Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam L. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Jurijui Surininui

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės teismo rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 6 mėnesiams.

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė 40 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, ir 500 Eur (10 MGL) bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 20.36 val., Vilniuje, Stoties g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (21.03 val.) alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0379“ nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. B. nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio vakarą, apie 18 val., pasiėmė savo merginos automobilį, tuo metu jis buvo blaivus, tuomet nuvažiavo į Soties rajone esantį barą, kur išgėrė 6-7 bokalus alaus ir apie 20.30 val. išvažiavo automobiliu namo, dar apsuko ratą ten kur kazino ir McDonald’s ir toliau važiuojant, sustojus prie raudono šviėesoforo prie jo privažiavo policijos pareigūnai, jį sustabdė ir pradėjo tikrinti jo blaivumą, pirmu pūtimu nustatė 2.93 prom. girtumą. Nurodė, jog tuo metu, kai sėdo už vairo – jautėsi gerai, t. y. nesijautė toks girtas, kiek pripūtė, mano taip nutiko dėl to, nes neseniai buvo vartojęs alkoholį. Nurodė, kad suprato, jog yra išgėręs ir negali vairuoti ir labai gailisi dėl to, kad vairavo būdavo neblaivus. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog šiais metais jam buvo sunkus periodas, turėjo emocinių problemų, kelis kartus buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šiuo metu bando taisyti savo elgesį, dirba, bando įveikti sunkumus. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog įvykio metu vairavo automobilį, kurį iš lizingo bendrovės pirko jo draugė, dabar mokamas lizingas, bet automobilio vertė sudaro apie (duomenys neskelbtini) tūkst. eurų, o ne (duomenys neskelbtini) tūkst., kaip kad nurodoma pažymoje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. B. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos tiesiogiai vairavimo faktą mačiusios liudytojos G. S. parodymai, alkotesterio Drager Alcotest 7510 rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog L. B. 2023 m. rugsėjo 22 d., 20.35 val., nustatytas 2.97 promilės neblaivumas, 2023 m. rugsėjo 22 d., 20.59 val. – 2.93 promilės, Neblaivumo nustatymo akte nurodomi duomenys bei kita bylos rašytinė medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad L. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę L. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta; kaltinamasis penktadienio vakarą miesto centre, kur yra didelis eismas, vairuodamas automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kėlė itin didelį pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas leidžia teigti, jog asmuo nėra linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, šiuo metu dirba, gauna legalias pajamas. Teismas taip pat įvertinta ir tai, kad L. B. ankstesniais teismų baudžiamaisiais įsakymais nors ir buvo paskirtos bausmės – bauda ir areštas, tačiau šios bausmės jo nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio ir neprivertė jo savo elgesio pakeisti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. B. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 – 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės bei visą paskirtą baudą.

BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vis dėlto sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis. Teisiamojo posėdžio metu L. B. nurodė, jog pastarieji metai jam buvo labai sunkūs, teko gydytis (duomenys neskelbtini), tačiau dabar bando dirbti, tvarkytis gyvenimą. Taigi, išklausius kaltinamojo paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad L. B. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas atskirose baudžiamosios byloje, yra skirtingos (sukčiavimas, neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), darytina išvada, jog nei kaltinamojo elgesys, nei padarytos nusikalstamos veikos nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis turi susiformavusį teisei priešingo elgesio modelį. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, o nebuvo nulemtos nepalankiai kaltinamojo gyvenime susiklosčiusių aplinkybių. Nepaisant to, jog kaltinamajam jau buvo atidėtas arešto bausmės vykdymas, tačiau atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes, teismas L. B. suteikia dar vieną galimybę pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą ir įrodyti, jog jis iš tiesų yra linkęs keisti savo gyvenimo būdą ir nepažeidinėti teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, šiuo metu bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant jam galimybę tęsti savo elgesio korekcijas, dirbti, tačiau leidžiant suprasti, jog už teisės aktų pažeidimą ir paskirtų įpareigojimų nevykdymą, jam gresia pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. B. į probuojamų asmenų sąrašą įtrauktas 2023 m. gegužės 12 d., pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, probacijos tarnyba nė karto nesikreipė į teismą dėl L. B. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis geba laikytis teismo paskirtų įpareigojimų ir pateisinti teismų jam parodytą pasitikėjimą.

Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo siekį pakeisti gyvenimo būdą, padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes bausmės tikslai nagrinėjamu atveju vis dar gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus kaltinamajam įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką L. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje L. B. nebuvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat įvertinus ir tai, jog įvykio metu jam nustatytas neblaivumo laipsnis (2,93 prom.), prilyginamas sunkiam girtumui ir ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – suvartojęs nemažą alkoholio kiekį vairavo transporto priemonę vakaro metu gyvenamoje teritorijoje, kaltinamajam nustatytinas 3 metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 45).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), byloje nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) būtų žinojusi, kad bendrovei priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (savininkas – UAB (duomenys neskelbtini)), automobilio vertė yra pakankamai didelė – (duomenys neskelbtini) Eur, taikant transporto priemonės vertės ((duomenys neskelbtini) Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga ir iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo L. B. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – (duomenys neskelbtini) Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo L. B. priteistinos 55 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Jurijaus Surinino darbo užmokestis. 2023 m. rugsėjo 26 d. protokoline nutartimi pripažinta, jog šioje baudžiamojoje byloje L. B. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį L. B. iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. skirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 - 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti dalinio (su arešto bausme) ir visiško (su baudos bausme) sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir bauda, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 500 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, L. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, įpareigoti L. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą L. B. 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai. Skirtą baudą vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotinu (jeigu per nustatytą terminą nebus bauda sumokėta savanoriškai) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 25 d.;

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš L. B. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) į valstybės biudžetą.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“ tikslu informuoti apie L. B. paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.