Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2019-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-19
Bylos Nr.
1-2019-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23997-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
I. A.
Nukentėjusysis
N. A.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2019-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23997-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Ritai Dainelienei, Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui ir Ritai Sabaitei,kaltinamajam I. A.,gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nukentėjusiajai N. A.,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet deklaravęs gyvenamąją vietą Suomijos Respublikoje (nuo 2019 m. kovo 19 d. deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos), vedęs, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. A. 2018 m. gegužės 21 d. apie 21.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,02 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su savo žmona N. A. mušė rankomis nukentėjusiajai per veidą, stumdė ją, smaugė rankomis paėmęs už kaklo, tampė už plaukų, taip N. A. patyrė fizinį skausmą.

I. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, I. A. 2019 m. balandžio 11 d. apie 13 val. ir 19 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su savo žmona N. A. du kartus trenkė su plaštaka jai per veidą, tampė už plaukų, taip N. A. patyrė fizinį skausmą.

I. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. A. dėl pirmos nusikalstamos veikos padarymo pripažino savo kaltę iš dalies, o dėl antros nusikalstamos veikos padarymo neigė kaltę. Dėl pirmos inkriminuotos nusikalstamos veikos parodė, kad bylai reikšmingu laiku (2018 m. gegužės 21 d.) jis su žmona namuose šventė jos gimtadienį. Kilo konfliktas, barėsi su ja, nes ši buvo išgėrusi. Žmona tapo pikta, jie stumdėsi, draskėsi, ji tempė kaltinamąjį už plaukų, tačiau jis nesmaugė nukentėjusiosios ir nesudavė jai. Abiem buvo nustatytas neblaivumas. Kai vyko apklausa policijoje, jam buvo pasakyta, kad nėra jokių duomenų, jog jis yra pavojingas, todėl pasiūlyta jam susitaikyti su žmona. Kaltinamasis sutiko su tuo, pasirašė dokumentuose, kuriuose nurodyta, kad jis sudavė kumščiais smūgius žmonai. Šios aplinkybės buvo nurodytos iš žmonos parodymų. Susipažino su savo apklausos protokolo turiniu. Be to, jis sutiko su nurodytomis aplinkybėmis, nes reikėjo išvykti į užsakytą kelionę, o kitu atveju tai padaryti būtų sunkiau.

I. A. dėl antros inkriminuotos nusikalstamos veikos parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. jie, grįžę iš kelionės, namuose nutarė atšvęsti jo gimtadienį ir vartojo alkoholį. Nors jie gėrė tokį patį alkoholio kiekį, bet N. A. buvo gerokai neblaivesnė. Jis matė, kad žmona svirduliuoja, vos nekrenta, pasakė, kad eitų miegoti ir nebevartotų alkoholio. Ji nuėjo į savo kambarį miegoti. Tarp jų nebuvo jokio konflikto, I. A. nenaudojo fizinio smurto prieš žmoną. Kaltinamasis taip pat nuėjo miegoti, tačiau vėliau jį kažkas pažadino. Pamatė, kad stovi policininkas, kuris liepė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu (buvo nustatytas 2,3 promilių neblaivumas). Kaltinamojo nuomone, žmona prieš miegą galėjo gerti raminamuosius, kuriuos išrašė gydytojas, kurių negalima vartoti su alkoholiu. N. A. dėl išgerto alkoholio galėjo nesuprasti, ką daro, todėl iškvietė policiją. Ji sakė, kad kažkur susimušė, ten nebuvo mėlynė, o tik nubrozdinimas. Tada nukentėjusioji pagalvojo, kad jie vėl barėsi ir viskas įvyko kaip pirmą kartą. Kaltinamasis nematė, kad jo žmona būtų atsitrenkusi į kažką. Policija nuvežė jį į komisariatą. I. A. jautėsi prastai, gydytojas nustatė padidėjusį spaudimą, davė vaistų, po kurių pavartojimo pasijuto geriau. Vėliau jis buvo iškviestas į apklausą, tyrėja klausė, kaip jis jaučiasi, ar gali duoti parodymus. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus. Vėliau paskambino sūnus, kuris sakė, kad, atvažiavęs į namus, matė juos gulinčius neblaivius, supyko ir išvažiavo. Šiuo metu santykiai su žmona geri, jie nesipyksta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus I. A. 2018 m. gegužės 22 d. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolą, nustatyta, kad jis sutiko su pareikštu pranešimu apie įtarimą. N. A. yra jo žmona, su kuria gyvena trisdešimt metų. Jis oficialiai dirba Suomijoje statybininku. 2018 m. gegužės 12 d. jis atvažiavo į Lietuvą, o 2018 m. birželio 2 d. turėjo išvykti į Suomiją. Pripažino, kad 2018 m. gegužės 21 d. apie 21.55 val., būdamas girtas, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona N. A. metu sumušė ją, t. y. vieną kartą rankos delnu trenkė jai į veidą, po to rankomis pradėjo stumdyti, paėmė iš už nugaros už kaklo rankomis ir smaugė, sugriebė rankomis iš už nugaros už plaukus ir pradėjo tempti. Žmona pradėjo labai garsiai rėkti ir jis paleido ją. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis ir jo žmona buvo išgėrę. Toks konfliktas įvyko pirmą kartą. Pasižadėjo ateityje nenaudoti jokio smurto prieš žmoną (1 t., b. l. 46).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus I. A. 2019 m. balandžio 12 d. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolą, nustatyta, kad jis su žmona, 2019 m. balandžio 11 d. grįžę iš kelionės, namie, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), išgėrė nemažai alkoholio. Apie 13 val. prasidėjo konfliktas tarp jų. Žmona N. A. konflikto metu sudavė vieną kartą kažkokiu mediniu daiktu jam į galvos sritį. Tada jis sudavė jai atgal per veidą, neatsimena, su kokia ranka, nes buvo išgėręs. Nepamena, kad jis daugiau smurtavo prieš žmoną, nes buvo girtas (1 t., b. l. 150).

