Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 15 d., metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovui kažkada buvo paskolinti pinigai, kada tiksliai negali pasakyti, ilgai buvo tęsiama, negrąžinama, suma augo, buvo nuspręsta surašyti skolos raštelį, kad būtų ir vienam, ir kitam ramiau; praėjo laikas, vis tiek skola nebuvo grąžinta, todėl pasakė atsakovui arba grąžini, arba teismas; pinigai atsakovui buvo skolinti ne vieną kartą, ta suma vis didėjo ir didėjo; prasidėjo nuo dviejų tūkstančių, vis dar pasiskolindavo, suma didėjo; pinigai buvo perduodami grynais, taip pat buvo pora pavedimų; tos atskiros sumos buvo žymiai mažesnės nei bendra suma, jie kartu nusprendė įrašyti šitą sumą, kad būtų ramu; pavedimus galėtų rasti; pinigus davė atsakovui iki 2020 m. spalio 3 d., ne taip, kaip parašyta raštelyje, tai greičiausiai buvo 2020 m. vasara; pinigai buvo skolinami; vasarą pinigus davė pavedimais, ar paskirtyje ką nors nurodydavo nežino; skolino, nes galvojo, kad grąžins, buvo susibendravę; su atsakovu susipažino per vieną draugą, gal 2018 m.; tai buvo pirmas skolos raštelis tarp jų; skolos raštelį pasirašinėjo kaip garantą, kad skolą grąžins; skolos raštelį pasirašė pas atsakovą autoservise (duomenys neskelbtini); skolos raštelį pakvietė pasirašyti atsakovas; jų santykius patvirtina susirašinėjimai, jie pateikti į bylą; ieškovas su atsakovu santykių, susijusių su automobilių pirkimu-pardavimu, neturėjo, turėjo santykių dėl automobilių remonto, nes taip, suremontuojant automobilį, buvo nurašoma (įskaitoma) dalis skolos; atsakovas dar žadėjo grąžinti pinigus, kai parduos laimėtą automobilį; grynais buvo paduota 1 500 ar 2 000 Eur, po to skolos, kur pavedimu, po to buvo sutarę dėl procentų, nes ilgai nebuvo grąžinama, gal metai kažkur, tai su tais pavedimais ir procentais padidėjo ta skola; dėl procentų buvo sulygę žodžiu, į dieną 10 Eur, nepriklausomai nuo skolos sumos; kurį laiką skaičiavo po 10 Eur, nežino, gal 3-4 mėnesiai; apie tai buvo kalbėta telefonu kelis kartus, siūlė ieškovas, atsakovas sutiko, sutikimą išreiškė žodžiu; pinigų perdavimo metu jie laikė save pažįstamais, dabar santykiai yra pašliję, po to, kai negrąžino skolos raštelyje nurodytu terminu skolos.

Dėl atsakovo 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu nurodytų papildomų aplinkybių ieškovas nurodė, kad buvo susitarimas su atsakovu dėl automobilio pirkimo, susimetant per pusę, ką minėjo atsakovas, bet buvo ir sutarimas, kad jei kas atsitinka, atsako ne ieškovas, tik su tokia sąlyga neskolinant davė pinigus atsakovui, davė grynais 2 000 Eur; buvo grąžinamos sumos iš atsakovo pusės, tačiau ne visos; buvo grąžinama sumomis 200 Eur, 250 Eur, tiksliai neatsimena, jų buvo ne viena; buvo įskaitymai dėl ieškovo ir jo tėvui priklausančių automobilių remonto, tačiau ta suma buvo ne tokia, kokią nurodo atsakovas, ji gal buvo 250-300 Eur, bet ne 700-800 Eur, nes tiek automobiliai neverti; nėra tikras, jog tai buvo ir dėl ieškovo automobilio, jei buvo, ten buvo remontuoti menkniekiai; įskaitymai buvo, skaičiavosi skolą, procentus, įskaitomas sumas; suma vis tiek visą laiką didėjo; susitarimas dėl procentų – 10 Eur už dieną, buvo prieš automobilio remontą, jis buvo susijęs tiek su pavedimais, tiek su 2 000 Eur suma; sandorių nesudarė raštu, nes nieks nenurodė; išsilavinimas – profesinis ir aukštasis, elektros ir informatikos inžinerijos, teisinių žinių neturi, sandorių sudarymo praktikos taip pat neturi.

Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 31 d. metu, ieškovas papildomai nurodė, kad 4 300 Eur suma susideda iš negrąžintų 2 000 Eur automobilio pirkimui, o nuo 2 500 Eur prasideda jau palūkanos, buvo skolinta daug, prašyta daug, principas buvo skola ir nuo skolos skaičiuoti procentai; procentai buvo, kad būtų motyvacija grąžinti kuo greičiau; skola raštelio pasirašymo metu buvo 2 800 Eur, o visa kita palūkanos; nuo kada skaičiavo palūkanas nepamena, gal nuo 2020 m. pavasario pabaigos, vasaros pradžios; jis netikrino pavedimų, ar jie buvo grąžinti, bet dauguma tikrai buvo apmokėti, bet buvo negrąžintų grynais skolintų pinigų; skolos raštelyje nurodyta galutinė suma, įvertinus, kad skola bus grąžinta 2021 m. sausio 1 d.; atsakovas pats pakvietė pasirašyti, pasirašė, pasikalbėjo, išvyko.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 15 d., metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuos nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad 2018 m. pradžioje gavo pasiūlymą iš pažįstamo įsigyti amerikietišką automobilį už 4 500 Eur, tokios sumos neturėjo, todėl pasiūlė ieškovui susimesti, jis sutiko, davė 2 000 Eur grynais pinigais; 2 500 Eur likusieji buvo atsakovo lėšos; jis perdavė pinigus tokiam žmogui A., nežino jis nupirko ar ne tą automobilį, bet jis dingo; dėl sumų pavedimais jų buvo gal 5-6 sumos ir 90 procentų jų buvo ieškovui grąžintos, vienintelė suma nebuvo grąžinta atgal tai 200 Eur, kuri buvo perduota kartu su susitarimu augti skolai po 10 Eur į dieną, tačiau po dviejų mėnesių ieškovui buvo atliktas remontas, kur suma siekė 700-800 Eur; jis tikėjosi, kad ieškovas tai skaičiavo, nurašė, tačiau kai atvažiavo raštelio, jis teigė, kad negalėjo atsakovas atiduoti pinigų iki vestuvių, kurių jis neskolino, bet davė automobilio pirkimui, todėl reikalavo raštelio jame nurodytai sumai; 2018 m. automobilį ieškovas ir atsakovas ketino pirkti bendrai, jis pasiūlė ieškovui susimesti ir jis sutiko; jis neskolino tuo metu iš jo pinigų; dėl to susitarė žodžiu, siuntė automobilio nuotraukas, siūlė, kad jis porai mėnesių paskolintų, bet jis nesutiko, sakė tokių pinigų neskolins, sutiko susimesti; jokių dokumentų, susijusių su automobilių pirkimu, neturi; pinigų perdavimo A. neformino, A. pažinojo apie metus, į policiją dėl to nesikreipė; ieškovas pinigų perdavime A. nedalyvavo, jis perdavė pinigus tik atsakovui; pavedimais pervestas sumas atsakovas ieškovui grąžino, tie pavedimai buvo laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. kovo mėn., juos pervesdavo ieškovas atsakovui paprašius paskolinti; tai buvo sumos iki 200 Eur; dokumentus apie pervestas/gautas lėšas turi; paskutinė suma buvo skolinta 2020 m. kovo mėn., ji buvo grąžinta per tris dienas, negrąžinta, kuria buvo įskaityti atlikti darbai, buvo pervesta atsakovui prieš ją; skolindavo dažniausiai savaitei; automobilį remontavo atsakovas kaip fizinis asmuo, tai buvo du automobiliai – ieškovo ir jo tėvo, remonto kaina tarp 700-800 Eur, jis manė, kad šią sumą ieškovas įskaitė į jo skolą ir procentus, apie tai su ieškovu nekalbėjo; dėl šių aplinkybių turėtų būti susirašinėjimas, jis vykdydamas veiklą yra įsteigęs mažąją bendriją (duomenys neskelbtini); į bylą pateiktame raštelyje yra atsakovo parašas, tą jis patvirtina; jį pasirašė, nes ieškovas jį moraliai spaudė, skambučiai nuo ryto, atvažiavimai į namus, į darbą, sakė, kad per jį teko imti paskolą vestuvėms; jis nesiaiškino, kodėl 4 300 Eur suma; atsakovas laiko, kad jis yra negrąžinęs tik 2 000 Eur sumos; 2003 m. automobiliui buvo keistos spyruoklės, guoliai, kainavo detalės; atsakovas tikėjo, kad jam A. grąžins tuos 4 500 Eur ir jis juos visus atiduos ieškovui; atsiliepimą rengdamas jis poziciją formavo per tai, kad jo nurodytą dieną ieškovas atsakovui jokių pinigų sumų neperdavinėjo; dėl 10 Eur susitarė 2020 m. balandžio mėn., pavasarį, tas susitarimas buvo susijęs tik su paskolintais 200 Eur, kurie vėliau grąžinti įskaitymu, ieškovas nesidomėjo tuo metu nei darbų, nei detalių kainomis, jis sakė tuo metu kiek kainavo, bet ieškovas nereagavo; išsilavinimas – profesinis, teisinio išsilavinimo neturi, sandorių sudarymo praktikos turi tiek, kiek susiję su turima mažąja bendrija.

Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 31 d., metu atsakovas papildomai nurodė, kad pagal jo sąskaitos išrašą jis grąžino viską, ką skolinosi; jis pamena dar 200 Eur, bet gal jie buvo pervesti į kitą sąskaitą, šios sumos nerado, bet tikrai pamena, kad 10 Eur už dieną skaičiavo nuo šitos sumos; skaičiavo procentus maždaug nuo 2020 m. kovo mėn.; įrodymų, kad buvo atsiskaityta teiktomis paslaugomis, nerado; nors jis prašė skolinti pinigų iš ieškovo, tačiau buvo atsakymų iš ieškovo ir ne; buvo daugiausia iki 10 kartų, jis pamena, kad tikrai buvo negrąžinęs 200 Eur; motyvas sumos buvo tai, kad jis turėjo skolintis vestuvėms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2020 m. spalio 3 d. pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad jis 2020 m. spalio 3 d. pasiskolino iš ieškovo 4 300 Eur, šią suma atsakovas įsipareigoja grąžinti iki 2021 m. sausio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad į bylą pateiktame skolos raštelyje yra atsakovo parašas, jis jį faktiškai pasirašė. Tačiau byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad priešingai nei nurodoma skolos raštelyje, 2020 m. spalio 3 d. ieškovas atsakovui jokių pinigų neskolino, jų neperdavė atsakovui. Tą pripažino ir ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad teisiniai santykiai tarp šalių, ieškovo ir atsakovo, susiformavo anksčiau nei 2020 m. spalio 3 d. atsakovas pasirašė skolos raštelį. Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. pradžioje atsakovas sužinojo apie galimybę iš trečiųjų asmenų įsigyti automobilį, kam jis asmeniškai pakankamai piniginių lėšų neturėjo. Todėl dalyvauti pastarojo automobilio pirkime atsakovas pasiūlė taip pat ieškovui, prašė pinigų paskolinti atsakovui arba pirkti automobilį kartu su juo. Ieškovas skolinti pinigų nesutiko, tačiau sutiko dalyvauti automobilio pirkime ir atsakovui perdavė šio automobilio pirkimui dalį reikalingos sumos – 2 000 Eur. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šią sumą – 2 000 Eur, atsakovas iš ieškovo faktiškai gavo, kaip ir nėra ginčo dėl aplinkybės, kad automobilio įsigyti taip ir nepavyko. Atsakovo teigimu, pinigus iš atsakovo paėmęs trečiasis asmuo su jais dingo, automobilio taip ir nepardavė, dėl ko jis į policijos pareigūnus nesikreipė. Pažymėtina, kad priežastys, kurios lėmė tai, jog atsakovui nepavyko panaudoti ieškovo jam perduotų pinigų ketintam automobiliui įgyti, neturi esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad riziką dėl automobilio įgijimo, priimdamas pinigus iš ieškovo, prisiėmė atsakovas, sutikdamas, jog nepavykus jo įgyti, jis šią pinigų sumą ieškovui grąžins. Byloje nėra įrodymų, kad šią sumą atsakovas ieškovui yra gražinęs. To atsakovas ir neneigia, tą pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad be šių teisinių santykių šalis saistė taip pat paskolos teisiniai santykiai. Tai yra ieškovas 2020 metais, atsakovui paprašius, atlygintinai ir neatlygintinai skolino pinigus atsakovui, pinigus ieškovas atsakovui perduodavo mokėjimo pavedimais ar grynais pinigais, kiekvieną kartą atskirai susitariant dėl pinigų grąžinimo termino ir tokio sandorio atlygintinumo. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad pastarosios sumos nebuvo didelės (jos paprastai neviršydavo 200 Eur sumos), kad dėl pinigų skolinimo šalys susitardavo žodžiu. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kiek kartų, kokiu būdu ir kokiomis sumomis pinigus atsakovui ieškovas skolino, kurių iš šių skolintų sumų atsakovas ieškovui skolos raštelio surašymo 2020 m. spalio 3 d. nebuvo grąžinęs.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – atsakovo banko sąskaitos išrašo, matyti, kad atsakovui ieškovas pinigus skolino tris kartus: 2020 m. vasario 4 d. – 150 Eur, 2020 m. vasario 21 d. – 90 Eur, 2020 m. vasario 22 d. – 100 Eur, pinigus pervesdamas į atsakovo banko sąskaitą. Visas šias paskolintas sumas atsakovas ieškovui pagal į bylą pateiktus įrodymus grąžino – 150 Eur 2020 m. vasario 5 d., 100 Eur 2020 m. vasario 22 d., 120 Eur 2020 m. vasario 22 d.

