Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-1747-567/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2-1747-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
„Swedbank lizingas“
Atsakovas
R. R., A. S.
Trečiasis asmuo
Bankrutavusi UAB „Mūsų įtaka“
Kategorijos
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 36.2; 44.5.1; 50.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Gražinai Petrikienei, Monikai Stankevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams R. R., A. S., dėl skolos ir nuostolio dėl turto pardavimo priteisimo, trečiasis asmuo Bankrutavusi UAB „Mūsų įtaka“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš R. R. ir A. S. solidariai 8008,38 Lt nesumokėtų mokėjimų, 248738,56 Lt dydžio nuostolį dėl turto pardavimo, iš viso 256746,94 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis priteisti 6135 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovas „Swedbank lizingas“ UAB ir UAB „Mūsų laikas“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT036045 (2006-07-13), LT036046 (2006-07-13), LT059251 (2007-08-29), LT0592363 (2007-08-29), LT059275 (2007-08-30), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti bei valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, t.y. sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT036045, LT036046/PPS (2006-07-13), LT059251/PPS (2007-08-29), LT0592363/PPS (2007-08-29), LT059275/PPS (2007-08-30), pagal kurias įgijęs turtą nuosavybes teise, perdavė jį klientui valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis tvarka. Ieškovas ir R. R. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT036045/L (2008-11-17), LT036046/L (2008-11-17), LT059251/L (2008-11-17), LT059263/l (2008-11-17). LT059275/L (2008-11-17), pagal kurias atsakovas įsipareigojo vykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT036045, LT036046, LT059251, LT059263, LT059275. Ieškovas ir A. S. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT036045/L (2008-11-17), LT036046/L (2008-11-17), LT059251/L (2008-11-17, LT0592363/L (2008-11-17), LT059275/L (2008-11-17), pagal kurias minėtas atsakovas įsipareigojo vykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT036045, LT036046, LT059251, LT059263, LT059275. Klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2009-05-18 išsiuntė pretenziją Nr. 01-20-20388, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus nutrauktos vienašališkai. Ieškovas 2011-05-23 pranešimais Nr. SL-SR-9278 bei SL-SR-9279 pareikalavo iš atsakovų R. R. ir A. S. iki 2011-06-07 įvykdyti kliento neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis atsakovai neįvykdė. Klientas įsipareigojimą grąžinti turtą pagal sutartis įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal sutartis 8008,38 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad turtas, buvęs sutarčių LT036045, LT036046, LT059251, LT059263, LT059275 dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, ieškovas turi teisę reikalauti padengti nuostolį iš turto pardavimo, kuris sudaro 248738,56 Lt (LR CK 6.59 str., 6.63str., 6.81 str., 6.217 str., 6.256 str., 6.574 str.).

Atsakovai R. R., A. S. ir trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktą pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatytą lizingo sąvoką šios sutarties šalys – lizingo davėjas ir lizingo gavėjas tikslu įvykdyti prisiimtas prievoles turi sudaryti kitus lizingo santykių subjektams privalomus arba papildomus sandorius. Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens. Šis įsigijimas privalomas, todėl ir tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis lizingo davėjui privaloma. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.

Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

2006-07-13 UAB „Mūsų įtaka“ ir UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) sudarė:

- Lizingo sutartį Nr. LT036045-6 dėl autovežio RENAULT Premium 4*2, 2002 m. (b.l. 7).

- Lizingo sutartį Nr. LT036046 dėl naudotos priekabos Eurolohr C2H 29S (b.l. 9-14).

- Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT036045, LT036046/PPS dėl naudoto autovežio RENAULT Premium, 2002 m. bei naudotos priekabos Eurolohr C2H 29S (b.l. 23-25).

2006-07-14 Turto priėmimo-perdavimo aktais UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) perdavė UAB „Mūsų įtaka“ autovežį Renault Premium, 2002 m. bei priekabą Eurolohr C2H 29S (b.l. 26-27.).

2007-07-14 Turto priėmimo-perdavimo aktu UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) perdavė UAB „Mūsų įtaka“ autovežio priekabą Eurolohr, 2002 m. (b.l. 53).

2007-08-29 UAB „Mūsų įtaka“ ir UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) sudarė Lizingo sutartį Nr. LT 059263 dėl autovežio Volvo FM12-420 (b.l. 28) ir 2007-08-29 Turto priėmimo-perdavimo aktu UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) perdavė UAB „Mūsų įtaka“ autovežį Volvo FM12-420 (b.l. 40).

2007-08-29 Turto priėmimo-perdavimo aktu UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) perdavė UAB „Mūsų įtaka“ priekabą L. E., 1999 m. (b.l. 66).

2007-08-30 UAB „Mūsų įtaka“ ir UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) sudarė:

Lizingo sutartį Nr. LT 059275 dėl priekabos L. E., 1999 m. (b.l. 5461) ir

- Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT059275/PPS dėl priekabos L. E., 1999 m. (b.l. 64-65).

2008-08-29 UAB „Mūsų įtaka“ ir UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) sudarė:

Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT059251/PPS dėl autovežio Volvo FM12-420 (b.l. 38-39).

- Lizingo sutartį Nr. 059263 dėl autovežio priekabos Eurolohr, 2002 m. (b.l. 41-46).

- Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT 059263/PPS dėl autovežio priekabos Eurolohr, 2002 m. (b.l. 51-52).

2008-11-17 UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) dėl autovežio priekabos Eurolohr, 2002 m. sudarė: su R. R. - laidavimo sutartį Nr.LT059263/L (b.l. 47-48), su A. S. - laidavimo sutartį Nr.LT059263/L (b.l.49-50).

2008-11-17 UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) dėl naudoto autovežio Renault Premium, 2002 m. sudarė: su R. R. - laidavimo sutartį Nr. LT036045/L (b.l. 15-16),

su A. S. - laidavimo sutartį Nr. LT036045/L (b.l. 17-18).

2008-11-17 UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) dėl naudotos priekabos Eurolohr C2H 29S sudarė: su R. R. - laidavimo sutartį Nr. LT036046/L (b.l. 19-20), su A. S. - laidavimo sutartį Nr. LT036046/L (b.l. 21-22).

2008-11-17 UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) dėl autovežio Volvo FM12-420 sudarė: su R. R. - laidavimo sutartį Nr. LT059251/L, su A. S. - laidavimo sutartį Nr. LT059251/L (b.l. 36-37).

2008-11-17 UAB Hansa lizingas (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) dėl priekabos L. E., 1999 m. sudarė: su R. R. - laidavimo sutartį Nr. LT059275/L (b.l. 60-61), su A. S. - laidavimo sutartį Nr. LT059275/L (b.l. 62-63).

2009-05-18 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į UAB „Mūsų įtaka“ su pretenzija Nr. 01-20-20388 dėl įsiskolinimo „Swedbank lizingas“, UAB (b.l. 67).

2009-07-02 „Swedbank lizingas“, UAB pranešimu Nr. 01-30-4527 pranešė UAB „Mūsų įtaka“ dėl vienašalio sutarčių nutraukimo (b.l. 68).

2009-12-28 „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Autolan“ sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT036045/PPS-1 dėl autovežio RENAULT Premium4*2 (b.l. 73).

2009-12-28 „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Autolan“ sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT036046/PPS-1 dėl priekabos Eurolohr 2002 m. (b.l. 74).

2010-05-04 Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Rovena“ sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT059275/PPS-1 dėl priekabos L. E. 1999 m. (b.l. 76).

2010-06-18 „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Alnarus“ sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT059251/PPS-2 dėl autovežio Volvo FM12-420 (b.l. 75).

2011-05-23 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į R. R. su reikalavimu Nr. SL-SR-9278 dėl prievolės įvykdymo (b.l. 69).

2011-05-23 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į A. S. su reikalavimu Nr. SL-SR-9279 dėl prievolės įvykdymo (b.l. 70).

2011-10-14 „Swedbank lizingas“, UAB pažymoje apie nuostolių iš turto pardavimo paskaičiavimo nurodyta, jog banko nuostoliai dėl turto pardavimo sudaro 248738,56 Lt (b.l. 72).

2011-10-18 „Swedbank lizingas“, UAB pažymoje apie įsiskolinimą nurodyta, jog UAB „Mūsų įtaka“ skolos suma sudarė 8008,38 Lt (b.l. 71).

LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laidavusio asmens atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju – lizingo sutartis) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.

Byloje nustatyta, kad 2008-11-17 UAB „Hansa lizingas“ bei atsakovai A. S. ir R. R. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT036045/L, LT036046/L, LT059251/L, LT0592363/L, LT059275/L, kuriomis laiduotojai įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Mūsų įtaka“, už kurį laiduojama, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis. Laidavimo sutarčių sąlygos su atsakovais R. R. ir A. S. buvo suderintos ir priimtos, nes tokia jų valia buvo išreikšta, pasirašant tas sutartis ir patvirtinant, kad jie turi teisę sudaryti tokias sutartis, prisiimti bei vykdyti visus jose numatytus įsipareigojimus. Byloje neįrodyta, kad atsakovai R. R. ir A. S. neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti.

Kiekvieno lizingo gavėjo esminė pareiga yra mokėti lizingo įmoką. Paprastai (kaip ir šiuo atveju) šią įmoką sudaro dvi dalys: pirma, palūkanos – atlygis lizingo gavėjui už suteiktą finansinę paslaugą, ir, antra, mokėjimas lizingo objekto vertei dengti, t. y. lizingo davėjo išlaidoms įsigyjant lizingo gavėjo pageidautą turtą kompensuoti. Tinkamai įvykdžius šalių sudarytas lizingo sutartis, ieškovas būtų gavęs numatytas palūkanas, taip pat jam būtų padengta turto įsigijimo kaina, o pastarasis pereitų lizingo davėjo nuosavybėn. Nutraukus lizingo sutartis ir ieškovui susigrąžintą lizinguotą turtą pardavus kitiems asmenims mažesne kaina nei neišpirkta (sumokėtomis lizingo įmokomis nepadengta) turto vertė, ieškovas patiria tiesioginius nuostolius, nes jis jau buvo nupirkęs turtą (CK 6.249 str. 1 d.).

Teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovo patirtus nuostolius priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir A. S., kaip laiduotojo, pagal laidavimo sutartis ta apimtimi, už ką šis laidavo. Šią išvadą teismas grindžia:

1) CK 6.574 straipsniu, nustatančiu, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį;

2) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktus, pagal kuriuos lizingo davėjui nutraukus sutartį ir lizingo davėjui grąžinti turtą, sumokėti visas iki nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių;

3) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 punktu, pagal kurį lizingo gavėjas privalo grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

4) Laidavimo sutartimis (11 p. ir 13 p.), numatančiomis, kad laiduotojas privalo apmokėti įsiskolinimus, palūkanas, delspinigius ir padengti visas įsiskolinimo mokėjimo sutarties nutraukimo bei kitas lizingo bendrovės išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu.

Atsakovai A. R. ir A. S. kaip laiduotojai, pagal atskiras sutartis privalo ieškovui solidariai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Jų atsakomybė atsiranda dėl to, kad jie yra įsipareigoję įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Mūsų įtaka“, už kurį atsakovai laidavo, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis.

Nagrinėjamu atveju pagrindinės sutartys yra konkrečios lizingo sutartys, numatančios lizingo gavėjo pareigą, nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus lizingo davėjui turtą, atlyginti jam nesumokėtas įmokas ir patirtus nuotolius, šią pareigą privalo vykdyti ir laiduotojai. Teismas pažymi, kad atsakovas R. R. ir A. S. nepareiškė reikalavimų dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl laidavimo sutarčių nepripažinus negaliojančiomis, teismas jomis vadovaujasi, priimdamas sprendimą šioje byloje.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, vykdydamas turto realizavimą, nepagrįstai padidino realizuojamo turto pardavimo išlaidas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovai nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistiną skolą ir nuostolius ar atleisti juos nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo nesumokėtas įmokas, nuostolius, kad būtent lizingo objektų pardavimo kaina sandorių sudarymo metu buvo kitokia. Teismas pažymi, kad byloje yra duomenys, kad ieškovas nedidino nuostolių sumos: apskaičiuodamas nuostolius, realizavus turtą pagal atskiras lizingo sutartis lizinguoto turto likutinę vertę nurodė be PVM ir realizuoto turto vertę taip pat be PVM. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neteisėtu būdu padidino nuostolių sumas, atsiradusias tarp lizinguojamo turto likutinės vertės ir realizuoto turto vertės. Teismas konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais, todėl jais remiasi (b.l. 71-72).

Ta aplinkybė, kad atsakovai, kaip laiduotojai, laidavo tik tam tikram laikui, t.y. kiek galioja pagrindinės (lizingo) sutartys ir ieškovui lizingo sutartis nutraukus, savaime nereiškia, kad laidavimo terminas suėjo, nes atsakovų laidavimas, nutraukiant lizingo sutartis, nesibaigė.

Atsakovų laidavimo sutartyse (11 p.) numatyta, jog nutraukus lizingo sutartis lizingo gavėjui ją pažeidus, laiduotojai privalo apmokėti lizingo gavėjo įsiskolinimą, likutinę neišpirkto turto vertę ir įvykdyti kitus lizingo gavėjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis.

Nagrinėjamu atveju pagrindinės sutartys yra konkrečios lizingo sutartys, numatančios lizingo gavėjo pareigą, nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus lizingo davėjui turtą, atlyginti jam patirtus nuotolius, šią pareigą privalo vykdyti ir laiduotojas. Teismas pažymi, kad atsakovai nepareiškė reikalavimų dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl atsakovų laidavimo sutarčių nepripažinus negaliojančiomis, teismas jomis vadovaujasi, priimdamas sprendimą šioje byloje.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant lizingo sutartis, ir trečiojo asmens, kaip skolininko, negalėjimo įvykdyti prievoles pagal lizingo sutartis.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, kaip laiduotojai, teikė pasiūlymus ieškovui dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti lizinguotą turtą. Tai, kad patys laiduotojai nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, neieškodami asmenų, galinčių įsigyti lizinguotą turtą, sukūrė teisines pasekmes ir pagrindą ieškovui savo nuožiūra realizuoti lizinguotą turtą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neteisėtu būdu padidino nuostolių sumas, atsiradusias tarp lizinguojamo turto likutinės vertės ir realizuoto turto vertės.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainą, nes atsakovai nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės didinti parduodamo turto kainą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovai nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti juos nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo nesumokėtus mokėjimus ir nuostolių dydį. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą priteisti solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovų R. R. ir A. S. solidariai 8008,38 Lt nesumokėtų mokėjimų, 248738,56 Lt dydžio nuostolį dėl turto pardavimo, iš viso 256746,94 Lt.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo 2012-04-10 nutartimi (b.l. 162) buvo patikslintas „Swedbank lizingas“, UAB 412660,27 Lt kreditorinis reikalavimas Bankrutavusios UAB „Mūsų įtaka“ bankroto byloje, nes laiduotojų atsakomybės ribas apibrėžia lizingo gavėjo finansinio reikalavimo dydis. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašomas priteisti solidariai iš atsakovų skolos ir nuostolių dydis neviršija lizingo gavėjo Bankrutavusios UAB „Mūsų įtaka“ atžvilgiu nustatyto finansinio reikalavimo dydžio. Pagal CK 6.83 str. laiduotojai, įvykdę prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą, ir atsakovai, atlyginę ieškovui nuostolius, galės reikšti finansinius reikalavimus Bankrutavusiai UAB „Mūsų įtaka“.

Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkai naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininkų prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado laidavimo, kaip papildomos (šalutinės) prievolės, pagrindu, nes atsakovų R. R. ir A. S., kaip laiduotojų, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jų galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų

2011-10-25 nutartimi (b.l. 81-83) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

Iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis: ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai – jo sumokėtas 6135 Lt žyminis mokestis (b.l. 6); valstybės naudai – 26,04 Lt procesinių dokumentų įteikimo (b.l. 1) išlaidų (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8008,38 Lt nesumokėtų mokėjimų, 248738,56 Lt dydžio nuostolį dėl turto pardavimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą 256746,94 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB (j. a. k. 111568069) naudai.

Priteisti iš atsakovų R. R. ir A. S. po 3067,50 Lt žyminio mokesčio ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai.

Priteisti iš atsakovų R. R. ir A. S. po 13,02 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė