Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. Paaiškina, kad pareiškėjas nepageidavo ir noro nepareiškė, kad įstaigos personalas aprūpintų jį prekėmis, nes teisės aktuose įtvirtinta drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl 50 ir 500 Eur (iš viso 550 Eur) neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina atitinkamai iš Pravieniškių PN-AK galimai neteisėtų veiksmų nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. ir Vilniaus PN – nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., nesudarant jam galimybės pačiam apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

7. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš apsipirkimo sąlygų pataisos įstaigos parduotuvėje.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis).

8.1. Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Vadovaujantis BVK 86 straipsnio 2 dalimi drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose (BVK 145 straipsnio 4 dalis). BVK 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog BVK nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynuosius pinigus, išskyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, apsipirkti pataisos įstaigų parduotuvėse.

8.2. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 88 punktas nustato, kad išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje draudžiama. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 79 punktas reglamentuoja, jog nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Pravieniškių PN-AK Pirmame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis kamerų tipo patalpose iki 6 mėnesių, o 2019 m. kovo 21 d. į Vilniaus PN atvyko atlikti drausminės nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 5 mėnesiams. Atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjui turėjo būti taikomas apsipirkimas pataisos įstaigų parduotuvėse pagal iš anksto užpildytą prašymo blanką su nurodytomis prekėmis, kurias atneša pareigūnai.

10. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog nepageidavo būti aprūpintas prekėmis ir įstaigų personalui tokio prašymo neteikė. Pareiškėjo teiginiai, jog jam, atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis, turėjo būti suteikta galimybė fiziškai pačiam apsipirkti pataisos įstaigų parduotuvėse neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo, yra abstraktūs, deklaratyvūs. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad aukščiau aptartu teisiniu apsipirkimo reglamentavimu būtų pažeidžiamos pareiškėjo kaip vartotojo teisės. Be to, kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Vilniaus PN, Prekės gali būti grąžinamos atgal į parduotuvę LR Vyriausybės 2001-06-11 nutarimo Nr. 697 „Dėl mažmeninės prakybos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Nuteistųjų pretenzijos dėl prekių kokybės, kiekio, asortimento pasirinkimo ir pan., sprendžiamos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1-133 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo“ pakeitimo“ Nr. 1-357, nustatyta tvarka. Asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę ar visą užsakymą, suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas. Prekės grąžinamos, pinigai nuo sąskaitos nenuskaičiuojami.

11. Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, jog tokiu reguliavimu jam yra sukeliami nepatogumai apsiperkant būtiniausių produktų ir reikmenų, pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

13. Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.