I. A., 2019 m. gegužės 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pripažįsta kaltę dėl 2018 m. gegužės 21 d. įvykio ir gailisi, o dėl 2019 m. balandžio 11 d. įvykio nepripažįsta kaltės, nes tarp jo ir žmonos nebuvo jokio konflikto. Jie per daug išgėrė alkoholinių gėrimų ir įvyko nesusipratimas (1 t., b. l. 170).

2018 m. gegužės 21 d. 22.41 val. I. A. nustatytas 1,02 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 30), o 2019 m. balandžio 11 d. 20.14 val. – 2,28 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 134)

Nukentėjusioji N. A. teisiamojo posėdžio metu dėl pirmos nusikalstamos veikos parodė, kad ji su savo vyru šventė gimtadienį, paskui susibarė. Nežino, kas ką pradėjo stumdyti, gal ir patyrė kokį skausmą, gal nagais jam įbrėžė, abu nėjo miegoti, ji iškvietė policijos pareigūnus. Kai jauti, kad nejauku, atsiranda baimė dėl savęs, tada ir kviečiama policija. Šiuo atveju norėjo, kad vyras apsiramintų. Ji išgėrusi gali daug ką pasakyti. Kaltinamasis nesmaugė jos, nesudavė smūgių, kokią pagalvę gal ir galėjo numesti ant jos. Byla greitai buvo baigta, nes turėjo išvykti į nusipirktą kelionę. Nežinojo, kad vėliau gali būti tokios pasekmės – bylos nagrinėjimas teisme.

Nukentėjusioji dėl antros nusikalstamos veikos paaiškino, kad viskas buvo panašiai kaip ir pirmą kartą: jie išgėrė, pasibarė dėl pinigų ar dėl darbo, po to nuėjo miegoti. N. A. atsibudo vakare, neatsimena kelintą valandą, pažiūrėjo ir veidrodyje ant savo veido pamatė raudoną dėmelę. Galvojo, kad I. A. galėjo pastumti ją, todėl iškvietė policiją. Nagrinėjamo įvykio dieną ji vos vaikščiojo, vėliau prisiminė, kad ji atsitrenkė į krosnį, užsikabinusi už baldų, todėl galėjo pasidaryti nubrozdinimą. Neatsimena, kad I. A. šiuo atveju smurtautų prieš ją. Dabartiniu metu puikūs santykiai su vyru, iki įvykių viskas buvo gerai. Ji kartais išgeria alkoholio, pasitaiko agresyvumo.

N. A., apklausiama 2018 m. gegužės 22 d. ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė duoti parodymus prieš vyrą I. A., taip pat nurodyti vietą, kur prieš ją smurtavo vyras. Ji atleido jam (1 t., b. l. 11).

N. A., papildomai apklausiama tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu, be minėtų parodymų papildė, kad ji civilinio ieškinio nereikš, nors patyrė fizinį smurtą. Ji atleido vyrui ir neturi jokių pretenzijų. Nesikreipė į ligoninę dėl tolimesnio gydymo, dabar jaučiasi neblogai, nepastebėjo jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės (1 t., b. l. 15).

2019 m. balandžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad N. A. parodė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šią dieną apie 13 val. jos vyras I. A. smurtavo prieš ją, tampė už plaukų, trenkė jai kelis kartus į veidą ranka. Kiek kartų ir su kuria ranka negalėjo pasakyti. Toliau 19 val. jis vėl trenkė su ranka jai į veidą, taip pat tampė už plaukų. Dabar jai skaudą dešinę veido pusę. Ant veido prie dešinės akies yra mėlynė (1 t., b. l. 103–105).

N. A., 2019 m. balandžio 15 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. jos vyras iš paties ryto vartojo alkoholį, neužteko alkoholio, todėl pradėjo prašyti pinigų iš jos. Dėl šios priežasties prasidėjo žodinis konfliktas. I. A. visą laiką vaikščiojo iš paskos, užėjo į kambarį ir dėl girtumo užkabino ją, todėl ji atsitrenkė į krosnį ir atsirado mėlynė ant akies. Tuo metu nukentėjusioji iš viso nesuprato, kas nutiko, skausmas nebuvo labai stiprus. Vyras nemušė jos, įvyko nesusipratimas. Oficialiai atsisako nuo civilinio ieškinio, neturi pretenzijų I. A., nesikreipė į gydytojus ir nedarys tyrimų dėl sumušimų (1 t., b. l. 112–113).

2018 m. gegužės 21 d. 22.16 val. N. A. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 24).

Liudytojas G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, atliekant savo darbines funkcijas, buvo gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad vyras laksto apie namą ir grasina sumušti žmoną, tai buvo įvardyta kaip smurtas artimoje aplinkoje. Nepamena, kas pasitiko atvykusius pareigūnus pirmas, bet kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo atskirti vienas nuo kito. Vyras tuo metu galimai vaikščiojo ir trukdė, todėl reikėjo atskirti. Kaltinamasis buvo įsodintas į automobilį. O nuvežę jį į komisariatą, jie grįžo apklausti nukentėjusiosios. Liudytojas bendravo su nukentėjusiąja. Ji įvykio vietoje paaiškino, kad I. A. smurtavo prieš ją, bet paaiškinimai iš pradžių buvo padriki, sunku pasakyti, ar nuo alkoholio, ar nuo didelio susijaudinimo. Vėliau grįžus iš komisariato ir bendraujant su nukentėjusiąja, moteris atrodė nusiraminusi, lengviau buvo su ja susikalbėti ir buvo galima apklausinėti. Be to, ji laikė pridėjusi ledą prie veido. Jei liudytojas gerai pamena, ji pasakė, kad vyras trenkė jai kaire ranka, tampė už plaukų. Paklausus, ar reikia pagalbos, nukentėjusioji atsisakė jos. Buvo nufotografuoti tuo metu jai galimai padaryti sužalojimai, smurto žymės buvo akivaizdžiai matomos galvos (veido) srityje – nubrozdinimai, paraudimai. Nukentėjusioji nenurodė atsitiktinių sužalojimų aplinkybių, o buvo kaltinimas. Davė perskaityti protokolą, klausė, ar sutinka su surašytomis aplinkybėmis. Moteris pasirašė dokumente.

