Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. N. prašymą dėl antstolio Giedriaus Jonausko nušalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Giedrius Jonauskas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 636 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nutarė nenusišalinti bei pareiškimą dėl antstolio nušalinimo perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Nurodė, kad nagrinėtinu atveju antstoliui Giedriui Jonauskui nėra CPK 65 straipsnyje nurodytų pagrindų nusišalinti. Taip pat nurodė, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3513-1086/2025 pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024 dėl 16 479,79 Eur kompensacijos išieškojimo iš atsakovės Ž. N..

Iš antstolio Giedriaus Jonausko 2025 m. sausio 24 d. pranešime Nr. S-25-91-3025 nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo prašymas 2025 m. sausio 20 d. per Antstolių informacinę sistemą buvo perduotas antstoliui Giedriui Jonauskui.

Pareiškėjas Ž. N. 2025 m. sausio 22 d. pateikė prašymą antstoliui nusišalinti, nes antstolis veikia prieš jo interesus byloje Nr. e2-948-637/2024 pagal prašymą, kurį pateikė Ž. N..

CPK 636 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai, t. y. 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo ir antstolio nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra nustatyta CPK 65 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti sprendimo ir turėtų nusišalinti, tačiau šiuo atveju įvertintinas ir subjektyvus nusišalinimo pagrindas. CPK 66 straipsnis nustato, kad be šio Kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas (šiuo atveju – antstolis) privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolių profesinės etikos kodekso 9 dalyje nurodyta, kad vienas iš antstolio veiklos principų yra nešališkumo ir objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veikloje ir ypač priimdamas sprendimus vengia asmeniškumo, išankstinio nusistatymo ir atsižvelgia į objektyvias aplinkybes.

Iš antstolio Giedriaus Jonausko 2025 m. sausio 24 d. pranešime Nr. S-25-91-3025 nurodytų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/24/01966 išieškotojos Ž. N. naudai pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024 dėl kompensacijos iš skolininko Ž. N. išieškojimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3513-1086/2025 pagal skolininko Ž. N. pateiktą skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl antstolio veiksmų kitoje vykdomojoje byloje yra paduotas skundas, nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl antstolio atliekamų vykdymo veiksmų kitoje byloje yra pagrindas abejoti jo nešališkumu.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad antstolis Giedrius Jonauskas jau vykdo vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024, kurioje išieškotoju ir skolininku yra tos bylos šalys. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. prašyme nurodė, kad prašo neskirti vykdyti vykdomąjį raštą antstoliui Giedriui Jonauskui. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nuogąstauja dėl antstolio nešališkumo ir objektyvumo, nes kitoje antstolio vykdomoje byloje antstolis veikia skolininko pagal jo vykdomąjį raštą interesais, o pareiškėjas yra skolininkas ir turi ginčų su antstoliu. Šiuo atveju antstoliui priėmus vykdomąjį raštą vykdyti pareiškėjas su antstoliu bendrautų ir bendradarbiautų tiek kaip skolininkas, tiek kaip išieškotojas. Nors antstoliui kaip profesionaliam valstybės įgaliotam asmeniui, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, šios aplinkybės nekliudo tinkamai vykdyti funkcijas, tačiau, teismo vertinimu, tokia situacija pareiškėjui gali sukelti abejonių dėl antstolio neutralumo ir objektyvumo, gali sutrukdyti sklandžiai bendradarbiauti bei sudaryti kliūtis tinkamai vykdyti sprendimą. Siekiant užtikrinti nešališką, nepriklausomą, objektyvų bei sklandų vykdymo procesą, šiuo atveju antstolis, kuris buvo priskirtas Antstolių informacinės sistemos, nušalintinas ir vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui, kuris vykdomąjį dokumentą gali pateikti vykdyti pakartotinai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, numatytas taisykles. Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į tai, kad antstolis Giedrius Jonauskas kol kas nėra priėmęs patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolio nušalinimas šiame etape nepažeis proceso ekonomijos ir koncentracijos principų bei nesukels neigiamų padarinių proceso dalyviams.

Teismas atkreipia dėmesį, kad aukštesnės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1548-524/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1692-479/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1685-527/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 636-637 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo prašymą patenkinti.

Nušalinti antstolį Giedrių Jonauską nuo pareiškėjo Ž. N. 2025 m. sausio 20 d. pateikto prašymo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 17 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024 vykdymo.

Nutartis neskundžiama.