Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-27 · Administracinė byla Nr. I-3168-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
I-3168-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01366-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-3168-331/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01366-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) tenkinti jo prašymą ir perkelti jį tolimesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN) kartu su broliu dvyniu A. P..

2. Paaiškino, kad nuo 2013 m. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN), tuo tarpu, jo brolis dvynys nuo tų pačių metų bausmę atlieka Kybartų PN. 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti kartu su broliu Kybartų PN. Jo teigimu, taip būtų paprasčiau palaikyti socialinius ryšius su savo šeimos nariais, senyvo amžiaus tėvais, kuriems paprasčiau ir pigiau važiuoti į vieną vietą. Gavo neigiamą Marijampolės PN atsakymą ir jį apskundė Departamentui, kuris taip pat pateikė neigiamą 2019 m. vasario 12 d. atsakymą Nr. 2S-690. Mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 38 straipsniai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 10–11) su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant surinktą medžiagą nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas turėtų būti perkeltas į Kybartų PN. Atkreipia dėmesį į tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja skiriant nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigas, atsižvelgti į jų artimųjų buvimo vietą ar kitus nuteistųjų pageidavimus. Nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą ir jo asmeninių patogumų ar teisių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą perkelti jį į Kybartų PN, kur bausmę atlieka jo dvynys brolis, tolimesnei bausmei atlikti.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Iš esmės analogiški nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindai nustatyti ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija nuo 2018 m. balandžio 6 d.) 3.1– 3.4 punktuose: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą; dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu; iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus.

5.1. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Tai ne kartą buvo pažymėta ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A149–146/2015, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1588/2016 ir kt.).

5.2. Pareiškėjas su 2018 m. lapkričio 29 d. skundu (b. l. 14–15) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl jo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Kybartų pataisos namus, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka jo brolis dvynys. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jį su broliu sieja artimi giminystės ryšiai ir jų laikymas toje pačioje įstaigoje padėtų užtikrinti teisę į šeimos gyvenimą bei socialinių ryšių išsaugojimą, tokiu būdu, be kita ko, prisidedant prie bausmės tikslų įgyvendinimo. Marijampolės PN pareiškėjui pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. atsakymą Nr. 20/07-2194 (b. l. 16) netenkinti tokio prašymo ir nurodė, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra priskirtos prie išimtinių aplinkybių. Nesutikdamas su tokiu Marijampolės PN sprendimu, pareiškėjas su 2018 m. gruodžio 20 d. skundu (b. l. 13) kreipėsi į Departamentą, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 2S-690 jo netenkino (b. l. 17–18). Pažymėtina, kad šių sprendimų pareiškėjas teismui neskundė, nors jam tai buvo siūlyta padaryti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi (b. l. 21).

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis numato, jog taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

7. Nagrinėjamu atveju nei Marijampolės PN, nei Departamentas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant pareiškėjas galėtų būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Be to, teisės aktai nenustato įpareigojimo skiriant nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigas, atsižvelgti į jų artimųjų buvimo vietą ar kitus nuteistųjų pageidavimus.

8. Be to, pažymėtina, jog nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja BVK 70 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (BVK 70 straipsnio 2 dalis). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 straipsnio 4 dalis). Taigi, šiame straipsnyje yra apibrėžti nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo paskirtis, teisiniai, biologiniai ir kiti klasifikavimo kriterijai. Laisvės atėmimo vietos administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius, taip pat atsižvelgia į šiuos kriterijus bei klasifikavimo tikslus.

9. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktas numato, kad skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Įvertinus aprašytas aplinkybes darytina išvada, jog smulkesnis nuteistųjų skirstymas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė, t. y. teisė elgtis savo nuožiūra. Be to, skirstant nuteistuosius nėra nustatytos pareigos giminystės ryšiais susijusius asmenis priskirti tam pačiam būriui. Kita vertus, administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius, negali pažeisti imperatyvių bausmių vykdymo teisės normų.

10. Nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą ir jo asmeninių patogumų ar teisių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Kaip jau minėta, teisės aktai neįpareigoja skiriant nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigas, atsižvelgti į jų artimųjų buvimo vietą ar kitus nuteistųjų pageidavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių ar kitų pagrindų, kuriems esant pareiškėjas galėtų būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo tenkinti ir įpareigoti atsakovą tenkinti jo prašymą bei perkelti jį tolimesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti Kybartų pataisos namuose.

11. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas