- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-525-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27856-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. D. K., E. G.
- Advokatai
- Voitechas Mečkovskis
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. K. apeliacinį skundą dėl 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas E. G., tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
M. D. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
jis, 2016 m. birželio 14 d., apie 4.00 val., veikdamas kartu E. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta jam mirus, įsibrovęs į UAB „P(duomenys neskelbtini)” tarnybines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), R. K. paėmus R. T. priklausantį pilkai-juodos spalvos dviratį 150 eurų vertės, R. T. priklausančią kamufliažinę striukę 100 eurų vertės, žalios spalvos kelioninę rankinę “Lietuva” 100 eurų vertės, į kurią įdėjęs M. G. priklausantį vieną moterišką riedutį “Tempish Coctail” 89 eurų vertės, materialinės vertės neturinčius 2 dažų balionėlius ir virvę, o E. G. perėmus iš R. K. kamufliažinę striukę (100 eurų vertės) ir žalios spalvos kelioninę rankinę “Lietuva” (100 eurų vertės) su joje buvusiu moterišku riedučiu “Tempish Coctail”, 2 dažų balionėliais ir virve, jis (M. D. K.) paėmė M. G. priklausantį dviratį “Author” 1000 eurų vertės, riedučių “Tempish” porą 100 eurų vertės, R. T. priklausančius daiktus: juodos spalvos rankinę 30 eurų vertės, į kurią sudėjo raktų ryšulį 20 eurų vertės, nuotolinio valdymo pultelius nuo vartų 3 vnt., bendrai 99 eurų vertės, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems R. T. priklausantį 349 eurų vertės, M. G. priklausantį 1189 eurų vertės ir R. T. priklausantį 150 eurų vertės turtą.
Šiais veiksmais M. D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. K. prašo pakeisti 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis mano, kad paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė per griežta. Nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tuo metu buvo vieną kartą teistas ir kai padarė nusikaltimą laisvės apribojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Darydamas nusikaltimą dar buvo formavimosi stadijoje, nes nesenai buvo sukakę 17 metų. Savo kaltę pilnai pripažino ir dėl padaryto labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir pažadėjo, kad išėjęs iš pataisos namų eis dirbti ir atlygins žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atlikdamas bausmę pataisos namuose viską apgalvojo ir padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų. Anksčiau puikiai mokėsi, žaidė šaškėmis ir buvo Lietuvos čempionas, dalyvavo įvairiuose turnyruose, tačiau susidėjo su netinkama kompanija ir pradėjo daryti nusikaltimus ir dėl to labai gailisi. Planuoja pabaigti 12 klasių ir išėjęs iš pataisos namų eiti dirbti, kad atlygintų žalą nukentėjusiesiems ir susimokėtų antstoliams. Pataisos namuose gerai elgiasi, vaikšto į mokyklą ir gauna paskatinimus. Atlikęs bausmę planuoja sukurti šeimą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
M. D. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ar veikos kvalifikavimo. Skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. M. D. K. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurio sankcija nustato alternatyvias baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skiriant bausmę nepilnamečiui, be minėtų aplinkybių, teismas taip pat privalo atsižvelgti į BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas – nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. M. D. K. nuteistas už nusikaltimą nuosavybei. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tame tarpe ankstesnius teistumus, kad jis M. D. K. teistas 7 kartus. Teismas atsižvelgė į analogišką nusikalstamų veikų pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino aplinkybes, jog veikos padarymo metu M. D. K. buvo nepilnametis ir teistas tik vieną kartą, o su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nebuvo veiksminga, taip pat atsižvelgė į jo sveikatos būklę ir tai, jog šiuo metu atlikdamas bausmę jis mokosi jaunimo mokykloje. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė bausmės dydžio nustatymo motyvų, tačiau už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė gerokai mažesnę bausmę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo. M. D. K. paskirta bausmė yra tris kartus mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, ji paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.Apelianto skunde nurodyti motyvai negali sąlygoti švelnesnės bausmės paskyrimo. Tai, jog M. D. K. prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, apylinkės teismo buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgė skirdamas bausmę. Tai, kad M. D. K. pasižada nedaryti nusikalstamų veikų, dirbti, atlyginti padarytą žalą, sukurti šeimą svarbu, tačiau nėra pagrindas dar labiau mažinti paskirtą bausmę. Atlikęs bausmę nuteistasis galės visa tai įgyvendinti ir savo veiksmais parodyti savo pasikeitusias vertybes. Tai, jog bausmės atlikimo vietoje nuteistasis elgiasi pavyzdingai, yra jo pareiga ir negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, reikšminga paskirti švelnesnei bausmei. Skunde apeliantas pabrėžia, jog veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teistas tik vieną kartą ir atlikęs bausmę. Apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes skirdamas nuteistajam minimalią laisvės atėmimo bausmę. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad BK 91 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad skiriant bausmę nepilnamečiui svarbu atsižvelgti į nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad po nagrinėjamos veikos padarymo jis darė kitus nusikaltimus, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai arba paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai. Nagrinėjamu atveju M. D. K. veiką padarė 2016 m. birželio 14 d., o jau 2016 m. liepos 18 d. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas pakeitė apylinkės teismo nuosprendį ir bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Neįvertinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, po šių teismų sprendimų M. D. K. darė naujas nusikalstamas veikas. Naujas nusikalstamas veikas M. D. K. darė ir po 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 14 d. apylinkės teismų nuosprendžių, kuriais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas prieš 2016 m. birželio 14 d. nusikalstamą veiką. Minėtais nuosprendžiais M. D. K. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės jas atidedant, tačiau ir šis teismų parodytas pasitikėjimas jam teigiamos įtakos neturėjo. Žinodamas apie teismų sprendimus, kuriais bausmės vykdymas yra atidėtas, M. D. K. ir toliau elgėsi nusikalstamai. Galiausiai realia laisvės atėmimo bausme M. D. K. nuteistas 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2017 balandžio 22 d. Šie duomenys apie nuteistąjį parodo, kad visą laikotarpį po 2016 m. birželio 14 d. nusikalstamos veikos, kurios padarymo metu jis buvo teistas viena kartą, M. D. K. toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. 2016 m. birželio 14 d. nusikaltimas nebuvo paskutinis, nes vėliau jis darė naujas nusikalstamas veikas, net ir žinodamas, jog priimtais nuosprendžiais jam bausmės vykdymas yra atidėtas. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu švelninti bausmę ar pakartotinai taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. D. K. apeliacinį skundą atmesti.