Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-533-831/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
2-533-831/2012
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00328-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
R. P.
Išvadą teikia
Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
Advokatai
Renas Bradūnas, Rita Petručionytė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-533-831/2012Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00328-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.;116.1.;125.1.; (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant:

Ieškovui S. P.,Ieškovo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,Atsakovei V. P.,Atsakovo atstovui advokatui Renui Bradūnui,Suinteresuotam asmeniui R. P.,

nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, po dalinio savo reikalavimų sumažinimo teisme prašo pakeisti 2010 m. sausio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. N2-57-633/2010 dalį, kuria nustatyta priteisti iš manęs nepilnamečių vaikų - R. P., gim. 1998-04-27, ir E. P., gim. 1999-09-09, išlaikymui po 500 litų iki sūnų pilnametystės kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo dydį pakeičiant po 350 litų mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš jų pilnametystės. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje bei ieškovas ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 metų sausio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-57-633/2010, kuriuo nusprendė: nutraukti santuoką tarp manęs ir atsakovės; priteisti iš manęs vaikų - R. P., gim. 1998-04-27, ir E. P., gim. 1999-09-09, išlaikymui po 500 litų iki sūnų pilnametystės; padalinti santuokinį turtą.

Nuo šio teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl ko turi būti pakeistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-57-633/2010 priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams - R. P., gim. 1998-04-27, ir E. P., gim. 1999-09-09, dydis.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Ieškovas visada sąžiningai vykdė (ir iki šiol vykdo) savo pareigą ir rūpinasi vaikais teikdamas jiems priteistą išlaikymą, tačiau pasikeitė jo šeiminė padėtis, t.y. 2011-09-23 susituokė su R. B. (dabar P.), ir 2012 m. vasario 07 d. jiems gimė duktė - S. P., kuri turi teisę j lygiavertį išlaikymą kartu su kitais ieškovo vaikais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo dydis mažintinas, jeigu tėvas (motina), mokantis išlaikymą vaikui (vaikams), turi kitų nepilnamečių vaikų, kurie yra mažiau materialiai aprūpinti, nei išlaikymą gaunantis vaikas, neteko darbo ir pablogėjo jo turtinė padėtis. Nuo 2010-01-13, t.y. teismo sprendimo dienos, ieškovo finansinė padėtis pasikeitė iš esmės - 2010-03-26 ėmė iš banko 6 700 eurų (šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų ) vartojamąjį kreditą būsto remontui, kurio įmokos kas mėnesį sudaro - 485 litus, 2011- prisiimti įsipareigojimai lizingo sutartimi kurios įmokoms kas mėnesį reikia 130 litų, taip pat gimė duktė, kurios išlaikymui šiuo metu taip pat reikia bent 200 litų per mėnesį.

Ieškovas prisiima pareigą išlaikyti visus tris savo nepilnamečius vaikus, tačiau sūnums R. P., gim. 1998-04-27, ir E. P., gim. 1999-09-09, nustatytas išlaikymo dydis po 500 Lt per mėnesį jam yra per didelė našta, kadangi iš jo gaunamo darbo užmokesčio atskaičius 1050 litų išlaikymą vaikams, 510 litų kreditorinių įsipareigojimų užtikrinimui bei komunalinius mokesčius už gyvenamąjį būstą, praktiškai nelieka pinigų net būtiniausiems poreikiams užtikrinti, t.y. maistui, vaistams, higienos priemonėms jau nekalbant apie tai, jog turiu dar vieną vaiką.

Kasacinės instancijos teismas pasisako, jog bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) Atsakovės pateikta mėnesio išlaidų vaikams skaičiuotė kelia abejones dėl būtinųjų priemonių pirkimą vaikams. Pavyzdžiui, atsakovės pateiktoje skaičiuotėje įrašytos tokios pirktos priemonės - šveitiklis, indų ploviklis, šluostė, valiklis, oro gaiviklis, wc gaiviklis, skalbinių minkštiklis, šiukšlių maišai, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės - šios priemonės nėra priskiriamos prie pirmo būtinumo priemonių, ypač oro, bei wc gaivikliai, kurie turi cheminių medžiagų savo sudėtyje bei kenkia vaikų sveikatai. Pažymėtina ir tai, jog vienas sūnus yra alergiškas, todėl skalbinių minkštiklio naudojimas yra nereikalingas, kadangi yra kenksmingas jo sveikatai. Atsakovės paskaičiuota suma vaikų maistui kelia didelių abejonių, kadangi ji viršija 1 000 litų (vieną tūkstantį litų) ir nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog maistas vaikams į mokyklą bei kišenpinigiai išskirti atskirai, todėl kyla klausimas kam skiriami kišenpinigiai, kurie remiantis pateikta skaičiuote 3 kartus viršija mokyklinėms reikmėms skiriamą pinigų sumą.

Ieškovo gaunamos pajamos yra 2600 litų. Atėmus teikiamą išlaikymą vaikams, t.y. 1050 litų, lieka 1550 litų. Iš jų 485 litus moku bankui. Lieka mažiau nei 1000 litų komunaliniams mokesčiams, maistui, aprangai, higienos priemonėms. Sutuoktinė šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, todėl pajamų negauna jokių. Pažymėtina ir tai, jog sutuoktinė turi dar vieną vaiką - sūnų D. L., gim. 1997-01-14, taigi jos pajamos dalinamos jai ir dviem vaikams. Pažymėtina tai, jog sutuoktinė ketina 2 metus auginti dukrą, tad jos pajamos atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą - motinystės (tėvystės) kol vaikui sueis dveji metai, pašalpos dydis pirmus metus bus 70 procentų, o antrus metus - 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Ieškovo pajamos (apytiksliai 1000 litų) dalinamos materialiai silpnesnei sutuoktinei, ieškovui, turinčiam lėtinių ligų ir dukrai. Būdamas pareigūnu jis turi tam tikrų įstatymuose numatytų apribojimų dirbti kitą darbą. Taigi, realiai įvykdžius prievoles bei sumokėjus iš 1000 litų 450 litų komunaliniams mokesčiams, kiekvienam ieškovo šeimos nariui tenka nepilnai po 200 litų, o jo vaikams iš ankstesnės santuokos - po 500 litų kiekvienam.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas 1 MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, o taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Ieškovas turi paveldėtą gyvenamąjį namą, kurį paėmęs paskolą turėjo susiremontuoti. Iš savo pajamų yra įsigijęs tik menkavertį automobilį. Namų valdą-žemės sklypą pirkau dar už tėvų sumokėtus investicinius čekius.

Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė V. P. teismui pateiktuose atsiliepimuose bei ji ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu ji nesutinka, kadangi ieškinys nėra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai negali būti laikomi pagrindu sumažinti sūnums priteisto išlaikymo dydį, kuris buvo priteistas 2010 metų sausio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-57-633/2010.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, remiasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d., kuris numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tačiau jo išdėstyti argumentai, kad jis negali mokėti sūnums priteisto išlaikymo dydžio to nepagrindžia. Ieškovas motyvuoja, kad praėjus nepilnai dviem metams nuo teismo sprendimo priėmimo jo materialinė padėtis ženkliai pablogėjo, t.y. nors darbo užmokestis išliko toks pats, tačiau sukūrus kitą šeimą su suinteresuotuoju asmeniu R. B. (P.) gimė duktė, kuri turi lygiavertį išlaikymą kartu su kitais ieškovo vaikais, yra paėmęs banko vartojamąjį kreditą būsto remontui, prisiėmęs įsipareigojimų lizingo sutartimi, kas sudaro jo papildomas išlaidas šiuo metu. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo dabartinė sutuoktinė turi sūnų iš pirmosios santuokos - D. L., todėl sutuoktinės pajamos dalijamos jai ir dviem vaikams, ji taip pat planuoja auginti vaiką kol jam sueis dveji metai, tokiu būdu jos pašalpos dydis bus atitinkamai 70 proc. ar 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Šios ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis bando pagrįsti ieškinį, iš esmės buvo sąlygotos jo paties veiksmų, o ne kokių nors ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Aukščiausiojo teismo praktikoje, kuria yra remiamasi sprendžiant bylas, susijusias su išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymu ar pakeitimu, yra laikomasi pozicijos, kad asmuo yra protinga, mąstanti būtybė, kuri turėdama atitinkamą socialinę brandą privalo tinkamai įvertinti savo galimybes, tame tarpe ir finansines, prieš priimant atitinkamus sprendimus dėl galimybės sudaryti, išlaikyti šeimą. Šiuo atveju ieškovas bando įrodyti, kad tariamai jo gyvenime susidėjo tokios aplinkybės, kurios verčia jį imtis tokių žingsnių, kurie tiesiogiai siejasi su jo vaikų gyvenimo kokybe, galimybe gauti tinkamą išsilavinimą, gydymą jų turimoms sveikatos problemoms, galų gale turėti tinkamas gyvenimo sąlygas. Tam, kad pasigerinti savo bei savo naujos šeimos gyvenimo sąlygas, ieškovas prisiėmė įsipareigojimų banko bei lizingo įstaigoms, visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog tai tiesiogiai palies tiek jo, tiek ir kartu su juo gyvenančių asmenų interesus. Kadangi dar nenutraukus santuokos su atsakove, ieškovas jau artimai bendravo su dabartine sutuoktine R. P., todėl 2010-03-26 d. su banku sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu gavo 6700 eurų paskolą. Ši paskola, kaip nurodo ieškovas, buvo skirta namo remontui, nors iki santuokos nutraukimo minėtame name gyveno ir atsakovė su nepilnamečiais vaikais, tačiau tuo metu remontuoti nereikėjo, namas buvo tinkamas gyventi, tačiau ieškovas norėjo sudaryti geresnes sąlygas naujai šeimai, todėl savo iniciatyva prisiėmė įsipareigojimus. 2011 m. spalio mėn. 11 d. buvo pasirašyta lizingo sutartis, o 2012 m. vasario 7 d., ieškovui gimus dukrai jis staiga pastebi, kad negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Kyla pagrįstas klausimas, ar jis bei sutuoktinė R. P. prisiimdami eilę įsipareigojimų, planuodami šeimos pagausėjimą, nematė bei neįvertino savo finansinių galimybių? Juk akivaizdu, kad šios aplinkybės, kurias nurodo ieškovas, neatsirado per vieną dieną įvykus nelaimingam atsitikimui, sumažinus ieškovui darbo užmokestį ar netekus jam darbo. Tai buvo jo planuotų veiksmų rezultatai, kuriais jis šiuo metu bando pateisinti savo finansinių galimybių stoką. atsakovė mano, kad šiais motyvais teismas neturėtų remtis bei tenkinti jo ieškinio. Juo labiau, kad ieškovas nepateikia duomenų iš VSDFV apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas, kas mano turi reikšmę priimant sprendimą.

Atsakovės pajamos mėnesiui sudaro apie 1400 Lt, ji taip pat turiu sveikatos problemų, tačiau skirtingai nei ieškovas, neprisiima papildomų finansinių įsipareigojimų, o stengiasi kiek įmanoma sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams, juo labiau, kad jie turi ir specialiųjų poreikių dėl sveikatos problemų.

