Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2016 m. vasario 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS KPP) viršininko Algirdo Puidoko 2015 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 78N-25630189-15, A. K. pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2015 m. sausio 27 d., apie 19.57 val., Plungės rajone, Babrungo kaime, jis, vairuodamas automobilį „BMW 728“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš kelio į aikštelę, stipriai akseleruodamas ir taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu į įvairias puses, sukėlė pavojų į aikštelę įvažiuojančiai kitai transporto priemonei, šiais veiksmais padarė eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Kelių eismo taisyklių 4, 9, 27 punktuose.

Iš prijungtos administracinės bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., nesutikdamas su Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS KPP viršininko 2015 m. vasario 10 d. nutarimu, kreipėsi su skundu į Plungės rajono apylinkės teismą.

Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS KPP viršininko 2015 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą, A. K. skundo netenkino.

Nesutikdamas su Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi, A. K. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos teismą.

Išnagrinėjęs skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkino.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS KPP viršininkas, išnagrinėjęs prašymą, 2016 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. K. prašymo netenkino ir 2015 m. vasario 10 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones 12 mėn. atėmimo termino nesutrumpino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, analizuojant praktikos nuostatas ir jas aiškinant šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad ATPK 329 straipsnis yra taikomas, esant ne tik šiame straipsnyje tiesiogiai numatytoms sąlygoms, bet taip pat atsižvelgiant ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. ATPK 329 straipsnis yra taikomas, esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartys bylose Nr. N(1)-1587/2007, Nr. N(1)-1571/2007). ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr.N16-565/2007). Straipsnis numato šias formaliosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas: asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, turi būti praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko. Pagal šią normą galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, privalu objektyviai įvertinti visus prašančio sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą asmens pateiktus dokumentus bei jo argumentus, susijusius su šio klausimo sprendimu. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. P-756-91/2008).

Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog po nuobaudos paskyrimo jam yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, yra formaliosios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės.

Pažeidėjo nurodytos kitos aplinkybės: nurodymas, jog ilgą laiką patiria padaryto pažeidimo neigiamas pasekmes, savo iniciatyva baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą, baudą sumokėjo, padarė išvadas, pasimokė, pasiryžęs daugiau nenusižengti, dėl atimtos teisė vairuoti transporto priemones patiria nepatogumų, pablogėjo santykiai su šeima, pasunkėjo šeimos poreikių tenkinimas, paskirta nuobauda tiesiogiai paveikė jo darbą, kuriam atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, teigiamos darbdavio ir seniūnijos charakteristikos, senyvo amžiaus močiutės slaugymas, jos vežiojimas pas gydytojus, yra tik teisinės prielaidos taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, bet nėra pagrindo šias aplinkybes laikyti, vertinti ir realizuoti kaip išskirtines. Teismų praktika laikosi nuoseklios pozicijos, jog būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbinio, asmeninio, šeiminio pobūdžio aplinkybių, siejamų su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nelaikytinas išskirtine aplinkybe ir negali nulemti sprendimo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007, Nr. N1–1378/2007). Asmuo, kurio veikla ar pajamos susijusios su specialiosios teisės turėjimu, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems po nuobaudos skyrimo. A. K. nurodytos aplinkybės – teisės vairuoti būtinumas darbinėje veikloje, šeimos poreikių tenkinimui, senyvo amžiaus močiutės priežiūrai – galimai egzistavo ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, darbiniai, šeiminiai sunkumai, nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, A. K. interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK pareigūnas, priimdamas 2016 m. vasario 10 d. nutarimą netenkinti A. K. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo juos vertino tinkamai. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų prioritetą administracinei atsakomybei švelninti, nurodė, kad jo padarytas teisės pažeidimas laikytinas šiurkščiu ir pavojingu ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, tuo pačiu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Be to, sprendžiant skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK nutarimo, atsižvelgtina į tai, kad šios teismo nutarties priėmimo dienai jau yra suėjęs vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl faktiškas termino sutrumpinimas negalimas.

Pažymėtina ir tai, kad į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK dėl termino sutrumpinimo buvo kreiptasi likus 12 dienų iki termino pabaigos, todėl vienareikšmiškai galima daryti išvadą, kad tuo yra siekiama išvengti teorinių žinių ir praktinių motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo egzamino.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priimtas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato VPS KPP viršininko Algirdo Puidoko 2016 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 07-15-9046050 (15004578330) paliktinas nepakeistas, A. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Algirdo Puidoko 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 07-15-9046050 (15004578330) palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.