė pažiūrėti, ar neateina R.. Jo nebuvo. J. jos paprašė, kad ji nuneštų maišą į lauką už žalio namuko. Ji taip ir padarė. Kai grįžo R., jie visi kartu vėl gėrė. Tada J. kažkas paskambino ir ji išėjo, o ji tą vakarą liko nakvoti pas R.. Ji jam pasakė, kad J. paėmė jo daiktus, bet jis buvo labai girtas ir pasakė, kad ji pasakytų jam apie tai ryte. Ryte ji vėl jam apie tai pasakė, jis pasakė, kad rašys pareiškimą policijai. Išėjusi iš R. ji dar pažiūrėjo, ar yra tas maišas, bet jo nebuvo. Vėliau jie kartu su J. ir R. dar kelis kartus gėrė, bet jis joms nieko nesakė. Ji pagalvojo, kad J. tikriausiai R. grąžino paimtus daiktus (b. l. 84, 92).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. K., išaiškinus jai teisę atsisakyti duoti parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 str. 2 d., parodė, kad atvažiavo po darbo. Jolantai skambino dienos metu, ji buvo išgėrusi. Paskambino J. pasakyti, kad tvarkytų namus. Ji kai girtuokliauja, tai ateina visi draugai, draugės. Atvažiavo namo, ji girta. Namuose buvo bardakas. J. miegojo, išėjo iš kambario, ji ją ar vandeniu apipylė, ar šlapiu rankšluosčiu sudavė, nes J. prieš tai visą savaitę gėrė. Stovėjo toks puodukas sultiniui. J. jai su tuo puoduku trenkė. Sugyventinis iš karto iškvietė greitąją, nes ji apsipylė krauju. Atvažiavo greitoji, policija. Jai susiuvo galvą. Abdukcijos neėmė. Pasirašė susitaikymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. B. parodė, kad atėjo jos iš pradžių pas jį trise (J., I. ir S.) išgerti, jis prastai jautėsi, išgėręs jau buvo prieš tai. Paskui J. apsipyko su S. ir ji išėjo. Jis išsiskyręs, bet su žmona gyvena, žmona name gyvena, o jis - svečių namuke, kuriame viskas ir vyko. Daiktai iš svečių namuko dingo. Ir jis, ir jos neturėjo pinigų. Jis pasakė, kad gali pasiskolinti iš draugo. Nuėjo pasiskolinti, o jos liko abidvi: I. ir J.. Pasiskolino pinigų, nuėjo į „Norfą“, atsinešė alaus. Netikrino spintos, kur buvo sudėti rūbai. Išgėrė tą alų. J. 2 kartus paskambinto pažįstamas. Ji pasakė, kad jai reikia eiti ir išėjo, nieko rankose neturėjo, o I. dar liko. Rado jis dar centų ir jie su I. ėjo iš paskos J. į “Norfą”. Matė, kaip J. susitiko su savo draugu A., o jis su I. nuėjo į „Norfą“. Kai išėjo iš „Norfos“, jų nebematė. Dar grįžo su I. iš „Norfos“ į namuką, dar, išgėrė, o paskui tamsu buvo, Irena vėlai vakare, apie 10 val., iš jo išėjo. Šviesos pas jį nebuvo. Jis kitą dieną pasižiūrėjo, kad daiktų nėra. Tada pradėjo skambinti. Jos viena ant kitos pradėjo kaltę versti. Ryte, kai atsikėlė, pastebėjo, kad nėra skutimosi priemonių, o apart jo niekas daugiau nesiskuta. Du komplektai skutimosi buvo, trečias pradarytas. Kasetės „Gillete“ Du peiliukai kainuoja 35 Lt turguje. Vertina 20 Lt suma. Skutimosi putos „Nivea“ brangios, buvo naudojęs jau, nerašė, kad ir šampūną paėmė, smulkmena. Tualetinis vanduo nebuvo brangus, kvepalai vyriški buvo, jam iš Portugalijos juos atvežė, jie kainavo 130 Lt, žino, nes tiek turėjo sumokėti už juos. Buvo jau šiek tiek panaudojęs kvepalus. Apžiūrėjo, pradėjo spintą žiūrėti. Ten nėra spinta didelė, kad būtų ką sunku surasti. Kailiniuose buvo pirštinės, jų nėra. Verstos odos žieminis paltas - 400 Lt. Dvi žiemas nešiojo, tai 400 Lt tai net pusę kainos nepasakė. Ten natūralūs kailiniai, jie nepūsti, jų gali įdėti bent dvi poras į „Norfos“ maišelį. Jie jam buvo iki kelių. Kelnės 100 Lt, pirko Baltarusijoje. Diržas, už analogišką 50 Lt Gariūnuose mokėjo. 