Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Valdo Vitunsko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistojo I. M. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš V. V.), BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš J. L.) bei BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš L. K.) ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš V. V.) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams,

- pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš J. L.) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams,

- pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš L. K.) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2012-06-14 apie 10 val., būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, atvirai pagrobė svetimą – V. V. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę, kurios vertė 700 litų, tai yra, priėjęs prie nukentėjusiosios V. V., jai nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę ir pasišalino;

be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2012-06-17 apie 15 val. 45 min., veikdamas su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), prie Kovo 11-osios g. – Dujotiekio g. sankryžos, kartu siekdami bendro tikslo, atvirai pagrobė svetimą – J. L. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę, kurios vertė 700 litų tai yra, E. M. nurodžius moterį, pas kurią ant kaklo buvo auksinė grandinėlė, I. M., priėjęs prie nukentėjusiosios J. L., jai nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę ir pabėgo;

be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos R Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2012-08-12 apie 13 val., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, esančios visuomeninio transporto stotelės, kartu siekdami bendro tikslo, atvirai pagrobė svetimą – L. K. priklausantį turtą - rankinę su joje buvusiais asmeniniais daiktais, bendros 230 litų vertės, tai yra, priėjęs prie nukentėjusiosios L. K., E. M. ir N. V. stebint aplinką, I. M. klausimu apie laiką nukreipdamas nukentėjusiosios dėmesį, pagriebė nukentėjusiosios rankinę ir pabėgo.

Nuteistasis I. M. savo apeliaciniu skundu prašė Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti, kadangi jis yra labai jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, buvo nepakankamai subrendęs, bet, pabuvęs izoliatoriuje, suprato, kad labai blogai elgėsi.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymu, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo I. M. nusikalstamas veikas, tinkamai nustatė tiek atsakomybę lengvinančią, tiek atsakomybę sunkinančią aplinkybes bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.

Nuteistasis I. M. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčija, o apeliaciniu skundu tik prašo skirti jam švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismas, skirdamas I. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė net tris apysunkius tyčinius nusikaltimus per labai trumpą laiką, charakterizuojamas neigiamai, kad jo atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu I. M. suėję tik 14 metų, tačiau iki sukankant 14 metų, jo atžvilgiu jau buvo nepradėta bei nutraukta daug ikiteisminių tyrimų, I. M. neturint BK 13 str. nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Teismas nuosprendyje taip pat pagrįstai nurodė, kad nuteistasis nuolat bėgdavo iš jį globojančių namų, pabėgęs darydavo įvairius teisės pažeidimus, o šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė praėjus vos dviems mėnesiams po to, kai sulaukė BK 13 str. nustatyto amžiaus (14 m.), nuo kurio galima asmens baudžiamoji atsakomybė. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad I. M. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, todėl, nors ir teisiamas pirmą kartą, bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus jam laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio argumentais dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydžio (mažesnio nei sankcijoje už šias nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis) parinkimo, kadangi pagrįstai atsižvelgta į tai, kad I. M. nusikaltimų padarymo metu buvo bei šiuo metu yra nepilnametis, kad prisipažino ir gailisi, kad teisiamas pirmą kartą.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą 10 mėnesių – lėmė tai, kad I. M. padarė net tris atskiras nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos bausmės pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. numatytus reikalavimus, buvo dalinai sudėtos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo I. M. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, tai padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Įvertinus visą tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo I. M. apeliacinį skundą atmesti.