Vaikas yra protinga, bręstanti asmenybė, todėl yra reikalinga skatinti jo pasaulėžiūrą, lavinti jo mąstymą, galvoseną, rūpintis jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygomis, laisvalaikiu, sveikata. Reikalingas ne tik visavertis bei sveikas maitinimasis, bet ir tinkamas jo auklėjimas, o tam reikia nupirkti ir tinkamų ugdymo priemonių. Kad vaikas užaugtų visaverte asmenybe, turi būti patenkinti jo poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, kultūriniam ir dvasiniam ugdymui. Negalima užtikrinti vaiko fizinio, dvasinio, protinio, socialinio vystymosi, jeigu jis nėra pakankamai maitinamas, neužtikrinami jo poreikiai aprangai. Apranga bei avalynė turi užtikrinti jo sveikatą bei saugumą. Kalbant apie sūnų materialinius poreikius, reikalinga užtikrinti jų teisę į poilsį bei laisvalaikį. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia jo psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Be to abu sūnūs turi regėjimo sutrikimų, kuriuos gydant kas pusė metų reikia lankytis KMUK bei pirkti vaistus, akinius kas sudaro papildomas išlaidas. Vaikams taip pat yra nustatytos ir kitos sveikatos problemos - laikysenos kifozė bei įgyta plokščiapėdystė, kurios gydymui reikalingi batų įdėklai. Stuburo raumenų stiprinimui reikalingas baseino lankymas. Astigmatizmo - regos sutrikimų gydymui skirtai vitaminoterapija, kiekvieną mėnesį yra perkami vitaminai - žuvų taukai, kalcis - magnis, plokščiapėdystės gydymui perkama batų indėkai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vieneri batų indėkai per metus yra kompensuojami, tačiau vienerių indėkų yra per mažai. Jų vidutiniškai reikalinga dviejų. Todėl dar vienerius reikia pirktis patiems. Nors šie sutrikimai buvo nustatyti abiems vaikams, tačiau sūnui Edvinui dėl kiek pagerėjusios būklės batų indėkai bei juosmens įtvaras (reklinatorius) laikinai nereikalingas, tačiau išliko rekomenduotas lankymas baseine. Be to dėl šlapimo nelaikymo Edvinui yra paskirtas gydymas vaistais Desmopressirum (minirin), kurio kaina trims mėnesiams sudaro 78 Lt. Dėl kojos sąnario ligos R. P. reikalingas elastinis kelio įtvaras, kurio kaina 50 Lt.

LR Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 pažymėjo, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis vaikui negali būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2008-08-01 yra 800,- Lt. Šiuo atveju yra kalbama apie vaiką, kuris neturi specialiųjų poreikių, kurie siejasi su jo sveikatos problemomis, ugdymu ir pan. Tačiau atsižvelgiant į vaikų sveikatos problemas, šios išlaidos yra didesnės nei vaikų, kurie neturi specialiųjų poreikių.

Iš teismui pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad išlaidos vaikų išlaikymui viršija ir vieną tūkstantį litų, kadangi abu sūnūs turi papildomas išlaidas, kurios siejasi su jų sveikatos problemų gydymu. Tačiau atsakovė šias papildomas išlaidas stengiasi kiek įmanoma kompensuoti savo darbo užmokesčio sąskaita, taip pat kažkurių priemonių atsisako dėl lėšų trūkumo. Nors sūnums yra rekomenduotas baseino lankymas, tačiau dėl finansinių problemų sūnūs ne visada jį lanko. Atsakovė mano, kad ieškovas turėtų teikti prioritetą vaikų gydymo priemonėms, stengtis šalinti ligas kaip įmanoma greičiau. Tačiau, kaip matosi, jis stengiasi gerinti sau gyvenimo sąlygas darydamas remontus namuose, o jo sūnūs turi nutraukti gydymus ir gyventi nuomojamame bute.

Atsakovė neprašo iš ieškovo priteisti daugiau, nei penkių šimtų litų, kadangi jis elgiasi nesąžiningai savo vaikų atžvilgiu, pats sau ir savo naujai šeimai gerindamas gyvenimo sąlygas ir tai daro savo sergančių vaikų sąskaita. Tai parodo ieškovo požiūrį į vaikus, kuris, negali buti suderinamas su gero tėvo įvaizdžiu.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad ieškovo pateikti motyvai negali būti vertinami pagrįstai sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgiant į tai mano, kad ieškinys nėra pagrįstas įrodymais, todėl turėtų būti atmestinas, iš ieškovo priteisiant atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo R. P. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai su ieškovu S. P. 2012-02-07 gimė dukra S. P. a.k. (duomenys neskelbtini)

Dukros išlaikymui kas mėnesį šiuo metu būtina skirti po 300 litų, kuriuos teikia suinteresuotas asmuo ir ieškovas lygiomis dalimis.

Šiuo metu ji niekur nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, ir jos pajamos sudaro apie 750 Lt. kas mėnesį. Augindama kūdikį šiuo metu ji neturi galimybės užsidirbti papildomai.

jai yra žinoma, kad ieškovas turi du nepilnamečius sūnus iš pirmos santuokos - R. P.. 1998-04-27 ir E. P. gim. 1999-09-09.

Sutinka su ieškovo motyvu, kad jų dukra S. P. turi teisę į lygiavertį išlaikymą kartu su kitais jo vaikais.

Kadangi iš esmės pasikeitė jų šeimos turtinė padėtis, prašo teismo patenkinti ieškovo ieškinį ir jo vaikų R. P. gim. 1998-04-27 bei E. P. gim. 1999-09-09 materialiniam išlaikymui priteisti iš ieškovo kas mėnesį po 300 litų kiekvienam vaikui.

Kadangi ieškovo vyresnių vaikų poreikiai yra didesni nei naujagimės dukros, vyresniems vaikams išlaikyti jis gali teikti išlaikymą po 300 litų kiekvienam, naujagimės dukros išlaikymui 150 Lt. Priešingu atveju vienų vaikų poreikių patenkinimas kito vaiko sąskaita yra negalimas. Tai tiesiog būtų vaiko teisių ir interesų pažeidimas. Ji nesutinka, kad jos vaiko poreikiai būtų patenkinami kitų ieškovo vaikų sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, ieškovo skiriamas išlaikymas vaikams - 600 litų atitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Toks išlaikymo dydis būtų pakankamas patenkinti vaikų poreikius.

Dukrai Saulei pirko vežimėlį, lovytę, drabužius ir kitas būtinas priemones, jai būtina pirkti sauskelnes, maistą. Vidutiniškai per mėnesį susidaro 300 litų (tai minimalūs jos poreikiai, kurie dukrai augant didės).

Suinteresuotas asmuo turi sūnų D. L. gim. 1997-01-14 jo išlaikymui per mėnesį skiria 250 Lt., dar 250 Lt. dydžio išlaikymą teikia jo tėvas. Tuo būdu savo abiejų vaikų išlaikymui ji skiria 400 Lt ir jai lieka tik 350 Lt, iš kurių ji turi patenkinti visus savo poreikius. Faktiškai šiuo metu jų šeima gyvena tenkindama tiktai minimalius poreikius. Šiuo metu dukra išlaikoma iš gautos vienkartinės pašalpos, jiems nepakanka lėšų jos išlaikymui. Sumažinus neproporcingai didelį ieškovo teikiamą išlaikymą jo vaikams iš pirmos santuokos jiems pakaktų lėšų išlaikyti ir dukrai, bei protingai ir atsakingai atsakovei panaudojant gaunamas vaikų išlaikymui skirtas lėšas nenukentėtų ieškovo vaikų iš pirmos santuokos interesai.

Institucijos duodančios išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovo S. P. prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. P. ir E. P. dydžio sumažinimo nuo 500 litų iki 300 litų netenkintinas, nes teikiant vaikams mažesnį išlaikymo dydį, sumažėtų galimybės patenkinti jų poreikius, todėl gali būti pažeisti vaikų interesai.

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Pagal CK 3.198 str. 1 ir 2 d.d. normų prasmę, esant pareigai išlaikyti ne vieną, bet du ar daugiau vaikų, išlaikymas turi būti teikiamas visiems vaikams ir užtikrinti visų jų bent minimalius poreikius, be to, nustatyta ir bendro (neimperatyvaus) pobūdžio taisyklė, kad jeigu nėra tokių svarbių priežasčių, kaip vaikų ligos ar pan., išlaikymas visiems vaikams turi būti teikiamas lygiomis dalimis.

CK 3.201 str. 1 d. normos suteikia teismui diskrecijos teisę pakeisti priteisto anksčiau išlaikymo vaikui dydį, jeigu po pirmesnio sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė bylos šalių turtinė padėtis.

Teismas sprendžia, jog kai 2012 m. ieškovui gimė trečias vaikas ir atsirado besąlyginė pareiga išlaikyti ir jį, ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų S. P., gim. 2012-02-07 (b.l. 9), R. P., gim. 1998-04-27 ir E. P., gim. 1999-09-09 tėvas (b.l. 11-13).

Išlaikymas vaikams – R. P., gim. 1998-04-27 ir E. P., gim. 1999-09-09 yra priteistas 2010-01-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-57-633/2010, kuriuo iš ieškovo S. P. nepilnamečių vaikų R. P., gim. 1998-04-27 ir E. P., gim. 1999-09-09 išlaikymui priteista po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (b.l. 11-13).

Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad palyginti ir tinkamai įvertinti ieškovo išlaikymo pareigą kiekvienam vaikui atskirai, teismas sprendžia pirmiau įvertinti vaikų poreikius bei jų motinų objektyvias galimybes teikti jiems išlaikymą. Akivaizdu, jog jau mokyklą lankančių sūnų R. P. ir E. P. poreikiai yra didesni nei naujagimės S. P..

R. P. ir E. P. motina išlaiko šiuos savo du vaikus, kaip ir tretysis asmuo. Tačiau atsakovės pajamos yra šiek tiek didesnės.

Teismas pripažįsta, jog, ieškovo sunų R. P. ir E. P. poreikiai išlaikymui yra didesni, tačiau ir jų motinos galimybės prisidėti prie šių vaikų išlaikymo yra didesnės, nei trečiojo asmens – prie ieškovo dukters išlaikymo. Todėl teismas sprendžia šioje byloje taikyti CK 3.198 str. 2 d. apibrėžtą vaikų lygybės taisyklę ir išlaikymą jiems nustatyti (vertinti) vienodą.

2010 m. sausio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis vienam vaikui – 500 litų, gimus trečiam vaikui, ne tik kad pažeidžia ieškovo teises ir interesus, bet ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų civilinėje apyvartoje – toliau paliekant tokį išlaikymo kiekvienam vaikui dydį, trims vaikams išlaikyti būtų išskaitoma daugiau nei pusė ieškovo pajamų. Toliau taikyti tokį išlaikymo dydį, nesant ypatingų su vaikų sveikata, jų priežiūra, papildomu ugdymu tiesiogiai susijusių aplinkybių, yra aiškiai neteisinga. Atsakovės nurodytos vaikų ligos – regos bei laikysenos sutrikimai teismo nuomone nesukelia ypatingo papildomų išlaidų poreikio. Šiuo metu ieškovo teismo sprendimu teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500 Lt sūnums R. P. ir E. P. kiekvieną mėnesį, pakeistinas į 400 Lt.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šiuo sprendimu patenkinama 67 procentai ieškovo reikalavimo sumažinti išlaikymą iki 350 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat reikalauja tokio atlyginimo. Reikalavimai patenkintini proporcingai atmestai bei patenkintai reikalavimų daliai, t.y. atsakovei iš ieškovo priteistina 33 proc. jos patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų – 500 Lt (dalis išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti).

Ieškovui iš atsakovės priteistina 1096 Lt (dalis išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas turėjo 32,15 LT bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstytinos tarp bylos šalių tokiu pačiu santykiu (33:67) – iš ieškovo priteistina šių išlaidų 10,72 Lt, iš atsakovės – 21,43 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pakeisti 2010-01-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-57-633/2010 priteisto išlaikymo dydį, jį sumažinant ir priteisti iš ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams: R. P., gim. 1998-04-27 ir E. P., gim. 1999-09-09, po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šias vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys atsakovė V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv., Vilkaviškis.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv., Vilkaviškis, ieškovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilkaviškis, 1096 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., Vilkaviškis, atsakovei V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Vilkaviškis, 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilkaviškis, 10,72 Lt (dešimt litų ir 72 cnt ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Vilkaviškis 21,43 Lt (dvidešimt vieną litą ir 43 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.

Sprendimas, per 30 d. nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Krivičius