Liudytojas S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog buvo policijos iškvietimas, kažkas buvo nustatyta. Tėvai grįžo po atostogų, vartojo alkoholį. Bylai reikšmingu laiku (2019 m. gal gegužės mėn.) jam nuolat buvo skambinama ir kalbami skirtingi dalykai. Jis suprato, kad tėvai yra neblaivūs. Nagrinėjamo įvykio vakarą po 18 val. jis nuvažiavo į jų namus ir pamatė, kad jie stipriai apgirtę ir miega. Nežino, kas įvyko ir iš kur atsirado žymė motinai. Jie negalėjo paaiškinto to. Motina neminėjo, kad tėvas smurtavo prieš ją. N. A. gal kvietėsi policijos dėl vaistų poveikio. Santykiai tarp tėvų geri, bet kai pradedamas vartoti alkoholis, motinai, kuri yra aktyvesnio charakterio, sukeliamos reakcijos. Iš tėvo pusės nėra polinkio smurtauti.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu ji dirba Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų valdybos odorologijos skyriuje vyr. tyrėja, bylai reikšmingu laiku dirbo Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule, vykdavo į įvykio vietas, taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje. Jei būdavo nustatomas galimas smurto faktas, būdavo privalomai pildomas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuris yra patvirtintos formos dokumentas. Atvykus į įvykio vietą, būdavo fiksuojama (filmuojama, fotografuojama), jei yra akivaizdžių smurto požymių, tada surašomas tarnybinis pranešimas dėl nustatytų sužalojimų. Jeigu yra galimybė, nukentėjusysis apžiūrimas vizualiai. Taip pat nustatomas abiejų asmenų blaivumas. Asmenų apklausa, jeigu yra galimybė (pavyzdžiui, orientuojasi aplinkoje), atliekama įvykio vietoje. Į tarnybinį pranešimą surašoma tai, kas yra pasakoma, jokių pašalinių aplinkybių nenurodoma. Būdavo surenkama tik pirminė medžiaga ir perduodama policijos komisariatui. Liudytoja patvirtino, kad pildė 2018 m. gegužės 21 d. tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato vyresniąja tyrėja. Ji gavo medžiagą budėjimo metu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nebuvo aiški pozicija nukentėjusiosios dėl to, kas iš tikrųjų įvyko. Ji buvo papildomai apklausta, atsisakė nuvykti dėl galimų sužalojimų apžiūros pas specialistą, tačiau leido apžiūrėti ją ir nufotografuoti. Tai įvyko iš karto po apklausos. Atrodo, nukentėjusiajai buvo apdraskytas kaklas. Moteris pareiškė, kad ji nori susitaikyti ir atleidžia vyrui. Įtariamam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kadangi jis nemoka lietuviškai, prieš tai iškviestas vertėjas ir gynėjas. Po to buvo surašytas susitaikymo protokolas. Dėl susitaikymo galimybės iš karto nėra kalbama, nes tokia yra apklausos taktika. Klausiama dėl įtariamojo pozicijos – prisipažįsta ar ne dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju kaltinamasis pasakė, kad vis tiek yra įrodymų, gailisi ir nori grįžti į darbą. Liudytoja pasakė, kad jeigu žmona sutiks, galima bylą pabaigti susitaikymu. Jis sutiko surašyti susitaikymo protokolą. Apklausų metu asmenys buvo blaivūs, nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Kai atliekama apklausa, pirmiausia apklausiamas žmogus, duodama jam perskaityti apklausos turinį kompiuteryje, atspausdinamas protokolas ir dar kartą duodamas asmeniui perskaityti bei pasirašyti jame, taip pat išaiškinama teisė duoti pastabas dėl protokolo turinio. Šiuo atveju asmenys susipažino su apklausų protokolais ir pasirašė juose. Teisiamojo posėdžio metu pacituoti parodymai yra tie, kuriuos ji užfiksavo atlikdama abiejų asmenų apklausas.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu apklausė kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Nukentėjusioji buvo apklausta, nes ji patyrė smurtą nuo vyro. Moteris atsisakė daryti tyrimą dėl sumušimų ir parašė atsisakymą nuo civilinio ieškinio. Ji pasakojo, kad vyras nemušė jos, o pati užkliuvo už krosnies. Apklausos metu ant nukentėjusiosios nebuvo matyti akivaizdžių sužalojimų, bet ši sakė, kad pasidarė makiažą, jog nesimatytų sužalojimų. Nukentėjusiosios emocinė būsena buvo rami. Buvo priimtas nutarimas pripažinti N. A. nukentėjusiąja, nes iš įtariamojo parodymų, nuotraukų ir kitų duomenų buvo galima daryti išvadą dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo. I. A. skundėsi dėl savo sveikatos, minėjo, kad buvo suteikta medicinos pagalba, tačiau prieš apklausą neprašė jos, neteigė, kad vartojo vaistus. Kaltinamasis buvo tokios būklės, kad galėjo duoti parodymus. Jeigu jis prašytų medicinos pagalbos, reikėtų kviesti areštinės darbuotojus ir medicininę pagalbą. Tokiu atveju būtų galimybė atidėti apklausą. I. A. galėjo duoti tokius parodymus, kurie užfiksuoti jo 2019 m. balandžio 12 d. apklausos protokole. Jis papasakojo aplinkybes savo noru. Po to jam buvo leista susipažinti su apklausos protokolu, apklausoje, be to, dalyvavo gynėjas ir vertėjas.

2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad įvykio vietoje, t. y. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 21 d. apie 21.55 val. N. A. mušė jos vyras I. A.. Jis smaugė pranešėją, rankomis sučiupęs už plaukų tampė po kambarį, mėtė į ją po ranka pasitaikančius daiktus. Smurtą galintys rodyti požymiai: apdraskytas kaklas (iš nugaros pusės), taip pat paraudęs veidas. Prie šio tarnybinio pranešimo pridėtos nespalvotos nuotraukos su galimais N. A. sužalojimais (1 t., b. l. 7–9).

2018 m. gegužės 22 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad, atlikus N. A. kūno apžiūrą, nustatyta, kad jos kaklas iš nugaros pusės apdraskytas. Ši aplinkybė nufotografuota (1 t., b. l. 19, 21–23).

2018 m. gegužės 22 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu nustatyta, kad I. A. pripažino savo kaltę sukėlęs fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai N. A., ji atleido savo vyrui, o jis atsiprašė nukentėjusiosios (1 t., b. l. 59).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23997-18 įtariamajam I. A. ir nukentėjusiajai N. A. susitaikius. Tą pačią dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija patvirtintas minėtas prokurorės nutarimas (1 t., b. l. 69–71).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23997-18, nes I. A., nepraėjus vieneriems metams nuo sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, galimai padarė naują nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šį nutarimą tą pačią dieną patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas rezoliucija (1 t., b. l. 85–87).

Žemesnės instancijos teismas

Prie bylos medžiagos pridėtame garso įraše ir 2019 m. balandžio 24 d. kito objekto (2019 m. balandžio 11 d. garso įrašo (skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą 112)) apžiūros protokole užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 11 d. pranešėja telefoninio pokalbio metu informuoja, kad jai reikalinga pagalba, nes bijo likti su vyru nakčiai namuose, jis nerimauja, prašo alkoholio, bėgioja aplink namą. Ji mini, kad „daug per galvą, bet iškentėsiu kaip nors“ (1 t., b. l. 122).

