Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. K., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, institucijos atstovei Reginai Kožmienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. skundą institucijai - LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2006-11-30 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. 2006-12-18 pateikė skundą institucijai - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamentui dėl 2006-11-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyr. specialisto Remigijaus Laucevičiaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo nubaustas 2000 Lt bauda su pasiūlymu sumokėti 1041,46 Lt atlyginant žalą aplinkai už ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinimo. Mano, kad nepagrįstai nubaustas, nes jo veika neįrodyta (b. l. 2).

B. K. ir jo atstovas Laimonas Strauka skundą palaiko ir prašo jį tenkinti, paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo leidimą kirsti jam priklausantį mišką, tačiau jo pasamdyti darbuotojai dėl neaiškios sklypo ribos apsiriko ir nukirto 30 medžių iš gretimai esančio P. B. miško. Pažymėjo, kad 2700 Lt žala P. B. atlyginta, žalos gamtai nepadarė, nes medžiai buvo nukirsti ne valstybei, o asmeniui priklausančiame miške.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti, paaiškino, kad miško savininkas privalo užtikrinti, kad ir jo samdomi darbuotojai laikytųsi leidimo kirsti mišką, A. B. miškas buvo kertamas be leidimo, pažymėjo, kad žala gamtai kertant mišką daroma nepaisant to, kam nuosavybės teise priklauso miškas (b. l. 45-46).

Skundas netenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2006 metų rugsėjį A. P. ir N. S. B. K. pavedimu iškirto mišką pagal jo nurodytas sklypo ribas bei išduotą leidimą. Vykdant miško kirtimo darbus buvo pažeista miško riba bei nukirsta 30 medžių iš P. B. miško (b.l. 4, 11-12, 48, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis, 58 straipsnio 4 dalis). Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatė, kad yra pažeisti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.6 punktas, Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalys (b.l. 11-12). Savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo aktu ir neteisėtais iškirstų medžių tūriavimo ir žalos aplinkai apskaičiavimo aktu nustatyta, kad yra padaryta 1041,46 Lt žala aplinkai (b.l. 14-15). B. K. sumokėjo 378,72 Lt žalai, padarytai gamtai, atlyginti (b.l. 16).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra su trūkumais, nes nenurodytas pažeidimo padarymo laikas (LR ATPK 260 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnio 1 dalis). Dokumentus surašęs pareigūnas tinkamai įgaliotas (242 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 259¹ straipsnio 2 dalis). Akivaizdžių trūkumų , dėl kurių negalima būtų nustatyti pažeidimo esmės, nėra, nes pažeidimo laikas yra nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu (ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 280 straipsnio 2 punktas, 297 straipsnis).

Ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad B. K. veikoje yra ATPK 62¹ straipsnio 2 dalies sudėtis, nes savavališkai privačiame miške iškirto 20,028 kietmetrių medžių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai apie tai, kad jis nepadarė šios veikos, atmestini, nes jis yra privataus miško, kuriam kirsti turėjo leidimą ir neveikė taip, kaip privalo veikti privataus miško savininkas – laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Privačių miškų tvarkymo nuostatų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo , kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų neatlikti kirtimų negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo (LR miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktai, Privačių miško tvarkymo nuostatų 31.6 punktas).

Administracinės teisės pažeidimas - tai ne tik veikla, bet ir neveikimas. Šiuo atveju miško savininkas neužtikrino, kad jo samdyti žmonės dirbtų jo miške pagal išduotą leidimą kirsti mišką. B. K. nesudarė su pasamdytais žmonėmis atitinkamos sutarties, kurioje būtų numatyta darbų apimtis, jų teisės, pareigos ir atsakomybė. P. B. nesuteikė teisės kirsti savo miško, be to, leidimai kirsti mišką išduodami kiekvienam privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą (2004-07-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-286 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo aprašo 5 punktas). Todėl paneigiamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas apie tai, kad negali būti išduotas leidimas kirsti svetimą mišką, ir nėra pagrindo teigti, kad už neteisėtą svetimo miško kirtimą turi atsakyti kiti asmenys. Atmestinas ir argumentas apie tai, kad privačiame miške nedaroma žala aplinkai. Neteisėtas medžių kirtimas ir yra žala aplinkai bei miškui kaip aplinkos objektui, kuri turi būti atlyginta, ši žala apskaičiuojama taikant nustatyto dydžio koeficientus (2002-04-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 1-2 punktai, LR miškų įstatymo 212 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis). Institucija turi teisę ją apskaičiuoti ir pasiūlyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ją sumokėti, o turtinio nuostolio atlyginimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka (ATPK 37 straipsnio 2 dalis).

Už nurodytą pažeidimą gali būti paskirta bauda piliečiams nuo 2000 Lt iki 4000 Lt su pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). Pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, žala kito privataus miško savininkui atlyginta, kaip ir dalis gamtai padarytos žalos, todėl teismas mano, kad šiuo atveju pagrįstai paskirta minimali bauda sankcijos ribose, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už miškų neatkūrimą per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus (b.l. 17).

Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą nėra pagrindo (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.