Byloje nėra jokių kitų įrodymų apie kitas sumas, kurias ieškovas skolino atsakovui, išskyrus 200 Eur sumą, kurią atsakovas teigia grąžinęs ieškovui su procentais (700-800 Eur bendrai) 2020 m. vasarą neatlyginamai atlikdamas ieškovo ir jo tėvo automobilių remonto darbus (netikėti tokiu atsakovo paaiškinimu teismas neturi pagrindo, nes dalies skolintų lėšų grąžinimo tokiu būdu 2020 m. vasarą (250-300 Eur), jam sutinkant, neneigė ir pats ieškovas). Tokių aplinkybių (piniginių lėšų skolinimo datų, sumų, sulygto grąžinimo termino, atlyginimo, kt.) nurodyti teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo. Ieškovo į bylą pateiktas 2020 m. spalio 3 d. skolos raštelis tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ieškovas apskritai negalėjo paaiškinti, kokiu būdu buvo paskaičiuota skolos raštelyje nurodyta 4 300 Eur suma, kurios dalį, ieškovo teigimu, taip pat sudaro ieškovo atsakovui skolintos ir jo negrąžintos ieškovui lėšos. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis telefonu taip pat nepatvirtina kitų, anksčiau teismo sprendime neaptartų, pinigų skolinimo atsakovui atvejų. Jose atsakovas (2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 21 d.) prašo ieškovą paskolinti pinigų (200 Eur, 90 Eur, 100 Eur), tačiau ieškovo pozicija dėl prašymo nėra nurodoma, aplinkybių apie pinigų perdavimo faktą nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ne visuomet paprašytas skolindavo pinigų atsakovui. To neneigė ir ieškovas.

Tiesa, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas mano esant pagrindą tikėti, kad ieškovas skolino atsakovui pinigines lėšas daugiau nei tris kartus, ką patvirtina į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas. Aplinkybę, kad atsakovas iš ieškovo skolinosi iki 10 kartų, patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka ieškiniui tenkinti. Tarp šalių egzistavusiems konkretiems teisiniams santykiams patvirtinti ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus, kurių pakaktų jiems egzistavus konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus, kad ieškovas konkrečią pinigų sumą perdavė atsakovui, o atsakovas įsipareigojo juos grąžinti konkrečiomis sąlygomis (už atlyginimą ar be jo, konkrečiu terminu ar pagal pareikalavimą). Tik šių egzistavusių konkrečių paskolos teisinių santykių tarp šalių faktą nustačius, būtų galima spręsti ar iš to kylančias prievoles šalys šiai dienai yra įvykdę, t. y. ar atsakovas paskolintas sumas yra grąžinęs ir/ar kada grąžinęs. Nesant nustatytų šalis saisčiusių konkrečių paskolos teisinių santykių, reikalauti, kad atsakovas įrodytų nenustatytų prievolių įvykdymo faktą, nėra pagrindo. Todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad ieškovas neįrodė tarp šalių egzistavusių tokių paskolos teisinių santykių, iš kurių kilusių prievolių atsakovas ieškovui 2020 m. spalio 3 d. skolos raštelio pasirašymo dieną būtų neįvykdęs.

Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2020 m. spalio 3 d. skolos raštelyje nurodomos skolos dalis apskritai nėra ieškovo atsakovui perduoti pinigai, o yra atsakovui ieškovo paskaičiuoti procentai dėl vėlavimo grąžinti perduotus pinigus. Kuri konkrečiai suma iš 4 300 Eur sumos yra ieškovo nurodomi procentai, ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtai nurodyti negalėjo, galiausiai teigdamas, kad tokia suma tikėtina yra suma, viršijanti 2 800 Eur, t. y. 1 600 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dėl procentų – 10 Eur už dieną mokėjimo ieškovas ir atsakovas sutarė 2020 m. pavasarį. Dėl to ginčo tarp šalių nekilo. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl to, už kokių prievolių nevykdymą atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti tokius procentus. Ieškovas teigė, kad procentus atsakovas įsipareigojo mokėti dėl vėlavimo grąžinti tiek 2 000 Eur, perduotus ieškovo atsakovui automobilio pirkimui, tiek vėlavimo grąžinti paskolintas pinigų sumas. Atsakovas gi teigė, kad procentus atsakovas įsipareigojo mokėti dėl vėlavimo grąžinti 2020 m. pavasarį jam ieškovo paskolintus 200 Eur, kuriuos jis grąžino ieškovui 2020 m. vasarą neatlyginamai atlikdamas ieškovo ir jo tėvo automobilių remonto darbus.

Teismas, vertindamas šiuos šalių paaiškinimus, sutinka, kad šalys 2020 m. pavasarį žodžiu tarėsi dėl procentų mokėjimo, tačiau nesant rašytinio sutarimo dėl tokių procentų skaičiavimo, o šalių pozicijoms bylos nagrinėjimo teisme metu, kokių prievolių vykdymui jie taikytini, išsiskyrus, nustatyti tokio sutarimo turinio iš byloje surinktų įrodymų nepakanka. Tokio šalių pasiekto sutarimo turinio nepatvirtina ir 2020 m. spalio 3 d. skolos raštelis, nes šalių pozicijos, kodėl atsakovas pasirašė skolos raštelį būtent 4 300 Eur sumai, bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nesutapo. Ieškovas teigė, kad tokia suma buvo apspręsta šalių sulygtu procentu – 10 Eur už kiekvieną vėlavimo dieną nepaisant likusios skolos sumos, nors bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kaip konkrečiai šie procentai buvo paskaičiuoti. Ieškovas teismo posėdžio metu tik nurodė, kad skolos raštelio pasirašymo metu buvo atlikti paskaičiavimai, tačiau jų į bylą taip ir nepateikė, tik bendrais bruožais nurodė, kad procentai buvo skaičiuoti nuo 2020 m. pavasario pabaigos iki 2021 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad tokiu atveju palūkanos sudarytų ne 1 600 Eur, o 2 140 Eur sumą. Gi atsakovas teigė, kad skolos raštelį tokiai sumai jis pasirašė dėl to, kad ieškovas jam pastoviai teigė, jog dėl vėlavimo grąžinti 2 000 Eur skolą, jis buvo priverstas savo vestuvėms skolintis pinigų, o tai jį veikė moraliai. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos skolos raštelio būtent 4 300 Eur sumai pasirašymo priežastys yra įtikinamesnės, įvertinus jau aptartas aplinkybes, kitus byloje surinktus įrodymus: ieškovui kilęs poreikis skolintis pinigų dėl atsakovui perduotų pinigų negrąžinimo minimas šalių susirašinėjime; ieškovo pateikti įrodymai liudija, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas tikrai skolinosi 4 000 Eur. Todėl teismas sprendžia esant pagrindą teigti, kad 2020 m. spalio 3 d. skolos rašteliu atsakovas ne pripažino prievolę mokėti ieškovui procentus už vėlavimą vykdyti konkrečią prievolę konkrečiu terminu, o tuo metu tiesiog sutiko grąžinti daugiau, atsižvelgdamas į ieškovo jam nurodomus kaip patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas reikalavimo dėl nuostolių priteisimo nereiškia, jo patirtų nuostolių apskritai neįrodinėja, o ieškinio pagrindą iš esmės grindžia tik 2020 m. spalio 3 d. skolos rašteliu, kaip patvirtinančiu ieškovą ir atsakovą saisčiusius paskolos teisinius santykius 4 300 Eur sumai.

Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso.

Byloje nustatyta, kad skolos raštelio pasirašymo dieną 2020 m. spalio 3 d. ieškovas atsakovui neperdavė jokių pinigų, todėl teigti, kad šis raštelis patvirtina tarp šalių 2020 m. spalio 3 d. susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, teismas neturi jokio pagrindo. Šis raštelis, teismo vertinimu, tėra tik vienas iš byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių šalis saisčiusių teisinių santykių faktą, bet ne jų pobūdį ir turinį. Byloje nustatyta, kad iki skolos raštelio pasirašymo 2020 m. spalio 3 d. šalis saistė tam tikri atskiri (pavieniai) paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas atsakovui perduodavo tam tikras nedideles pinigų sumas, o atsakovas įsipareigodavo jas grąžinti. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurių pakaktų teigti, kad 2020 m. spalio 3 d. skolos raštelio pasirašymo metu šių paskolinių teisinių santykių pagrindu gautų piniginių lėšų atsakovas nebuvo ieškovui grąžinęs. Pakankamų įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas į bylą nepateikė, o bylos nagrinėjimo teisme metu pats negalėjo paaiškinti, kuri konkrečiai suma, patenkanti į skolos raštelyje nurodytą sumą, yra atsakovui minėtų paskolinių teisinių santykių pagrindu perduota pinigų suma, kada ji ir kokiomis sąlygomis atsakovui ieškovo buvo perduota. Ieškovui neįrodžius konkrečių paskolos teisinių santykių turinio (jų atsiradimo laiko, paskolintos sumos, grąžinimo sąlygų, kita), reikalauti, kad atsakovas įrodytų jų pasibaigimo faktą (skolos grąžinimo faktą), nėra pagrindo, ką teismas jau nurodė anksčiau šiame sprendime.

Byloje nustatyta tik tai, kad skolos raštelio pasirašymo dieną 2020 m. spalio 3 d. atsakovas ieškovui buvo negrąžinęs jam dar 2019 m. pradžioje perduotos 2 000 Eur sumos, tačiau ši suma, priešingai nei nurodo pats ieškovas ieškinyje, dėstydamas ieškinio pagrindą, yra ne ieškovo atsakovui suteikta paskola, o ieškovo atsakovui perduota pinigų suma automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui ateityje sudaryti, kuris faktiškai sudarytas taip ir nebuvo. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad automobilio pirkimo-pardavimo santykiuose ieškovas nedalyvavo ir jam nežinomos konkrečios bendrai ieškovo ir atsakovo ketinto įsigyti automobilio pirkimo aplinkybės, kaip ir nekilo ginčo dėl to, kad 2 000 Eur perdavimo atsakovui momentu ieškovas ir atsakovas sulygo, jog automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus, 2 000 Eur atsakovas ieškovui grąžins. Pareigą grąžinti ieškovui 2 000 Eur, neįvykus automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui, atsakovas pripažįsta. Taigi, nors nurodytos aplinkybės liudija tam tikrus laisva valia priimtus šalių sprendimus, jų nepakanka konstatuoti tarp šalių susiformavus konkrečius materialinius teisinius santykius – pavedimo, jungtinės veiklos ar kita. Teismo vertinimu, šalių pateikti paaiškinimai liudija apie ketinimą ateityje tokius santykius tik kurti, kam ieškovas atsakovui ir perdavė 2 000 Eur. Taigi, šiems materialiniams teisiniams santykiams tarp šalių ateityje taip ir nesusiformavus, konstatuotina, kad 2 000 Eur atsakovas ieškovui privalo grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.

Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad 2020 m. spalio 3 d. skolos raštelyje atsakovas įsipareigojo grąžinti ne tik 2 000 Eur, negrąžintas paskolintas sumas, bet ir sumokėti šalių sulygtus procentus. Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas negalėjo tiksliai įvardinti šios sumos, jos paskaičiavimo tvarkos, nors tarp šalių nekilo ginčo, jog sutarimas dėl procentų – 10 Eur už dieną tarp šalių buvo. Tarp šalių kilo ginčas, kokios prievolės ieškovui neįvykdęs, atsakovas įsipareigojo mokėti tokio dydžio procentus – ieškovas teigė, kad jie buvo nustatyti už vėlavimą grąžinti tiek 2 000 Eur, tiek kitas ieškovo atsakovui paskolintas ir negrąžintas sumas; atsakovas teigė, kad jie buvo nustatyti už vėlavimą grąžinti kitą ieškovo atsakovui paskolintą sumą, kurią jis grąžino neatlyginamai atlikdamas ieškovo ir jo tėvo automobilių remonto darbus.

CK 6.71 straipsnis netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimą dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Byloje nėra įrodymų apie šalių sudarytą rašytinį susitarimą dėl netesybų skaičiavimo, jo turinį (CK 6.162 straipsnis). Vien tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog šalys 2020 m. pavasarį susitarė dėl procentų – 10 Eur už dieną taikymo atsakovui, nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad toks susitarimas buvo susijęs ir su 2 000 Eur atsakovo negrąžinta suma ieškovui. Viena vertus, tokį sutarimą buvus atsakovas neigia. Kita vertus, atsakovo prievolė grąžinti ieškovui 2 000 Eur kilo be teisinio pagrindo įgyto turto, o ne paskolos pagrindu, o atsiskaitymo grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą tvarką įsakmiai reglamentuoja įstatymas – tiek kompensuojamųjų palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo terminus. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą arba sutaupymą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2020 m. spalio 3 d. skolos raštelio pasirašymo metu ieškovas atsakovui būtų paskaičiavęs šias palūkanas. Šias palūkanas ieškovas atsakovui paskaičiavo tik nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. birželio 7 d. (157 dienas).

Taigi, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas tik dalyje, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 2 000 Eur suma kaip be pagrindo įgytas turtas, taip pat ieškovo atsakovui paskaičiuota 5 procentų metinių kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. birželio 7 d. suma – 42,39 Eur (2 000 Eur x 5/100/365 x 157). Kitoje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju įstatymas numato 5 procentų metines palūkanas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo taip priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2 042,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši civilinė byla buvo iškelta Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. gegužės 7 d. priėmus įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-18041-819/2021, todėl metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2021 m. gegužės 7 d.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 104 Eur žyminio mokesčio, turėjo 350 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (44/100 dalyje), jam iš atsakovo priteistini 199,76 Eur (454 Eur x 44/100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė. Valstybė šioje byloje patyrė 9,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios skirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Įvertinus tai, iš ieškovo valstybės naudai priteistini 5,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (9,99 Eur x 56/100). Likusios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (du tūkstančius Eur) kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, 42,39 Eur (keturiasdešimt dviejų Eur 39 ct) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 042,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 199,76 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,59 Eur (penki Eur 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.