Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkės ir pranešėjos), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Šilalės rajono apylinkės prokuratūros atstovei prokurorei Irinai Paulauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus atstovui K.B., trečiajam suinteresuotam asmeniui A.K.B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriui, A.K.B., Šilalės rajono notarei Danutei Sandarienei dėl 2006-05-15 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatų teisinės registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, priimdamas nuosprendį, suklastotą 2006 m. balandžio 7d. protokolą Nr. 1, sunaikino. Pagal bendruosiuose teisės principuose įtvirtintą nuostatą neteisėto sprendimo pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėtas administracinis aktas, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė. Kadangi įstatų, kurie buvo įregistruoti suklastoto dokumento - protokolo bei kitų dokumentų pagrindu, įregistravimas VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre yra neteisėtas iš esmės ir prieštaraujantis teisės imperatyvioms normoms ir reikalavimams, todėl turi būti naikinamas. Mano, kad vieno mėnesio termino pareiškimo teismui paduoti pradžia skaičiuotina nuo 2008-05-21, t.y. nuo tos dienos, kai prokuratūroje buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo pažeistas viešas interesas, todėl minėtas terminas nėra praleistas. Kadangi imperatyvių įstatymų normų pažeidimas traktuojamas kaip viešas interesas, taip pat Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra visuomenės dalis, kurios interesus gina valstybė, todėl šiuo pareiškimu prokuroras gina viešąjį interesą, kurio turinį sudaro ir viešųjų registrų tvarkytojų veiklos teisėtumo užtikrinimo teisinės priemonės.

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Irina Paulauskienė skundą palaiko ir prašo jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad įstatai, kurie buvo įregistruoti suklastoto protokolo pagrindu yra neteisėti, prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms.

VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyrius su skundo reikalavimais sutinka (b.l. 51). Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus atstovas K.B. paaiškino, kad jie negali anuliuoti įstatų be teismo sprendimo, nori panaikinti senuosius įstatus ir tada viską teiks naujai. Prašo prokuratūros pareiškimą patenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Šilalės rajono notarė Danutė Sandarienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialo atstovui ir notarei Danutei Sandarienei nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

2006-04-28 VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialui buvo pateiktas prašymas, pasirašytas Artūro Kunciaus, įregistruoti pakeistus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus steigimo dokumentus. Pateiktas prašymas ir prie jo pridėti įstatai, 1998-11-27 protokolas Nr. 1 ir 2006-04-07 protokolas Nr. 1. Pateikti visi Juridinių asmenų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 reikalaujami dokumentai, prašyme nurodyti duomenys ir dokumentai atitiko vieni kitus, buvo aiškūs ir neklaidinantys. Kadangi pateikti dokumentai buvo patvirtinti Šilalės rajono notarės Danutės Sandarienės, todėl Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2006-05-15 priėmė sprendimą įregistruoti notaro patvirtintus pakeistus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus steigimo dokumentą (įstatus) ir duomenis, nes juridinių asmenų registras notaro patvirtintų duomenų ar dokumentų netikrina ( b.l. 18-36 ).

Pareiškėjas prašo panaikinti 2006-05-15 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatų teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialo juridinių asmenų registre, nes neteisėto sprendimo pagrindu negalėjo atsirasti teisėtas administracinis aktas, nes įstatai buvo įregistruoti suklastoto 2006-04-11 protokolo Nr. 1 pagrindu, todėl naujų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatų įregistravimas yra iš esmės neteisėtas, prieštaraujantis teisės imperatyvioms normoms ir reikalavimams. Kad VĮ Registrų centro Tauragės filialui dėl įstatų įregistravimo buvo pateikti suklastoti dokumentai patvirtina 2008-04-09 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A.K.B. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., o būtent tuo, kad, būdamas Lietuvos medžiotų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžioklės žinovu, sušaukdamas ir sekretoriaudamas 2006-04-11 valdybos narių susirinkimui, laikotarpyje nuo 2006-04-11 iki 2006-04-27, žinodamas ir suprasdamas, jog 2006-04-11 vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus valdybos narių, o ne visuotinis narių susirinkimas ir nebuvo gautas sutikimas bei balsuota dėl naujai priimamų įstatų patvirtinimo, kad dalyvavo tik šešių klubų (juridinių asmenų) atstovai, į 2006-04-11 protokolą Nr. 1 įrašė žinomai melagingus ir tikrovę neatitinkančius duomenis: jog visuotinis narių susirinkimas dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus naujai priimtų įstatų buvo sušauktas ir įvyko 2006-04-07, kad dalyvavo devynių medžiotojų klubų (juridinių asmenų) atstovai, iš kurių šeši pasisakė ir visi devyni vienbalsiai patvirtino šių įstatų priėmimą, kurį 2006-04-27 pateikė atspausdinimui V.Š., po ko pastarajam atspausdinus, kaip susirinkimo sekretorius pasirašė pats, ir vėliau pateikė pasirašyti susirinkimo pirmininkui A.K. Taip suklastojo tikrą dokumentą - Lietuvos medžiotų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus visuotinio narių (juridinių asmenų) susirinkimo protokolą Nr. 1, po ko, žinodamas ir suprasdamas, kad šis protokolas yra suklastotas, 2006-04-27 jį panaudojo pateikdamas Šilalės rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei dėl juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams patvirtinimo bei 2006-04-28 VĮ Registrų centro Tauragės filialui registruoti juridinių asmenų registre ir tuo pagrindu 2006-05-15 buvo įregistruoti nauji Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatai ( b.l. 10-15 ).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1407 Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo 96 punkto nuostatas Registro tvarkytojas priima šiuos sprendimus:

96.2. įregistruoti ar išregistruoti Registro objektą, įregistruoti pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti Registro duomenis ar jų pakeitimus;

96.3. atsisakyti įregistruoti ar išregistruoti Registro objektą, įregistruoti pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti Registro duomenis ar jų pakeitimus.

Šių Nuostatų 96.2 punkte nurodytą sprendimą Registro tvarkytojas gali priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Šis sprendimas turi būti motyvuotas ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dokumentų ir duomenų teikėjui įteiktas asmeniškai arba išsiųstas paštu. Remiantis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 punktu Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. Atsakovas apie tai, kad jam registracijai buvo pateikti suklastoti dokumentai sužinojo tik iš 2008-04-09 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, tačiau įstatai, kurie buvo įregistruoti suklastoto dokumento- protokolo bei kitų dokumentų pagrindu, įregistravimas VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, todėl turi būti naikintinas.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintinas. Panaikintina 2006-05-15 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatų, kodas 176642371 teisinė registracija VĮ Registrų centro Tauragės filialo juridinių asmenų registre.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas apie neteisėtą naujų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatų registraciją sužinojo 2008-05-21 iš Valstybės įmonės registrų centro Tauragės filialo juridinių asmenų registravimo skyriaus 2008-05-16 rašyto Nr. 1278, į teismą kreipėsi 2008-06-13, todėl laikytina, kad įstatymu nustatytas terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, ir gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 m. atkreipė dėmesį, kad ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas į teismą kreipiasi gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuojant viešąjį interesą. Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuota. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgdama į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

Tačiau Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, vienija 200 narių, yra visuomenės dalis, kurios interesus gina valstybė. 2006-05-15 suklastoto protokolo ir kitų suklastotų dokumentų pagrindu Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti nauji Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatai, tuo pažeidžiant imperatyvias įstatymų nustatytas teisės normas, todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipdamasis į teismą gina viešąjį interesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti. Panaikinti 2006-05-15 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus įstatų, kodas 176642371 teisinę registraciją VĮ Registrų centro Tauragės filialo juridinių asmenų registre.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.