Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Evaldo Šidlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 10 MGL (376,60 Eur) bauda, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė (10 MGL bauda) pakeista į 5 paras arešto),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2019 m. kovo 16 d. apie 21.11 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., V. M. priklausančiame bute, mušdamas smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. K., t. y. dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį I. K. į kairį skruostą, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, esantis butas priklauso jo uošvienei V. M.. 2019 m. kovo 16 d. kartu su uošviu G. M. jo bute išgėrė apie 3 litrus 6 proc. stiprumo alaus. Jautėsi išgėręs, tačiau visas įvykio aplinkybes prisimena išsamiai. 2019 m. kovo 16 d. apie 17.30 val. grįžo namo. Namuose buvo sutuoktinė I. K. ir jos sūnus N. Su savimi parsinešė du plastikinius 1 litro talpos alaus butelius. I. jam pradėjo sakyti, kad jis namuose alkoholio negers prie jos mažamečio sūnaus. Tai supykdė, nes buvo išgėręs. Nuėjęs į virtuvę pro langą pamatė, kad namo kieme stovi policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Atsisėdęs ant kėdės, šūkavo ir I. K. pradėjo sakyti išgalvotas istorijas, kad nužudė žmogų, todėl atvyko specialiosios tarnybos. Netrukus į virtuvę atėjo I. K., pradėjo klausinėti, kokias čia nesąmones jis kalba. Jį apėmė pyktis, pradėjo šaukti ant Indrės, kad ji uždarytų virtuvės duris. I. K. būnant virtuvėje, sugniaužė rankų kumščius ir pradėjo eiti link jos. I. K. nemušė, jokių smūgių jai nesudavė. Priėjęs prie jos, abiem rankomis suėmė I. K. už abiejų rankų žastų ir įspaudė ją į kampą, esantį virtuvėje, prie durų. Po to, paleidęs jos rankas, kumščiais mosikavo jai prieš veidą, tačiau jokio smurto prieš ją nenaudojo. Kai su I. K. tarpusavyje konfliktavo, N. K. buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Kitų pašalinių asmenų bute nebuvo. Netrukus I. K. pašaukė sūnų N. ir jie kartu išėjo į laiptinę, o jį paliko bute. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą, esantį Panevėžyje, Senamiesčio g. 100. Policijos komisariate išbuvo sulaikytas apie 3 val., po to jį paleido. 2019 m. kovo 16 d. apie 21 val. grįžo namo. Paskambino į buto duris, jas atidarė I. K.. Pamačius sutuoktinę, apėmė pyktis, kad ji iškvietė policijos pareigūnus ir šie jį sulaikė. Supykęs, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančio buto koridoriuje sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu į kairį skruostą I. K.. Neprisimena, ką tuo metu sakė I. K., nes buvo labai susinervinęs, susijaudinęs. Prieš sutuoktinę fizinį smurtą panaudojo pirmą kartą. N. K. įvykio nematė, kitų pašalinių asmenų bute nebuvo. Po I. K. suduoto smūgio nuėjo į virtuvę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, pristatė į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Dėl minėto įvykio labai gailisi. Mano, kad taip pasielgė paveiktas alkoholio. Pažada ateityje nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. I. K. atsiprašė, su ja susitaikė (b. l. 133–136, 139–142, 147–149).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji I. K. parodė, jog 2019 m. kovo 16 d. apie 17.30 val. sutuoktinis grįžo į namus neblaivus, su savimi turėjo alkoholinių gėrimų. Nukentėjusioji jam pasakė, kad jis jos bute negers alkoholio. A. K. nenusirengęs iš karto nuėjo į virtuvę ir atsisėdo. I. K. išėjus į kitą kambarį, ji girdėjo, kaip sutuoktinis vienas sėdėdamas virtuvėje kažką nusišneka. Nukentėjusioji nuėjo pas jį paklausti, kas sutuoktiniui negerai. A. K., priėjęs prie jos, abiem rankomis suėmė jai už abiejų rankų žastų ir įspaudė į kampą, esantį prie durų. A. jai kažką sakė, tačiau ji žodžių turinio nepamena. Paleidęs jos rankas, A. K. jai prieš nosį mosikavo rankų kumščiais, tačiau smūgių nesudavė. Kai A. K. ją laikė suėmęs už rankų žastų, I. K. fizinio skausmo nejuto. Sūnus Nojus to nematė, kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. I. K. vaikui surėkė, kad šis eitų pas prosenelę, gyvenančią tame pačiame name. N. K. išbėgo, o A. K. tuo metu baigė savo veiksmus. Po to nukentėjusioji išėjo paskui savo vaiką. Būdama kartu su vaiku laiptinėje, išsikvietė policiją. Vaikui pasakė, kad eitų pas prosenelę, o pati liko laukti policijos koridoriuje. Po kiek laiko atvyko policija ir išsivežė A. K., priėmė iš jos pareiškimą dėl netinkamų A. K. veiksmų. 2019 m. kovo 16 d. apie 21.10 val. išgirdo skambutį į buto duris ir pamatė, kad vėl grįžo sutuoktinis. Jis buvo agresyvus, tai iš karto įėjimo į butą durų neatidarė. Po kelių skambučių duris atidarė. Tik įėjęs A. K. buto koridoriuje ją sumušė, t. y. vieną kartą smūgiavo rankos delnu į kairį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutuoktinis rėkė ant jos, kad ją užmuš. Sakė, kad jei nebūtų vaiko arba ji nebūtų moteris, tai ją sudaužytų. Pamačiusi, kad konfliktas tuo nesibaigs ir A. K. nusiteikęs ją dar labiau sumušti, šaukėsi vaiką, nes žino, kad sutuoktinis vaiko akivaizdoje jos nemuš ir nieko nedarys. N. K. tuo metu buvo kitame kambaryje, pačio konflikto nematė. Po to A. K. atsisėdo virtuvėje ir toliau visaip grasino. Išėjusi į kitą kambarį, paskambino savo mamai, paprašė, kad ši iškviestų policiją. Kadangi A. K. vėl buvo agresyvus, tai nukentėjusioji su sūnumi išėjo į koridorių ir ten laukė policijos. Atvykusi policija sulaikė A. K.. Dėl panaudoto fizinio smurto į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimo masto nustatymo nuvyko 2019 m. kovo 18 d. A. K. prieš ją fizinį smurtą panaudoja ne pirmą kartą. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (b. l. 14–21).

Liudytojas J. S. (policijos pareigūnas) parodė, jog 2019 m. kovo 16 d. dirbo ekipaže „1708“ kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu A. A.. Apie 21.10 val. iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė moteris, kuri pasakė esanti I. K.. Įėjus į butą, jo koridoriuje buvo vyriškis, kuris nurodė esantis A. K.. Vyriškis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kitų pašalinių asmenų bute nebuvo. Paklausus I. K., kas įvyko, ši atsakė, jog 2019 m. kovo 16 d. apie 21.10 val. buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., koridoriuje, prie durų, neblaivus jos sutuoktinis A. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą ranka sudavė vieną smūgį į kairį skruostą. I. K. paminėjo, kad smūgis nebuvo stiprus, tačiau ji juto fizinį skausmą. Ant I. K. veido jokių akivaizdžių smurto žymių nebuvo matyti. I. K. buvo susijaudinusi, apsiverkusi, paaiškino, kad A. K. prieš ją pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą. A. K. sulaikė ir pristatė į laikino sulaikymo patalpas, esančias Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, kur jam buvo nustatytas girtumas. A. K. jų teisėtus reikalavimus vykdė, tačiau buvo labai nervingas, piktas, kad sutuoktinei I. K. lengvai kepštelėjo delnu per skruostą ir ji dėl tokio menkniekio iškvietė policijos pareigūnus. Apie įvykį informavo Panevėžio AVPK budėtoją (b. l. 67–70).

Liudytoja V. M. parodė, jog I. K. yra jos dukra, o A. K. – žentas. 2019 m. kovo 16 d. apie 21 val. į mobiliojo ryšio telefoną iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino dukra I. K., kuri paklausė, ką V. M. veikia, ar yra namuose. Liudytoja dukters paklausė, kas nutiko, ar viskas gerai. Duktė atsakė, kad ne. Iš pokalbio su dukterimi ir I. K. balso tono suprato, kad jos namuose kažkas negerai, tačiau Indrė daugiau nieko nepaaiškino. Telefoninio pokalbio metu jokio triukšmo negirdėjo. I. pasakė, kad į namus grįžo neblaivus sutuoktinis A. K.. V. M. paklausė dukters, ar iškviesti policiją. I. K. atsakė, kad taip. Telefonu duktė nepaaiškino aplinkybių, dėl ko jai reikia pagalbos. V. M. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Po minėto įvykio su dukterimi bendravo telefonu ir I. K. paaiškino, kad sutuoktinis A. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį. Tikslesnių įvykio aplinkybių dukra nepaaiškino. I. K. prieš minėtą įvykį nėra sakiusi, jog A. K. anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą. Kiek liudytojai žinoma, A. K. turi psichikos problemų, tačiau tiksliai kokių, V. M. nežino (b. l. 61–64).

Iš 2019 m. kovo 16 d. I. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 21.11 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., buto koridoriuje ją sumušė sutuoktinis A. K. – vieną kartą smūgiavo rankos delnu į kairį skruostą, taip sukeldamas pareiškėjai fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą, nubausti sutuoktinį (b. l. 7–9).

Iš 2019 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. esantis devynaukštis daugiabutis namas. Ketvirtame namo aukšte yra bendro naudojimo koridorius, kurio kairiame kampe randasi rudos spalvos įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Įėjus pro minėtas duris, patenkama į buto koridorių – vietą, kurioje buvo pavartotas fizinis smurtas. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 30–35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertės J. Ž. 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvados Nr. G 301/2019 (05) matyti, kad I. K. apžiūros metu objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, I. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 58).

Iš Panevėžio AVPK Patrulių kuopos vyriausiojo patrulio J. S. 2019 m. kovo 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 21.12 val. iš Panevėžio AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., neblaivus vyras grasina sumušti sutuoktinę. Nuvykus į įvykio vietą, I. K. paaiškino, kad sutuoktinis A. K. delnu sudavė jai vieną smūgį į kairį žandą ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Ant moters veido akivaizdžių smurto žymių nesimatė. A. K. pripažino, kad pliaukštelėjo žmonai nestiprų antausį, nes pastaroji jį sunervavo. Įtariamasis įvykio vietoje elgėsi agresyviai, keikėsi. A. K. buvo pristatytas į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpą. A. K. nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 36–38).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 7254 matyti, kad prietaisu ,,Alcotest 6810“ 2019 m. kovo 16 d. 21.35 val. A. K. nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 71).

Iš 2019 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių J. S. ir A. A. 2019 m. kovo 16 d. įvykio vietoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., darytas vaizdo ir garso įrašas, įrašytas į DVD-R diską. Vaizdo ir garso įrašo kokybė gera, įrašo trukmė 00:12 min. Įraše matyti gyvenamoji patalpa, kurioje netvarka, išmėtyti rūbai. Įraše užfiksuota, kaip policijos patrulis klausia moters (I. K.), ką sutuoktinis jai padarė, o nukentėjusioji atsako, kad trenkė jai į veidą. Į policijos patrulio klausimus, ar sukėlė fizinį skausmą, ar skaudėjo. I. K. atsakė, kad taip (b. l. 44–47).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. K. smurtavo prieš I. K., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, t. y. šeimos narys, ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo A. K. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 71). Pats kaltinamasis apklausos metu pripažino, kad taip pasielgė paveiktas alkoholio. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nustatytas apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad A. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 10 MGL (376,60 Eur) bauda, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė (10 MGL bauda) pakeista į 5 paras arešto, bausmė atlikta 2016 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 87–101). Teistumas už šią veiką padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą A. K. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 153–155), todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, taip pat diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – areštą, tačiau trumpesnės trukmės nei siūlo prokuroras, t. y. ne 45 paras, o 30 parų arešto. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 16 d. 21.25 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 16.26 val. (2 paros) (b. l. 119–121).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 150–152).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą, areštą atliekant areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 2 (dviem) arešto paroms, ir laikyti, kad A. K. yra neatlikęs 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, kartu su bausme A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.