50 Lt vertės žieminės pirštinės, dabar mokėjo 85 Lt. Žala 835 Lt. Reiškia tokio dydžio civilinį ieškinį, nemažina. Jeigu atlygintų žalą, atleistų joms. Anksčiau lankydavosi Jolanta su Irena, bet daiktai niekada nedingdavo. Abi paėmė jo daiktus, nes abi buvo likusios, daugiau niekas. O kad čia šneka, kad šiukšlės, namukas 12 kv. m. ir nematyti, kad ten ne šiukšlės, to neįmanoma nepastebėti. Jeigu pasakė, kad pastatė maišiuką prie garažo, tai paimti tą maišiuką bet kada ne problema, svarbu išnešti iš namų. Namuko durys rakinamos. Kai viduje būna, durų nerakina, kai toliau išeina, užrakina. Gal ir galėjo Sigita paimti tą maišą su daiktais, nežino. Jis paskambino J., ji pasakė, kad I. paėmė. I. pasakė, kad J. viską surinko. Gandai apie J. darbelius sklando. Kai jai paskambino, ji jam pasakė, kad jį apkaltins, kad ją terorizuoja. Tada jis pasakė, kad parašys pareiškimą. Galvoja, kad čia J. darbas, nes ne iš vieno yra pasisavinusi. Su kuo baliavodavo, iš to kas nors dingdavo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. J. parodė, kad yra Vilniaus miesto 1 PK tyrėja. Pas ją buvo įtariamosios J. M. ir I. T.. I. T. apklausa vyko įprastai, buvo uždavinėjami klausimai ir užrašomi atsakymai. Kiek atsimena, lyg I. T. pripažino savo kaltę.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. M. paaiškino, kad I. T. yra jo pažįstama, draugė. Ji lieka pas jį, nakvoja. Du kaimynai jam pasakojo, kad ėjo iš parduotuvės pro šalį ir buvo užėję pas Rimą, ir matė, kad Jolanta spinteles kraustė. Aiškino, kad R. paprašė, kad sutvarkytų namus. I. T. pasakojo, kad striukė kažkokia buvo. Pasakojo, kad J. viską iškraustė. Apie tai, ką darė I., kalbos nebuvo. Jo namuose neatsirado naujų daiktų. Apie kosmetiką sužinojo jau po to, iš pačio R.. Jie su R. kaimynai, netoli gyvena. Daug metų yra pažįstami.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad jo draugė J. M. pasakojo, kad ją R. kaltina, kad jinai jį apvogė, ji sakė, kad nieko neėmė. Pasakojo, kad pas R. buvo išgertuvėse. I. T. irgi dalyvavo tose išgertuvėse. Nežino, ar S. dalyvavo išgertuvėse, J. apie tai nepasakojo. Jis su J. gyvena kartu, jo nebūna namuose, jis dirba nuo ryto iki vakaro. Buvo toks įvykis, kad jis su J. susiskambino ir jie susitiko prie „Norfos“. Nežino, iš kur ji atėjo. Jis iš darbo atvažiavo. R. tada nematė. Paėmė alaus ir nuėjo namo pas jį, ten buvo iki ryto. Jokių daiktų pas J. nematė, ji nieko neturėjo. Striukės pas ją nematė. Nepasakojo jam J., kad viena ar su kuo nors pavogė daiktus iš R., kad krovė kažkokius maišus. Jis neseniai sužinojo, kad buvo tokia vagystė įvykdyta.

Iš bendrojo pagalbos centro duomenų išrašo matyti, kad 2012-10-29 19.44 val. buvo gauta informacija, kad panešėjos neblaivi 21 metų dukra agresyviai elgiasi, paleido motinai į galvą puodelį (b. l. 8).

Iš tarnybinio pranešimo Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame nurodyta, jog pil. L. K. jos duktė J. M. puodeliu trenkė į smilkinį, to pasekoje praskėlė galvą plaukų srityje kairėje galvos pusėje, matėsi žaizda, kraujavo (b. l. 12-13).

Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad dėl J. M. nusikalstamų veiksmų L. K. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir suteiktų gydymo paslaugų kaina – 66,57 Lt (b. l. 29, 30-32).

Iš nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad 2012-12-12 J. M. žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl fizinio skausmo sukėlimo L. K.

Aukščiau nurodyti įrodymai, tai yra kaltinamosios J. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, nukentėjusiosios L. K. parodymai, rašytiniai byloje esantys dokumentai (bendrojo pagalbos centro duomenys, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto) pilnai patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. K.. Įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vieni kitus, tad teismas detaliau jų neanalizuoja ir jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamoji J. M. padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką esant kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. B. turto pagrobimo

Šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu neabejotinai nustatyta, kad buvo įvykdytas R. B. priklausančio turto pagrobimas. Tiek kaltinamoji J. M., tiek kaltinamoji I. T. patvirtina, jog R. B. daiktai buvo sudėti į polietileninį prekybinį maišą ir išnešti į lauką, paslėpti už namo. Abi kaltinamosios nurodo, kad daiktus išnešė I. T.. Jų parodymai šioje dalyje sutampa, tačiau išsiskiria dalyje, t. y. kuri sudėjo daiktus į polietileninį maišą. J. M. tvirtina, kad daiktus sudėjo I. T., o pastaroji tvirtina, kad daiktus sudėjo J. M.. I. T. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad ji sukrautus daiktus išnešė į lauką ir padėjo. Pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje I. T. bandė neigti, jog žinojo kas per daiktai buvo sudėti į krepšį, galvojo, kad šiukšlės. Neabejotinai I. T. suprato, kad neša ne šiukšles, o R. priklausančius daiktus, taip kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, be to vėliau (kitame posėdyje) nurodė, kad suprato, jog tai R. daiktai. J. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino. Ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kas galėjo pavogti R. daiktus, ji nežino, ji jo daiktų neėmė, jokių aplinkybių nenurodė. Paaiškino, kad kiek žino, kai R. būna girtas tai kartais neužrakina namo. Teisiamajame posėdyje J. M. jau nurodė, kad I. T. „girtai užėjo“ ji pradėjo tuos daiktus krauti į didelį “Norfos” maišą. Pradėjo po spintas landžioti, krovė kažkokius rūbus, ji nematė, kokius, visą maišą prikrovė. Taigi nurodė, kad matė, jog daiktus krovė I. T.. Teismas netiki J. M. nenuosekliais parodymais, kadangi jos teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (ikiteisminio tyrimo metu ji visiškai neigė kaltę, o teisiamajame posėdyje jau paaiškino, kad I. T. krovė daiktus). Teismo vertinimu, ji kaltės nepripažįsta taip siekdama išvengti atsakomybės bei todėl, kad jos atžvilgiu 2013-01-10 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 41) ir ji žino pasekmes – jog ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Kaltinamajame akte buvo detalizuoti kiekvienos iš kaltinamųjų veiksmai įvykdytos vagystės metu– buvo nurodyta, kad J. M. sudėjusi R. B. daiktus į polietileninį „Norfos“ pirkinių maišelį padavė I. T. liepdama išnešti jį į lauką ir paslėpti už namo, o pastaroji išnešė į lauką ir paslėpė už namo, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam R. B. žalą. Teismo vertinimu, nėra tiek svarbi ta aplinkybė, kuri iš jų (J. M. ar I. T.) sukrovė R. B. daiktus į polietileninį maišelį. Jos veikdamos kartu, tai yra abi suprato, jog tuo metu, kai R. B. išėjo pasiskolinti pinigų, jos likę vienos jo namelyje, sudėjo jam priklausančius daiktus į maišelį ir I. T. išnešė šiuos daiktus. Labiau tikėtina, kad J. M. sukrovė daiktus į maišelį, tačiau esmės nekeičia, kadangi jos veikė bendrai, abi žinojo kieno daiktai. Jos buvo nusprendę net ką su daiktais veiks. J. M. paaiškino, kad jai I. T. paaiškino „gal reikės pažįstamui apsirengti“. I. T. nurodė, kad jai Jolanta paaiškino, jog „padėk aš po to pasiimsiu“. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad Jolanta pasakė, kad reikės „ant pachmelo“. Nėra svarbi ir ta aplinkybės, kad galimai dėl abiejų kaltinamųjų neblaivumo maišo su daiktais, kurį paslėpė už namo jos nepaėmė. Ikiteisminio tyrimo metu I. T. paaiškino, kad „išėjusi iš Rimo ji dar pažiūrėjo ar yra tas maišas, bet jo jau nebuvo“. Teismo manymu, yra nustatyta, kad kaltinamosios turėjo realią galimybę disponuoti paimtais daiktais. Abi kaltinamosios veikdamos bendrai suprato, kad ima svetimą, R. B. priklausantį turtą ir siekė jį pasisavinti – išnešti iš namų, paslėpti, o vėliau jį pasiimti.

Nors kaltinamosios J. M. ir I. T. neigia savo kaltę dėl R. B. turto vagystės, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosioms pareikštą kaltinimą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas.

Dėl R. B. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. B. pareiškė byloje 835 Lt civilinį ieškinį (b. l.). Teisiamajame posėdyje jis savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė pilnai. Teismas jo parodymais tiki ir vertina, kad būtent kaltinime nurodyti daiktai iš jo pagrobti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

R. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pasigedo skutimosi priemonių. Du komplektai skutimosi buvo, trečias „pradarytas“. Kasetės „Gillete“, du peiliukai kainuoja 35 Lt turguje. Vertina 20 Lt suma. Skutimosi putos „Nivea“ brangios, buvo naudojęs jau, nerašė, kad ir šampūną paėmė, smulkmena. Tualetinis vanduo nebuvo brangus, kvepalai vyriški buvo, jam iš Portugalijos juos atvežė, jie kainavo 130 Lt, žino, nes tiek turėjo sumokėti už juos. Buvo jau šiek tiek panaudojęs kvepalus. Jis apžiūrėjęs spintą pasigedo kailinių (verstos odos žieminis paltas) 400 Lt. Dvi žiemas nešiojo, tai 400 Lt. net pusę kainos nepasakė, juose pirštinės buvo, jų nerado. Ten natūralūs kailiniai, jie nepūsti, jų gali įdėti bent dvi poras į „Norfos“ maišelį. Jie jam buvo iki kelių. Kelnės 100 Lt, pirko Baltarusijoje. Diržas, už analogišką 50 Lt., Gariūnuose mokėjo 50 Lt. už žiemines pirštines dabar mokėjo 85 Lt.

Teismo vertinimu, R. B. pareikštas civilinis ieškinys šiek tiek mažintinas. Jis nurodė, kad vyriškus kvepalus jam parvežė iš Portugalijos, jis už juos mokėjo 130 Lt., tačiau kartu nurodė, kad jau buvo panaudoti, kas akivaizdu, jog kaina jų mažesnė, taigi teismas vertina, kad jų vertė yra 80 Lt., visų kitų pagrobtų daiktų nurodytos vertės vertintinos kaip realios, todėl civilinis ieškinys tenkintinas mažinant sumą tik dėl pagrobto vyriško tualetinio vandens (kvepalų). Kadangi abi kaltinamosios žalą padarė bendrais veiksmais, jos turi atsakyti solidariai.

Dėl bausmių

Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai J. M. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją J. M. – anksčiau neteista (b. l. 74), bausta administracine tvarka (b. l. 146), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 79), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 145), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 78), taip pat į tai, kad nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurios subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). Teismo vertinimu, skirti jai baudą nėra tikslinga, kadangi nedirba ir neturi pajamų, viešųjų darbų bausmė būtų pernelyg švelni.

Kaltinamoji J. M. buvo laikinai sulaikyta 2012-10-29, 19:45 val., paleista 2012-10-30, 12:50 val. (viena para) (b. l. 18, 27). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajai J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62, 63) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamosios I. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai I. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją I. T. – anksčiau vieną kartą teista (b. l. 98, 100), bausta administracine tvarka (b. l. 99), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 103), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 102), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 104), taip pat į tai, kad nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šią padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, skirti jai baudą nėra tikslinga, kadangi nedirba ir neturi pajamų, viešųjų darbų bausmė būtų pernelyg švelni.

Kaltinamajai I. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85, 86) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str.,

nusprendė:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 5 mėnesiams įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Įskaityti į bausmę J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-29, 19:45 val., iki 2012-10-30, 12:50 val., kaip atliktas dvi laisvės apribojimo dienas.

Išaiškinti J. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kai vykdo draudimus ir įpareigojimus.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

I. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Išaiškinti I. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kai vykdo draudimus ir įpareigojimus.

I. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti solidariai iš J. M. ir I. T. nukentėjusiajam R. B. 785 (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.