Prie bylos pridėtame vaizdo įraše ir 2019 m. gegužės 7 d. kito objekto (vaizdo įrašo iš įvykio vietos) apžiūros protokole užfiksuota, kad N. A. 2019 m. balandžio 11 d. policijos pareigūnui aiškina, kad ją tampė už plaukų, ką tik sumušė prieš policijai atvažiuojant, skauda galvą. Pranešėja verkia, sako vyrui, kad „aš darau tą, ką reikia. Užtenka tuo <...>“ (1 t., b. l. 126–127).

Pagal prie bylos pridėtą garso įrašą ir 2019 m. gegužės 14 d. kito objekto (2018 m. gegužės 21 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą 112)) apžiūros protokolą, pranešėja prašo pagalbos, rėkia, teigia, kad vyras mušasi (1 t., b. l. 131).

Byloje yra nespalvotos N. A. veido nuotraukos, iš kurių matyti ant jos dešinės akies patamsėjimas (1 t., b. l. 135–137).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl 2018 m. gegužės 21 d. nusikalstamos veikos padarymo

I. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies nurodydamas, kad tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, kaltinamasis stumdė nukentėjusiąją, tačiau nepadarė jokių kitų veiksmų nurodytų kaltinime (nemušė rankomis N. A. per veidą, nesmaugė paėmęs už kaklo, netampė už plaukų ir nemėtė į ją daiktų). Nukentėjusioji N. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad jos vyras nepadarė jokių smurtinių veiksmų prieš ją, tik bendrais bruožais nurodė, kad jie susibarė, galėjo vienas kitą apstumdyti. Tokie abiejų asmenų parodymai atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje I. A. ir N. A. buvo neblaivūs (1 t., b. l. 24, 30). Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad N. A. 2018 m. gegužės 21 d. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą prašydama pagalbos. Iš šio garso įrašo girdėti, kad nukentėjusioji šaukia, rėkia, teigia, kad vyras mušasi. Jos emocinė būsena yra sutrikusi, jaučiama baimė (1 t., b. l. 131–132). N. A. teisiamojo posėdžio metu negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl ji nagrinėjamo įvykio dieną skambino Bendrajam pagalbos centrui. Tai, kad nukentėjusioji kvietėsi pagalbos skambindama Bendrajam pagalbos centrui ne šiaip sau (be svarbios priežasties), o jusdama pavojų dėl I. A. padarytų smurtinio pobūdžio veiksmų, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma, 2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad šią dieną apie 21.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. A. smaugė pranešėją, rankomis sučiupęs už plaukų tampė po kambarį, mėtė į ją po ranka pasitaikančius daiktus (1 t., b. l. 7–8). Teismas apklausė aptariamą tarnybinį pranešimą surašiusią tuo metu vyriausiąja patrule dirbusią L. M.. Ši liudytoja patvirtino, kad ji surašė 2018 m. gegužės 21 d. tarnybinį pranešimą, o į tokį procesinį dokumentą surašoma tai, ką pasako pranešėjas, ir jokių pašalinių aplinkybių nenurodoma; jame taip pat fiksuojami galimi asmens sužalojimai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad vyriausioji patrulė L. M., surašydama aptariamą tarnybinį pranešimą, rėmėsi būtent N. A. nurodytomis aplinkybės dėl I. A. veiksmų. Byloje taip pat yra vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusioji 2019 m. balandžio 11 d. nedviprasmiškai aiškino policijos pareigūnui, kad vyras sumušė ją, tampė už plaukų, dėl to skaudą galvą (1 t., b. l. 126–127). 2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime, taip pat byloje esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 9, 22–23) užfiksuoti konkretūs nukentėjusiajai padaryti sužalojimai – kaklo apdraskymai keliose vietose iš nugaros pusės. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių N. A. atsirado tokio pobūdžio sužalojimai kitu, o ne nagrinėjamu laiku. Šie objektyviai užfiksuoti nukentėjusiajai sužalojimai atitinka jos įvykio vietoje nurodytas aplinkybes dėl dalies I. A. padarytų veiksmų (smaugimą rankomis). Nors byloje nustatyta, kad N. A. nagrinėjamo įvykio dieną buvo neblaivi, tačiau nėra duomenų, kad ji tuo metu dėl savo fiziologinės būsenos negalėjo papasakoti policijos iškvietimo priežasčių. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, reikšminga ir tai, kad pati N. A., 2018 m. gegužės 22 d. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji neturi pretenzijų vyrui ir nereikš civilinio ieškinio, nors patyrė fizinį smurtą. Be to, ji apklausos metu jautėsi neblogai, nepastebėjo jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės (1 t., b. l. 15). Taigi nukentėjusioji pripažino, kad I. A. padarė smurtinio pobūdžio veiksmus prieš ją, o apie tai ji nurodė ir nagrinėjamo įvykio dieną 2018 m. gegužės 21 d. tarnybinį pranešimą surašiusiai L. M.. Kaltinamajam nepadarius jokių pavojingų veiksmų prieš N. A., nukentėjusiosios minėti parodymai yra nelogiški. Teismas apklausė 2018 m. N. A. ir I. A. apklausas atlikusią vyresniąją tyrėją J. M., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji apklausiama buvo blaivi, tačiau susijaudinusi, susipažino su minėtos dienos apklausos protokolu ir pasirašė jame. Darytina išvada, kad N. A. 2018 m. gegužės 22 d. papildomoje apklausoje užfiksuotos aplinkybės yra teisingos.

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad I. A. išvardytais veiksmais sukėlė N. A. fizinį skausmą ir padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Be to, tame pačiame procesiniame dokumente užfiksuota, kad I. A. pripažino savo kaltę sukėlęs fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai N. A., ji atleido savo vyrui, o jis atsiprašė nukentėjusiosios. Abu asmenys pasirašytinai sutiko su susitaikymo protokolo turiniu, jį pasirašant dalyvavo taip pat vertėja ir I. A. gynėja (1 t., b. l. 59). Šiuo pagrindu buvo priimtas prokurorės 2018 m. gegužės 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam I. A. ir nukentėjusiajai N. A. susitaikius (BK 38 straipsnis), kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 69–71). Atkreiptinas dėmesys, kad toks procesinis sprendimas yra priimamas ne tada, kai nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (tokiu atveju ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas), o kai surenkama pakankamai duomenų, jog kaltininko veiksmuose (neveikime) yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau padaroma išvada, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti kaltininką atleidus pagal susitaikymą su nukentėjusiuoju. Nagrinėjamu atveju I. A. ar N. A. neskundė priimto galutinio procesinio sprendimo dėl 2018 m. gegužės 21 d. įvykio, t. y. sutiko su kaltinamojo padarytų veiksmų teisiniu vertinimu. Tai irgi netiesiogiai patvirtina, kad abu asmenys pripažino, jog I. A. padarė nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją. I. A. teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, kad jis su žmona turėjo interesą, kad baudžiamasis procesas kuo greičiau pasibaigtų, nes reikėjo išvykti į užsakytą kelionę, todėl sutiko susitaikyti. Nors kaltinamajam tuo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 33), tačiau teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia įtariamajam, kuriam paskirta minėta kardomoji priemonė, prašyti ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo ar kontroliuojančio prokuroro laikinai išvykti į užsienį. Šiuo atveju nenustatyta priežasčių, dėl kurių I. A., anksčiau neteisto, toks prašymas, jeigu būtų pateiktas, negalėjo būti tenkintas.

Be to, paminėtina, kad kaltinamojo parodymai baudžiamojo proceso metu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nuoseklūs. Jis, 2018 m. gegužės 22 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant gynėjai, visiškai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje žodinio konflikto su žmona N. A. metu vieną kartą rankos delnu trenkė jai į veidą, po to rankomis pradėjo stumdyti, paėmė iš už nugaros už kaklo rankomis ir smaugė, sugriebė rankomis iš už nugaros už plaukus ir pradėjo tempti (1 t., b. l. 46). Taigi I. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad minėti jo parodymai buvo surašyti iš žmonos nurodytų aplinkybių. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. patvirtino, kad 2018 m. gegužės 22 d. apklausos protokolo turinys yra surašytas pagal I. A. parodymus, šis susipažino su minėtos dienos apklausos protokolu ir pasirašė jame. Kaltinamasis šiame procesiniame dokumente, kuris buvo išverstas vertėjo, pasirašytinai nenurodė jokių pastabų. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių, kad 2018 m. gegužės 22 d. apklausos protokole užfiksuoti būtent I. A. parodymai. Kaltinamajam iš tikrųjų nesmurtavus prieš savo žmoną, minėtų nepalankių parodymų davimas prieš save yra nelogiškas elgesys.

Taigi teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. A. 2018 m. gegužės 21 d. apie 21.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,02 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su savo žmona N. A. mušė rankomis nukentėjusiajai per veidą, stumdė ją, smaugė rankomis paėmęs už kaklo, tampė už plaukų.

Kaip minėta, N. A. nagrinėjamo įvykio dieną skambinimo Bendrajam pagalbos centrui metu prašė pagalbos, rėkė, teigė, kad vyras smurtauja. Atvykus į įvykio vietą L. M., nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją buvo smurtaujama. Visos šios aplinkybės, taip pat byloje įrodytas I. A. padarytų veiksmų pobūdis (mušimas rankomis per veidą, smaugimas už kaklo, tampymas už plaukų) neleidžia abejoti tuo, kad N. A. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nors kaltinamajam inkriminuota, kad jis, be kita ko, mėtė į nukentėjusiąją daiktus, tačiau byloje nenustatyta, kokie tie daiktai. Esant abejonių, ar jie tikrai galėjo sukelti N. A. fizinį skausmą, ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

Teismas konstatuoja, kad I. A. veiksmai prieš savo žmoną atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl 2019 m. balandžio 11 d. nusikalstamos veikos padarymo

I. A. ir N. A. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad 2019 m. balandžio 11 d. kaltinamasis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją. Be to, N. A. teigė, kad ji, šią dieną būdama neblaivi, atsitrenkė į krosnį, todėl galėjo pasidaryti nubrozdinimą veido srityje. Tokie abiejų asmenų parodymai atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje I. A. ir N. A. buvo neblaivūs (1 t., b. l. 122). Byloje esantis 2019 m. balandžio 11 d. garso įrašas patvirtina, kad N. A., šią dieną skambinusi Bendrajam pagalbos centrui, prašė pagalbos, išreiškė baimę, minėjo, kad patyrė smurtą („daug per galvą, bet iškentėsiu kaip nors“). N. A. teisiamojo posėdžio metu negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl ji nagrinėjamo įvykio dieną skambino Bendrajam pagalbos centrui. Tai, kad nukentėjusioji kvietėsi pagalbos skambindama Bendrajam pagalbos centrui ne šiaip sau (be svarbios priežasties), o jusdama pavojų dėl I. A. padarytų smurtinio pobūdžio veiksmų, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas G. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis, kaip pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas, bendravo su N. A. dėl nagrinėjamo įvykio, ši paaiškino, kad vyras smurtavo prieš ją, trenkė jai kaire ranka, tampė už plaukų. Šis liudytojas patvirtino, kad smurto žymės buvo aiškiai matomos nukentėjusiosios veido srityje, be to, ji laikė prie veido ledą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių liudytojas G. L. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti nukentėjusiąją. Be to, minėti jo parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118). Todėl liudytojo G. L. parodymai laikytini patikimais. Tai, kad I. A. smurtavo prieš N. A. (du kartus trenkė su plaštaka jai per veidą, tampė už plaukų) patvirtina 2019 m. balandžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti tokie nukentėjusiosios parodymai. Šiame protokole N. A. pasirašytinai sutiko su jos užfiksuotais parodymais (1 t., b. l. 103–105). Nors bylai reikšmingu laiku nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio galėjo jai trukdyti nurodyti tikrąsias bylos aplinkybes. To nenurodė taip pat liudytojas G. L., kuriam nekilo abejonių, kad N. A. gali būti apklausiama. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių N. A. nagrinėjamo įvykio dieną sąmoningai siekė apkalbėti savo vyrą, nurodyti dėl jo melagingas aplinkybes.

Iš byloje esančių nespalvotų nuotraukų matyti, kad N. A. ant dešinės akies yra patamsėjimas (1 t., b. l. 135–137). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad ji galėjo susižaloti veidą atsitrenkusi į krosnį, tačiau jos tokie parodymai prieštarauja anksčiau paminėtų įrodymų visumai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad N. A. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli nurodydama, kaip ji patyrė aptariamą sužalojimą. 2019 m. balandžio 15 d. per apklausą, atliktą ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji teigė, kad jos vyras užkabino ją, nes buvo girtas, todėl ji atsitrenkė į krosnį (1 t., b. l. 112). Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu N. A. jau teigė, kad ji, eidama užsikabino už baldų, todėl atsitrenkė į krosnį (2019 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas, 2 t., b. l. 11). Tokie nenuoseklūs nukentėjusiosios parodymai leidžia abejoti jų tikrumu. Šiame kontekste pastebėtina, kad liudytoja A. M., atlikusi N. A. apklausą, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apklausos metu ant nukentėjusiosios nebuvo matyti akivaizdžių sužalojimų, bet ši sakė, kad pasidarė makiažą, jog nesimatytų sužalojimų. Tai patvirtina, kad N. A. siekė išoriškai sušvelninti veide atsiradusių padarinių buvimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad paties I. A. parodymai dėl 2019 m. balandžio 11 d. nagrinėjamo įvykio baudžiamojo proceso metu yra nenuoseklūs. I. A., 2019 m. balandžio 12 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino konflikto metu sudavęs savo žmonai per veidą. Daugiau neatsimena, kad smurtautų prieš ją, nes buvo neblaivus. Šios apklausos, kurioje dalyvavo vertėjas ir gynėja, protokole kaltinamasis pasirašytinai sutiko su duotais parodymais, neturėjo pastabų (1 t., b. l. 150, 151). Taigi I. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmą prieš nukentėjusiąją. Kaltinamajam iš tikrųjų nesmurtavus prieš savo žmoną, minėtų nepalankių parodymų davimas yra nelogiškas elgesys. Vėliau I. A. jau pakeitė parodymus teigdamas, kad jis nepadarė jokių nusikalstamų veiksmų prieš N. A.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jo pirminiai parodymai buvo duoti dėl blogos sveikatos būklės. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad prieš apklausą I. A. minėjo, kad jam buvo suteikta medicinos pagalba, tačiau apklausos metu neprašė jos. Ji nenustatė, kad kaltinamasis buvo tokios sveikatos būklės, dėl kurios jis negalėtų duoti parodymus. Be to, jokių pastabų dėl I. A. sveikatos būklės apklausos protokole nenurodė jo apklausoje dalyvavusi gynėja. Teismas pažymi, kad su kaltinamuoju ne pirmą kartą buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl teigti, kad jis dėl išgąsčio galėjo neprašyti, kad būtų suteikta medicinos pagalba, esant jos realiam poreikiui, nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant teisme, gynybos iniciatyva buvo apklaustas I. A. ir N. A. sūnus S. A., kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo atvykęs į tėvų namus ir matė juos neblaivius miegančius, tačiau šio liudytojo parodymai nepaneigia, kad I. A. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. S. A. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu. Ta aplinkybė, kad jo tėvai miegojo, savaime nereiškia, jog kaltinamasis negalėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją. Be to, nė vienas iš jų ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jų sūnus žino kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka daryti išvadą, kad I. A. 2019 m. balandžio 11 d. apie 13 val. ir 19 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su savo žmona N. A. du kartus trenkė su plaštaka jai per veidą, tampė už plaukų. Priešinga kaltinamojo ir nukentėjusiosios versija atmetama kaip prieštaraujanti aptartiems įrodymams.

