- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- I-2362-561/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01225-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- D. Ž., M. B., D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamentui prie Lietuvos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant L. Žvirblienei, dalyvaujant pareiškėjams D. Ž. bei M. B., pareiškėjų atstovei R. V., atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. Titovai, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. Rostovcevai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovei O. Kilkinovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvadų ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai D. Ž. ir M. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2009-04-09 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. Ž. ir patrulio M. B. sužalojimo eismo įvykio metu“; 2) panaikinti VPK viršininko 2009-05-05 sprendimą Nr. 10-S-9069; 3) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2009-06-23 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsisakymo mokėti kompensaciją pagal D. Ž. ir M. B. skundą“; 4) įpareigoti VPK siųsti pareiškėjus D. Ž. ir M. B. į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.
Savo reikalavimus D. Ž. ir M. B. pagrindė tuo, kad 2009-01-30 8.32 val., vykdydami savo tarnybines pareigas (D. Ž. VPK viešosios policijos Patrulių rinktinėje dirba vyriausiuoju patruliu, o M. B. patruliu), pateko į eismo įvykį, kurio metu patyrė sveikatos sutrikdymus. Dėl šio įvykio VPK atliko tarnybinį patikrinimą ir 2009-04-09 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VPK išvada), kurioje konstatavo, kad D. Ž. ir M. B. buvo sužaloti tarnybos metu, tačiau tarnybinių pareigų, kurios būtų susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai, tuo metu nevykdė. Su tokia VPK išvada D. Ž. ir M. B. nesutiko, todėl kreipėsi į VPK viršininką su skundu dėl kompensacijos išmokėjimo. 2009-05-05 VPK viršininkas priėmė sprendimą Nr. 10-S-9069 (toliau – VPK sprendimas), kuriuo pareiškėjų skundą atmetė. Nesutikdami su VPK išvada ir sprendimu, pareiškėjai kreipėsi į Policijos departamentą. Policijos departamentas 2009-06-23 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Policijos departamento išvada), kurioje konstatavo, kad VPK išvada yra teisėta.
Šalies argumentai
D. Ž. ir M. B. nurodė, kad VPK ir Policijos departamento išvados bei VPK sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini, o VPK įpareigotinas iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą ir konstatuoti, kad pareiškėjai D. Ž. ir M. B. sveikatos sutrikdymus patyrė, vykdydami tarnybines pareigas, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai, nes jie vykdė savo tarnybines pareigas, t.y. vyko į VPK viešosios policijos Patrulių rinktinę su transporto priemone, o sveikatos sutrikdymus patyrė eismo įvykio metu, susidūrus trims transporto priemonėms. Pažymėjo, kad VPK įpareigotinas nustatyti, kad D. Ž. Ir M. B. priklauso Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 str. 3 d. numatytos kompensacijos, taip pat įpareigotinas siųsti pareiškėjus į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.
Teisminio nagrinėjimo metu D. Ž. ir M. B. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VPK atsiliepime į pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tarp M. B. ir D. Ž. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, nėra. Kompetentingai institucijai nenustačius priežastinio ryšio, kompensacijos mokėjimo klausimas Statuto 40 str. nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas.
Atsakovas VPK paaiškino, kad kompensacija Statuto 40 str. nustatyta tvarka yra mokama, kai pareigūnas patiria sužalojimą, vykdydamas tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų vykdymo, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ginčo atveju D. Ž. ir M. B. tarnybiniu automobiliu, baigę tarnybinių funkcijų vykdymą (dirbo pamainoje nuo 2009-01-29 19.30 val. iki 2009-01-30 08.30 val.), važiavo iš maršruto į rinktinę baigti tarnybos. Autoįvykis įvyko 2009-01-30 apie 8.32 val. Šiuo atveju pripažįstama, kad pareigūnai buvo sužaloti tarnybos metu, tačiau tarnybinių pareigų, kurios būtų susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai, tuo momentu jie nevykdė. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 str. yra nustatyta, jog transporto priemonė priskirtina prie padidintos rizikos šaltinio, tačiau automobilio vairavimas ar buvimas jame negali būti traktuojamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai. Be to, pavojus pareigūnų sveikatai kilo ne dėl automobilio (pagal CK padidinto pavojaus šaltinio), o dėl vairuotojo (K. K.), pažeidusio kelių eismo taisyklių reikalavimus, netyčinių veiksmų. Akcentavo, kad CK nustato padidinto pavojaus šaltinio valdytojo specifinę atsakomybę, todėl atsakomybė šiuo atveju kyla iš vairuotojo K. K. veiksmų, o ne iš valstybės D. Ž. ir M. B. pavestų tarnybinių pareigų atlikimo. Pabrėžė, kad D. Ž. ir M. B. turi teisę į kompensaciją, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurios mokėjimo tvarką nustato civilinius teisės santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjai taip pat turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo VPK atstovė nesutiko su pareiškėjų D. Ž. ir M. B. reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundą su pareiškėjų reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad pareiškėjai D. Ž. ir M. B., skųsdami Policijos departamento išvadą, turėtų nurodyti, kokias teisės aktų nuostatas, nagrinėdamas jų skundą, Policijos departamentas pažeidė, tačiau nenurodė nei vienos. Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų skundo išsamiai ir objektyviai. Be to, Policijos departamentas, atlikinėdamas tarnybinį patikrinimą nenustatė, kad VPK, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir priimdamas išvadą, pažeidė Vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – Taisyklės) ar kitų teisės aktų reikalavimus. Policijos departamentas išvadoje nurodė visą eilę svarių argumentų, remiantis kuriais konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skunde nurodytus reikalavimus.
Policijos departamentas paaiškino, kad Statuto 40 str. 3 d. vienas iš atvejų, kai pareigūnui yra mokama kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo, yra tuomet, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareigūnų D. Ž. ir M. B. sveikata buvo sutrikdyta dėl jų statuso ar tarnybinių pareigų atlikimo. Todėl Policijos departamento išvadoje teisingai nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo priimti naują išvadą, kuria pripažinti, kad D. Ž. ir M. B. buvo sužaloti dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Policijos departamento atstovė nesutiko su pareiškėjų D. Ž. ir M. B. reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotasis asmuo CMEK atsiliepime į pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundą su pareiškėjų reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, jog, atsižvelgiant į tai, kad VPK išvadoje konstatavo, jog pareigūnai D. Ž. ir M. B. buvo sužaloti tarnybos metu, tačiau tarp patirtų sužalojimų ir tarnybinių funkcijų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai ar gyvybei, nėra, ir kompensacijos klausimas Statuto 40 str. nustatyta tvarka nesprendžiamas, CMEK neturi teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjams D. Ž. ir M. B. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens CMEK atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje kilęs ginčas dėl VPK išvados, kurioje konstatuota, kad kompensacijos pareigūnams D. Ž. ir M. B. mokėjimo klausimas Statuto 40 str. nustatyta tvarka nespręstinas, nes pareigūnai buvo sužaloti tarnybos metu, tačiau tarnybinių pareigų, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tuo metu nevykdė, dėl VPK sprendimo ir Policijos departamento išvados, patvirtinusių VPK išvadą, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo esmė – ar autoįvykio metu pareigūnai D. Ž. ir M. B. vykdė tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai, ir, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjų D. Ž. ir M. B. sužalojimo ir tarnybinių pareigų atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas D. Ž. dirba VPK viešosios policijos Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu (b. l. 60), o M. B. patruliu (b. l. 59), t.y. pareiškėjai D. Ž. ir M. B. yra statutiniai valstybės tarnautojai. Pareigūnas D. Ž. 2009-01-29 – 2009-01-30 dirbo pamainoje nuo 19.30 iki 8.30 val. (b. l. 92), o M. B. nuo 18.30 iki 8.30 val. (b. l. 93). 2009-01-30, baigdami darbo pamainą, 8.32 val. D. Ž. ir M. B. tarnybiniu automobiliu važiavo iš maršruto į rinktinę baigti tarnybos. Ties Dariaus ir Girėno g. 17 namu, Vilniuje, į priešingos krypties eismo juostą išvažiavo automobilis Mercedes Benz, vairuojamas neblaivaus K. K., ir susidūrė su tiesiai važiavusiu patrulių automobiliu (b. l. 51, 52, 54, 56). Eismo įvykio metu D. Ž. ir M. B. buvo padaryti sveikatos sutrikdymai (b. l. 57-58, 63-65, 66-76). VPK Nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija, atlikusi nelaimingo atsitikimo tyrimą dėl pareigūnų D. Ž. ir M. B. sužalojimų eismo įvykio metu, 2009-03-17 surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 10-7-IS-35 (b. l. 45-46), kurioje pasiūlė: pripažinti, kad tarp D. Ž. ir M. B. patirtos traumos ir tarnybos yra priežastinis ryšys; nelaimingo atsitikimo išvados kopiją išsiųsti į VSDFV Vilniaus miesto skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo sumos apskaičiavimo; pradėti tarnybinį patikrinimą dėl nustatymo, ar pareigūnų sužalojimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūnų statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnų sveikatai. VPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2009-04-09 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34), kurioje konstatavo, kad tarp pareigūnų D. Ž. ir M. B. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, nėra. Pareigūnai D. Ž. ir M. B., nesutikdami su VPK išvada, 2009-04-23 su skundu (b. l. 42-43) kreipėsi į VPK viršininką, prašydami minėtą išvadą panaikinti ir priimti naują išvadą, kurioje būtų patvirtinta, kad tarp pareigūnų D. Ž. ir M. B. sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pareigūnų sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo. VPK viršininkas, išnagrinėjęs pareigūnų skundą, 2009-05-07 sprendimu (atsakymu į skundą) Nr. 10-S-9069 (b. l. 36-37) patvirtino VPK išvadą ir pareiškėjus D. Ž. ir M. B. informavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad D. Ž. ir M. B. patirtų traumų priežastis buvo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jų gyvybei ar sveikatai, ar leidžiančių teigti, kad minėti pareigūnai buvo sužaloti dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso. D. Ž. ir M. B., nesutikdami su VPK išvada ir sprendimu, su skundu (b. l. 39-41) kreipėsi į Policijos departamentą. Policijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir atlikęs tyrimą, 2009-06-23 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-115), kurioje konstatavo, kad VPK išvada yra teisėta ir pagrįsta.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai D. Ž. ir M. B. kreipėsi į teismą, nes nesutinka su VPK išvadoje, VPK sprendime bei Policijos departamento išvadoje pateiktu vertinimu, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog tarp pareigūnų D. Ž. ir M. B. sveikatos sutrikdymo 2009-01-30 eismo įvykio metu ir tarnybinių pareigų atlikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pareigūnų sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Pareiškėjai D. Ž. ir M. B. tvirtina esant neteisėta ir tai, kad jie nebuvo siųsti į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl D. Ž. ir M. B. sužalojimų patyrimo faktinių aplinkybių. Šalių pozicijos skiriasi tik dėl to, ar sužalojimai (sveikatos sutrikdymas) Statuto 40 str. 3 d. prasme buvo susiję su pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimu, susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai.
Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 7 d.). Statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas Statute ir su jo įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais numatytomis sąlygomis ir tvarka.
Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 str. 3 dalį (byloje aktuali 2008-12-23 įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato CMEK (Statuto 40 str. 8 d.).
Pagal Taisyklių 3-10 punktų nuostatas dėl Statuto 40 str. 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 punktas).
Teismas konstatuoja, kad VPK išvadoje (b. l. 31-34) į Statuto 40 str. 3 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta, t.y. aiškiai nurodyta, kad tarp pareigūnų D. Ž. ir M. B. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, nėra, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas Statuto 40 straipsnio nustatyta tvarka nespręstinas.
Teismas daro išvadą, kad kompensacija turi būti mokama, esant dviems savarankiškiems atvejams: 1) kai sužalojimas patirtas pareigūnui einant savo tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareigūno tarnybinės pareigos nustatomos jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymas, Operatyvinės veiklos įstatymas ir kt.), pareigybės aprašymu ar kitokiu būdu; 2) kai sužalojimas patirtas dėl tarnybos. Sužalojimais dėl tarnybos laikytini tokie pareigūno patirti sužalojimai, kai tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis, vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus.
VPK išvadoje nustatyta, kad pareigūnai D. Ž. ir M. B. sužalojimus (sveikatos sutrikdymą) patyrė tarnybiniu automobiliu važiuodami baigti tarnybos į rinktinę. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai D. Ž. ir M. B. sužalojimus patyrė, vykdydami tarnybines pareigas. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar važiavimas transporto priemone baigti tarnybos į rinktinę, laikytinas tarnybinių pareigų atlikimu, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Kaip numatyta CK 6.270 str. 1 dalyje, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, yra veikla, susijusi su transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir kt. Pareiškėjų D. Ž. ir M. B., kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, veikla yra reglamentuota Statute ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 dalyje, kuriame numatyti pagrindiniai policijos uždaviniai (žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiūra). Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai D. Ž. ir M. B. vykdė tarnybines pareigas – tarnybiniu automobiliu vyko baigti tarnybos į rinktinę – ir nukentėjo kelyje kaip paprasto eismo dalyviai, kitam eismo dalyviui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Teismas daro išvadą, kad, nepaisant to, jog pagal minėtą CK straipsnį transporto priemonė priskirtina prie padidintos rizikos šaltinio, pareiškėjų D. Ž. ir M. B. sveikata buvo sužalota dėl automobilio vairavimo ir buvimo kelyje, tik kaip kelių eismo dalyviams, kitam eismo dalyviui nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės yra pakankami daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai D. Ž. ir M. B. sužalojimus patyrė tarnybos metu, tačiau sveikata jiems buvo sutrikdyta ne dėl to, kad jie atliko tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, o dėl automobilio vairavimo ir buvimo kelyje, ir jie patyrė sužalojimus kaip eiliniai eismo įvykio dalyviai, t.y. teismas konstatuoja, kad minėtas pareiškėjų D. Ž. ir M. B. važiavimas tarnybiniu automobiliu tarnybos metu nebuvo ir negali būti vertinamas kaip tarnybinių pareigų vykdymas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kadangi pareiškėjai D. Ž. ir M. B. vyko į VPK VP PR būstinę baigti tos dienos tarnybos.
Teismas daro išvadą, kad D. Ž. ir M. B. sužalojimai nepriskirtini nei vienam iš Statuto 40 str. 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų D. Ž. ir M. B. sveikata buvo sutrikdyta kitų asmenų poveikiu iš šalies dėl atitinkamų teisėtai atliktų D. Ž. ir M. B. veiksmų, vykdant tarnybines pareigas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VPK ir Policijos departamentas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl VPK išvada bei VPK sprendimas ir Policijos departamento išvada yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundas atmestinas.
Statuto 40 str. 5 dalyje įtvirtinta, kad, ar pareigūno mirtis, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka patvirtinta Taisyklėmis, kurių 4 punkte nustatyta, kad pareigūnui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, taip pat esant įtarimų, kad jis galėjo būti užkrėstas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, ar tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija. Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį bei priežastinį ryšį tarp mirties ir sveikatos sutrikdymo nustato CMEK.
Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus bei išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundo reikalavimas įpareigoti VPK siųsti pareiškėjus į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas pažymi, jog VPK nenustačius pagrindinės sąlygos, kurios buvimas apsprendžia teisinį pagrindą CMEK nustatyti pareiškėjams sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, t.y. nenustačius, kad pareigūnai D. Ž. ir M. B. buvo sužaloti tarnybinių pareigų vykdymo metu, kurių vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai, nėra pagrindo siųsti pareigūnus į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Konstatuotina, jog esant tarnybinio patikrinimo išvadai, jog nėra Statuto 40 str. 3 dalyje numatytų sąlygų mokėti kompensaciją, pareigūnų D. Ž. ir M. B. siuntimas į CMEK būtų teisiškai beprasmis (nustačius sveikatos sutrikdymo laipsnį, tačiau esant tarnybinio patikrinimo išvadai, kurioje nenustatytos Statuto 40 str. 3 dalyje numatytos sąlygos mokėti kompensaciją, ji negalėtų būti skiriama).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VPK 2009-04-09 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), VPK viršininko 2009-05-05 sprendimas Nr. 10-S-9069 bei Policijos departamento 2009-06-23 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimti, nepažeidžiant tokio pobūdžio išvadų ir sprendimų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjų D. Ž. ir M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.