- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-676-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02840-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mevex“
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-2654-340/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mevex“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Skolų išieškojimas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu atsakovui UAB „Mevex“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjas su pradiniu kreditoriumi – A. S. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pastarasis perleido visas reikalavimo teises, atsiradusias iš darbo santykių, į skolininką UAB „Mevex“. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo bei galimo bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui nesureagavus į minėtąjį pranešimą, pareiškėjas pakartotinai 2014 m. spalio 14 d. išsiuntė tokį pat pranešimą, reikalaudamas padengti įsiskolinimą. Atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo. Pranešimai buvo siunčiami atsakovo buveinės registracijos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Nurodė, kad pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Tokia ĮBĮ nuostata yra skirta skolininko - įmonės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu įmonei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tokį pranešimą atsakovui išsiuntė dar 2013 m. spalio 29 d., duomenų apie pranešimo įteikimą atsakovui pareiškėjas nepateikė. Tuo tarpu pakartotinai pranešimą apie galimą bankroto bylos inicijavimą pareiškėjas atsakovui išsiuntė 2014 m. spalio 14 d., t. y. praėjus beveik metams nuo ankstesnio pranešimo išsiuntimo dienos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado savo reikšmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Todėl konstatavo, kad pareiškėjo pranešimas nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu minėtoje normoje keliamus reikalavimus, ir, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pateiktą pareiškimą atsisakė priimti, nes nesilaikyta įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas UAB „Skolų išieškojimas“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs jam pateiktų dokumentų, netirdamas realios situacijos. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį, tačiau tai nereiškia, jog apeliantas privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tuojau pat suėjus 30 dienų laikotarpiui. Siųsti pranešimai atitinka visus ĮBĮ reikalavimus keliamus tokio tipo pranešimams – jame nurodyti vykdytini įsipareigojimai ir įspėjama, kad jei jie nebus įvykdyti per nustatytą laikotarpį (31 d.), kreditorius kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiskaityti, tačiau nebandė likviduoti skolos, spręsti ginčo. Apeliantas negrąžina kreditų, nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, todėl pagal ĮBĮ 4 straipsnio 2 punktą yra pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą. Skundžiama nutartis priimta neišsiaiškinus bylos esmės ir neišnagrinėjus apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, todėl yra neteisėta ir naikintina, o atsakovo (ne)mokumo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Mevex“ iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3432-340/2015 jau iškėlė bankroto bylą UAB „Mevex“, nutartis įsiteisėjusi, vykdomos bankroto procedūros. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto reiškiamas reikalavimas iškelti atsakovui UAB „Mevex“ bankroto bylą jau išspręstas. Nei CPK, nei ĮBĮ nenumato galimybės antrą kartą kelti bankroto bylą tai pačiai įmonei. Todėl paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas nebetenka teisinės prasmės, nes skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas bei bet koks šio klausimo išsprendimas apeliacine tvarka nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Apeliantas savo teises gali ginti jau iškeltoje UAB „Mevex“ bankroto byloje.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties nutraukti.