Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatu o j a:

atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-327 patvirtintu Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos Sąjungos šalyse gautų išmokų natūra kompensavimo tvarkos aprašu, patikrino, ar Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintą Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). Ieškovė nustatė, kad VLK iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (S080), patvirtinančias, kad nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. Vokietijoje atsakovei D. B. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos 274,34 Eur sumai, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 7 d.) nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Ieškovė 2019 m. gruodžio 27 d. raštu paragino atsakovę per dvidešimt darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos atlyginti išlaidas už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą.

Asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 punktas). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą. Asmenys, nurodyti įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą (SDĮ 8 straipsnio 4 dalis). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. VA-112 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Tai reiškia, kad jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. SDĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis SDĮ 26-27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, jog atsakovės gydymo išlaidos Vokietijoje buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neįvykdė SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokos ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų, todėl PSDF biudžetui buvo padaryta 274,34 Eur žala. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes per nustatytą terminą ieškovei neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 274,34 Eur žalos atlyginimą tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. B. 274,34 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų trisdešimt keturių centų) žalos atlyginimą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš atsakovės D. B. 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.