N. A. skambutis Bendrajam pagalbos centrui, jos išsakyti teiginiai apie vyro veiksmus ir jos būseną (skauda galvą) G. L., šio liudytojo parodymai, kad N. A. teigė, jog vyras smurtavo prieš ją, ir ji laikė ledą prie veido, taip pat I. A. padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad I. A. veiksmai prieš savo žmoną atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas I. A. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. A. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto buitinių konfliktų metu. Byloje nenustatyta, kad dėl I. A. veiksmų nukentėjusiosios sveikatai kilo kokių nors liekamųjų padarinių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 164–165), du kartus baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, tačiau administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais (transporto priemonės stovėjimas draudžiamoje vietoje) (1 t., b. l. 158). I. A. vedęs, dirba Suomijos Respublikoje. Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad I. A. kelis kartus panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną būdamas neblaivus. Taigi kaltinamojo nusikalstamas elgesys esant neblaiviam nebuvo atsitiktinis. Byloje nenustatyta, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš N. A. dėl kokių nors ypatingų priežasčių. Priešingai, jis nusikalto buitinių konfliktų metu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Teismo vertinimu, I. A. padarius kelis kartus tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, švelniausios – viešųjų darbų – bausmės paskyrimas šiuo atveju nėra tikslingas, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, vien tai, kad kaltinamasis dirba užsienyje (Suomijos Respublikoje), savaime nėra pakankamas pagrindas paskirti jam trumpalaikį laisvės atėmimą, t. y. areštą, nes ši bausmė pagal savo pobūdį yra per griežta pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti I. A. paskyrus už kiekvieną padarytą nusikalstamą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai mažesni už šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimą, nustatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte. Išvados dėl šios bausmės rūšies parinkimo nepaneigia ta aplinkybė, kad kaltinamojo darbas yra užsienio valstybėje. Teismas pažymi, kad net ir deklaravęs savo išvykimą į Suomijos Respubliką nuo 2019 m. kovo 19 d., kaltinamasis vis tiek antrą kartą nusikalto Lietuvos Respublikoje. Taigi jo darbinė veikla užsienyje nesutrukdė lankytis Lietuvos Respublikoje ir nusikalsti. Be to, I. A. darbo vieta neleidžia teigti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymas apskritai neįmanomas Lietuvos Respublikoje, nes nustatyta, kad kaltinamasis tam tikrais laikotarpiais būna Lietuvos Respublikoje.

I. A. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (3 mėnesius) laisvės apribojimo bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

I. A. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 21 d. 22.10 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 14.52 val. (1 diena) (1 t., b. l. 28, 31), taip pat nuo 2019 m. balandžio 11 d. 19.50 val. iki 2019 m. balandžio 12 d. 14.01 val. (1 t., b. l. 140, 154). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas minėtas I. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, iš viso 2 dienos, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Kiti klausimai

I. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 152–153). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (3 kompaktiniai diskai, esantys byloje), paliktini prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018 m. gegužės 21 d. įvykio), ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2019 m. balandžio 11 d. įvykio), ir paskirti jam laisvės apribojimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir I. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, paskirti I. A. įpareigojimą: per 8 (aštuonis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 21 d. 22.10 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 14.52 val. (1 diena) ir nuo 2019 m. balandžio 11 d. 19.50 val. iki 2019 m. balandžio 12 d. 14.01 val. (1 diena), t. y. iš viso 2 dienas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (3 kompaktinius diskus, esančius byloje), palikti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti I. A., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis