Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-28 · Administracinė byla Nr. eI3-2293-484/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-28
Bylos Nr.
eI3-2293-484/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02803-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
T. S.-L.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2293-484/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02803-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant pareiškėjos T. S.-L. atstovui advokatui M. B.,atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S.-L. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. S.-L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. BR6-3790880 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21R-566(AG-440/06-2020), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Skunde nurodo, kad nesutinka su NMA ir LAGK priimtais sprendimais. Pareiškėjos teigimu, LAGK tik atkartojo NMA atsiliepime nurodytas aplinkybes, tačiau nepateikė jų teisinio vertinimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių pareiškėjos pateikti argumentai atmestini, neatskleidė priimto sprendimo esmės, neišdėstė jokių motyvų. Todėl mano, kad toks LAGK sprendimas negali būti laikomas teisėtas, teisingas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad NMA atliko patikrą laikotarpiu 2019 m. liepos 24 d. – 2019 m. lapkričio 14 d., tačiau apie patikrą vietoje ji nebuvo informuota. NMA darbuotojai, atlikę duomenų patikrinimą vietoje, kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 vertino ir matavimus atliko ne pagal paraiškoje nurodytus duomenis, bet pagal pačių tikrintojų savavališkai nutartą vertinti kitą pasėlį GPŽ (ganyklas arba pievas, daugiametės žolės). Buvo vertinama, matavimai bei skaičiavimai atliekami ne dėl šaltalankių uogynų (ŠAU), o dėl GPŽ. Tikrinimą atlikę darbuotojai nevertino tikrinamo lauko pagal 2019 m. paraiškos duomenis, nenustatė, kiek šaltalankių uogynų iš lauke pasodintų yra nudžiūvę, koks yra augalų tankis hektare, ar jis yra pakankamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ (toliau – ir EKO priemonė) ir atitinka tankio reikalavimus, ar neatitinka ir kokia apimtimi (jei neatitinka). Vietoje tokio vertinimo, ginčo laukas buvo matuojamas ir vertinamas kaip daugiametės žolės (GPŽ) nušienautas ir nenušienautas plotai. NMA darbuotojams, kurie atliko vertinimą, nusprendus vertinti 2019 m. paraiškoje deklaruotą lauką kaip GPŽ, buvo nepagrįstai nustatytas neteisingo deklaravimo faktas ir pagal atskiras priemones sumažintos išmokos, pritaikytos paprastos ir ilgalaikės sankcijos.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad paraiškos duomenų patikrinimą atlikę darbuotojai realiai neatliko KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, sodinukų tankio matavimų, neskaičiavo sodinukų vienetų hektare, apsiribojo abstrakčiais apibendrinimais, neva, uogynai sunykę, rasta pavienių nudžiūvusių augalų, kurie sudaro apibendrintai mažiau kaip 50 proc. visų augalų. Iš prie Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 19-1012157992-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) pridėtų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei sodinukų būklės, nei kiekio, nei kitų su šaltalankių sodinukais susijusių aplinkybių, nes atliktų foto fiksacijų tikslas buvo konstatuoti nušienautos bei nenušienautos daugiametės žolės plotus, o ne įvertinti paraiškoje deklaruotų ŠAU tankį, kiekį hektare.

Kadangi NMA, vertindama ginčo lauką, apsiribojo bendriniais subjektyviais darbuotojo apytiksliais vertinimais, neatliekant jokių konkrečių skaičiavimų, pareiškėjos įsitikinimu, pateiktos ataskaitos duomenys negali būti pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjos deklaracijoje nurodyti duomenys yra netikslūs ir neteisingi. Net pateikus visus įrodymus, kad dar 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje sertifikuojančios įstaigos atliktų skaičiavimų būdu nustatytas augalų ŠAU tankis ginčo plote atitiko teisės aktų reikalavimus, NMA nusprendė, kad toks vertinimas netikslus. Tačiau pati NMA pateikti ŠAU tankio skaičiavimo negali. Pareiškėjai neaišku, dėl kokių priežasčių LAGK, nagrinėdama jos skundą, jos pateiktų duomenų nevertino, priimdama sprendimą į juos neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

Teigia, kad atsakovė be pagrindo nevertino kartu su 2020 m. kovo 18 d. skundu pateiktus VšĮ Ekoagros 2019 m. rugpjūčio 1 d. ar 2020 m. rugpjūčio 2 d. atlikto patikrinimo duomenis, dėl ko padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotų ŠAU pasėlių ir visiškai nepagrįstai minėtame lauke vertino bei matavo ne ŠAU, o GPŽ. NMA aplinkybes vertino aplaidžiai, atmestinai ir paviršutiniškai, tai patvirtina jos pozicija, kad atliekant tikrinimą vietoje NMA tikrintoja 2019 metų lapkričio mėnesį nerado 2019 metų balandžio mėnesį atlikto sodinukų atsodinimo ginčo lauke žymių. VšĮ „Ekoagros“ protokole ir pareiškėjos dokumentuose buvo nurodyta, kad atsodinimas buvo vykdomas ne 2019 metų lapkričio mėnesį, o 2019 metų balandžio mėnesį, todėl patikrinimo metu tikrintoja ir negalėjo rasti ką tik naujai atsodintų sodinukų.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad NMA neatliko jokio augalų tankio vertinimo, nepadarė skaičiavimų, o tiesiog išmatavo ir įvertino ginčo lauko nušienautos ir nenušienautos žolės plotą (nors paraiškoje buvo deklaruojama ne daugiametė žolė GPŽ, o ŠAU), todėl mano, kad tokie skaičiavimai yra betiksliai ir nesusiję su 2019 m. paraiškos duomenų vertinimu, todėl neturi ir negali būti taikomi baudžiant pareiškėją dėl pažeidimo, kuris nustatytas nepagrįstai.

Paaiškina, kad šaltalankių uogynai, kaip augalų rūšis, yra itin jautrūs gamtos sąlygoms, taip pat skirtinguose pareiškėjos deklaruotuose laukuose, šaltalankių sodinukai sodinti visiškai skirtingais laikotarpiais. Todėl galėjo būti pastebėti neprigiję ar nudžiūvę pavieniai uogakrūmiai, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti dėl netinkamo deklaravimo fakto neatitinkant augalų tankiui. Pastaraisiais metais gamtos sąlygos buvo itin nepalankios visiems ūkininkams. Viename lauke ir kitame lauke auginami sodinukai skiriasi todėl, kad jie yra visiškai skirtingo sodinimo laiko, atstumas tarp laukų yra apie 100 kilometrų, jie auga skirtingo derlingumo žemėse. NMA darbuotojai nevertino uogakrūmių metinės vegetacijos, neatliko periodinės ŠAU vegetacijos stebėsenos, nevertino oro sąlygų konkrečiam laukui įtakos ir fakto, todėl padarė paviršutiniškas, netikslias ir nepagrįstas išvadas, kurios negali būti laikomos pakankamomis konstatuojant pažeidimus (neteisingo deklaravimo faktą) bei pritaikant ne tik sankcijas, tačiau papildomai dar ir didžiules ilgalaikes sankcijas. VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. rugpjūčio 2 d. atliko ginčo lauko ŠAU augalų ekspertinę patikrą, išsamius tankio skaičiavimus ir pažeidimų ar tankio trūkumų nenustatė.

Teigia, kad NMA nepagrįstai sumažino išmokas ir neteisėtai pritaikė sankcijas. 2019 m. paraiškoje buvo deklaruota 4,20 ha duodantys derlių šaltalankių uogynai bei 4,82 ha neduodantys derliaus šaltalankių uogynai. NMA, skaičiuodama taikytinas sankcijas, visiškai nepagrįstai ir neteisingai traktavo, kad yra neteisingai deklaruota daugiau kaip 50 proc. pagal EKO priemonę, todėl be įprastos sankcijos, pagal reglamentų nuostatas buvo paskaičiuotos ir pritaikytos didžiulės ilgalaikės sankcijos. Atitinkamai, dėl neteisingai atliktų skaičiavimų, be pagrindo nebuvo paskaičiuota išmoka už derantį ŠAU lauką pagal EKO priemonę dėl 4,20 ha. Taip pat neteisingai ir nepagrįstai pritaikytos ir paskaičiuotos sankcijos ir dėl susietosios paramos ir dėl EKO priemonės, dėl ko sprendimai naikintini.

NMA, atlikdama paraiškos rezultatų vertinimą bei priimdama skundžiamus sprendimus, pažeidė administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakingo valdymo, teisėtumo, objektyvumo, skaidrumo ir kitus principus. NMA po skundo bei papildomų dokumentų pateikimo į juos neatsižvelgė, preziumuodama, kad atsakovo atliktas vertinimas yra teisėtas, pagrįstas ir pakankamas. Buvo ignoruojami ne tik pareiškėjos pateikti dokumentai, tačiau ir VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2 d. atlikto patikrinimo rezultatai, kuriais yra akivaizdžiai paneigiami NMA Ataskaitoje pateikti ir sprendimuose nurodyti argumentai dėl ŠAU sodinukų tankio reikalavimų atitikimo, atsodinimo. Tiek NMA, tiek LAGK įrodymai buvo įvertinti visiškai formaliai, paviršutiniškai, dėl to sprendimais pareiškėjos skundai nepagrįstai ir neteisėtai atmesti. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimą.

NMA atsiliepime nurodo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 buvo vertinamas ne pagal faktą, taip pat nesutinka, jog skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis neteisingais, netiksliais, paviršutiniškais ir nepagrįstais duomenimis.

Teigia, kad patikros metu tikrintoja, vadovaudamasi kartu su pareiškėjos 2019 m. paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenis, vizualiai apžiūrėjo lauką, vertindama sodinukus, ir nustatė, kad lauke, kuriame patikros vietoje metu nustatytas pažeidimas, visame lauko plote šaltalankių sodinukai sudaro mažiau nei 50 procentų sodinukų, todėl teisėtai ir pagrįstai šio lauko pasėlio kodą iš ŠAU pakeitė į GPŽ. NMA pažymi, kad tikrintoja patikrą vietoje atliko itin atidžiai bei kruopščiai, nes ėjo tarpueiliais ir ieškojo šaltalankių krūmelių bei matavo nenušienautą plotą. Įvertinus tą faktą, kad šaltalankių laukas buvo deklaruojamas jau penktus metus iš eilės, logiška, jog lauke turėjo vyrauti dideli šaltalankių krūmai, o ne visas laukas susmaigstytas kuoliukais. Tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais principais. NMA tikrintojai neturi jokio pagrindo fiksuoti tikrovės neatitinkančius faktus.

Atsakovė nurodo, kad prie VšĮ „Ekoagros“ protokolo nėra pridėtų tikrinimo metu padarytų šaltalankių nuotraukų. Pabrėžia, kad NMA patikros metu buvo nustatyta, kad šaltalankiai išnykę. Minėto lauko faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta jų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenis.

Paaiškina, kad VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus atlieka pagal visai kitą metodiką (nevertina deklaruotų šaltalankių buvimo fakto visame įsipareigotame lauke). Nurodo, kad remiantis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, matyti, kad augalų tankumo skaičiavimas yra atliktas pagal jų vidines procedūras ir nėra visiškai objektyvus ir tikslus. NMA tikrintojas šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes teisės aktai dėl paramos administravimo to nereglamentuoja, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžiojoje lauko dalyje (tad mano, kad pagrįstai traktavo, jog visas laukas neatitinka tinkamumo kriterijų bei iš patikros vietoje nuotraukų aiškiai mato, kad net nelabai galima išmatuoti plotų, kurie atitiktų reikalavimus, nes šaltalankių beveik nėra).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad už patikros vietoje atlikimą yra atsakinga NMA ir tai yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčytini ar paneigti, yra pagrindas sprendimams priimti. Patikros Ataskaita nėra panaikinta, galiojanti, o prie patikros pridėtos lauko nuotraukos patvirtina, kad deklaruotuose laukuose neauga pareiškėjos 2019 m. paraiškoje nurodyti šaltalankių sodinukai. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, kad NMA patikra atlikta netinkamai. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su NMA sprendime nurodytais motyvais dėl netinkamo šaltalankių sodinukų deklaravimo pagal patikros Ataskaitoje pateiktus duomenis.

NMA pažymi, kad nei sprendime, nei patikros ataskaitoje nenurodyta, kad pareiškėja sodinukų atsodinimą atliko 2019 m. lapkričio mėnesį. Teigia, kad pareiškėja nesilaikė reikalavimo išlaikyti visame laukų plote deklaruoto pasėlio (šaltalankių) ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje NMA darbuotojas rastu 2019 m. paraiškoje deklaruotą pasėlį.

Atsakovė teigia, kad patikros metu buvo nustatyta, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU plotas, rastas pasėlis – GPŽ. Vadovaujantis patikros rezultatais, 2019 m. paraiškoje buvo nustatytas neteisinga deklaruotas 4,82 ha plotas susietajai paramai už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte paramai gauti. Apie paramos priemonėms 2019 m. paraiškoje taikomas neteisingo deklaravimo sankcijas pareiškėja buvo informuota. Didžioji dalis sodinukų buvo pasodinti 2015 m. lapkričio mėnesį, tačiau krūmai savo išvaizda neatrodė kaip ŠAU krūmeliai, nesudarė daugiau kaip 50 procentų viso lauke augančių krūmelių, todėl pasėlio kodas buvo pakeistas iš ŠAU į GPŽ. Toliau laukas buvo vertinamas ir matuojamas kaip GPŽ.

NMA mano, kad patikra, kurios metu nustatytas pažeidimas, buvo atlikta tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymu ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes patikros vietoje matavimų duomenys yra tikslūs, deklaruotų laukų vieta nustatyta tinkamai ir patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su 2019 m. paraiška pateiktais elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis.

Nurodo, kad nustačius neteisingą plotų deklaravimą paramai pagal EKO priemonę gauti pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, taikomos sankcijos. 2019 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal EKO priemonę buvo 8,92 ha, o nustatytas faktinis plotas yra 4,20 ha, todėl parama pagal EKO priemonę nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija – išmokų mažinimas už pažeidimo plotą (4,72 ha).

Tvirtina, kad NMA neignoravo pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino pateiktus dokumentus, tačiau jie nepaneigė patikros metu nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjos skundas buvo netenkintas. NMA atmeta pareiškėjos teiginį, jog NMA veiksmai nedera su gerojo administravimo principo įgyvendinimu, nes pažeista teisė būti išklausytam prie priimant administracinės procedūros sprendimą. NMA nepažeidė jokių viešojo administravimo principų, o jos sprendimas ir jame pateikiamos situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2020 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. BR6-3790880 ir LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 21R-566(AG-440/06-2020) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad pareiškėja nesutinka su NMA 2020 m. kovo 10 d. sprendimu dalyje dėl pažeidimo ir sankcijų vertinant kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 duomenis. Todėl teismas vertins, ar NMA pagrįstai nustatė pažeidimą, kiek tai susiję su kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotais ir faktiškai patikros metu nustatytais duomenimis, ar pagrįstai pritaikytos sankcijos pareiškėjos atžvilgiu.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraišką Nr. 19-1012157992-A1-1 (toliau – paraiška) (LAGK byla, 1 t., b. l. 97-109).

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. informuota, kad NMA laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vykdė pareiškėjos 2019 m. paraiškos duomenų patikrą ir nustatė paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimą (LAGK byla, 1 t., b. l. 15, 16-46, 149-183).

NMA 2020 m. kovo 10 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatė: 1) kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruoti 4,82 ha šaltalankių uogynai (toliau – ŠAU), buvo rastas pasėlis GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės), tačiau šio lauko 0,67 ha ploto dalis buvo nenušienauta, todėl konstatuota, kad buvo nesilaikoma 2019 m. Administravimo bei kontrolės taisyklių 6.2 punkte numatyto reikalavimo nušienauti pievas bent 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos. Kadangi 0,67 ha žolės plotas visame 4,82 ha lauke nebuvo nušienautas, NMA laikė, kad 0,67 ha yra neteisingai deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokai gauti; 2) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4.82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, o GPŽ yra pasėlis, kuris nepatenka į tinkamų pasėlių susietajai paramai už vaisius ir uogas gauti grupes (TĮ 47 punktas), todėl NMA laikė, kad plotas yra neteisingai deklaruotas susietajai paramai gauti; 3) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4.82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, todėl pagal Įgyvendinimo taisyklių 3.2.8 papunkčio 3 d., nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis (rastas kitas pasėlis, darantis įtaką paramos mokėjimo sąlygoms) ir taikoma sankcija; 4) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4.82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, vadovaujantis EKO taisyklių 3.4 papunkčiu, laikoma, kad buvo neteisingai deklaruotas 4,72 ha pagal EKO priemonę; 5) aptariamas reikalavimo nesilaikymas dėl įsėlio pagal kitas kultūras (ne šaltalankius), už kurį pagal EKO priemonę mokama 59 Eur/ hektarui paramos išmoka (LAGK byla, 1 t., b. l. 47-56, 113-122).

Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. pateikė NMA skundą, prašydama atstatyti 2019 m. pasėlių deklaracijos lauko Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,82 ha, duomenis į pasėlio kodą ŠAU (šaltalankiai) ir perskaičiuoti išmokas bei panaikinti pritaikytas sankcijas (LAGK byla, 1 t., b. l. 57). Skunde NMA pareiškėja nurodė, kad prideda lauko nuotraukas, VšĮ „Ekoagros“ protokolą ir 2019 m. pasėlių deklaraciją, tačiau minėtų priedų nepridėjo.

NMA 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjai išsiuntė raštą Nr. BR6-1937 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodė, kad NMA negauti skunde NMA nurodyti priedai ir pareiškėjos paprašyta kuo skubiau juos pateikti, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytus argumentus ir pateikti atsakymą į skundą (LAGK byla, 1 t., b. l. 126-127).

Pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. pakartotinai pateikė skundą NMA, kartu pridėdama minėtus priedus.

NMA 2020 m. balandžio 27 d. išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. BR6-2346 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodė, jog negali atsižvelgti į skundą NMA, nes NMA patikrą atliko tinkamai, todėl 2019 m. paraiška įvertinta pagal patikros rezultatus pagrįstai (LAGK byla, 1 t., b. l. 144-146).

Pareiškėja, nesutikdama su NMA sprendimu, kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti NMA sprendimo ir atsakymo raštą dalyje, kurioje nustatytas netinkamo deklaravimo atvejis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (LAGK byla, 1 t., b. l. 2-14).

LAGK 2020 m. liepos 17 d. išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir sprendimu Nr. 21R-566 (AG-440/06-2020) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (LAGK byla, 2 t., b. l. 8-14).

Nesutikdama su LAGK sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjos T. S.-L. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2806-552/2021, pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 12 d.), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir EKO taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtinos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Vadovaujantis Administravimo bei kontrolės taisyklių 73 punktu, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – ir portalas) dienos. NMA skelbia informaciją portale, praneša pareiškėjams vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti papildomai informuotas: neregistruotu laišku, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu. NMA apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjus informuoja portale, elektroniniu paštu arba neregistruotu laišku siųsdama informaciją apie patikrą vietoje arba nuotolinę patikrą (Administravmo bei kontrolės taisyklių 75.1 ir 75.2 punktai).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus informuota NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštu, prie kurio pridėta Patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaita. Be to, pareiškėja papildomai informuota SMS žinute, informacija apie paraiškos klaidas paskelbta NMA portale. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato NMA pareigos informuoti apie planuojamą patikrą vietoje ar nuotolinę patikrą, nes pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 29 punktą, pareiškėjas privalo užtikrinti deklaruotų pasėlių faktinį buvimą deklaruotose žemės sklypuose iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Taigi pareiškėja tinkamai informuota po atlikto jos deklaruoto sklypo patikrinimo ir nėra pagrindo teigti, kad patikrinimo procedūra šiu aspektu organizuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad būtent NMA atsako už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą (Administravimo ir kontrolės taisyklių 112 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011). Pažymėtina, kad patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra faktinis pagrindas priimti tokį sprendimą. Ataskaita Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu nėra individualus administracinis aktas (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-197-502/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikros vietoje ataskaita iš esmės vertinama kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, ginčijant atsakovo NMA priimtą sprendimą dėl sankcijų taikymo (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracine byloje Nr. A438-2128/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-644/2013; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-261/2015; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020).

Nagrinėjamu atveju NMA ginčijamu sprendimu nustatytas neteisingai deklaruotas 4,82 ha plotas susietajai paramai už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte gauti, paramai pagal priemonę gauti ir paramai pagal EKO priemonę (uogynai ir sodai) gauti, šioms paramos priemonėms paraiškoje buvo pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Administravimo bei kontrolės taisyklių 29 punktu, iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. pareiškėja privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanas), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos), būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

Pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 47 punktą, pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų (klasifikatoriaus V grupės kodai: 1–5, 7–13, 15–23, 25–26) ir daržovių (klasifikatoriaus I grupės kodai: 21–34, 36–51 ir V grupės – 37–39 kodai) auginimą atvirajame grunte, iki einamųjų metų lapkričio 15 d. privalo nuimti užaugintą derlių.

EKO taisyklių 2 priedo V ir VI dalyje yra nustatytos remiamos augalų rūšys, už kurias gali būti skiriama parama pagal EKO priemonę (uogynai ir sodai), tarp kurių V priedo 13 eilutėje yra nurodomi šaltalankiai.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 3.2.8 punktą, neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Neteisingo deklaravimo atvejais yra laikomi visi didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto deklaravimo atvejai, kurie yra apibrėžti Administravmo bei kontrolės taisyklių 4.13.1–4.13.3 papunkčiuose. Neteisingo deklaravimo sąvoka taikoma ir tada, kai pareiškėjas vietoj ganyklų arba pievų iki 5 metų ar daugiamečių ganyklų arba pievų, daugiamečių žolių 5 metų ir daugiau deklaruoja kitas Administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedo Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytas naudmenas. Šiuo atveju parama už laukus, kuriuose nustatytas pažeidimas, nemokama ir laikoma, kad tai yra neteisingo deklaravimo atvejis: pažeidimo plotui papildomai taikoma neteisingo deklaravimo sankcija.

Laikoma, kad yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai, be kita ko, deklaruojamas plotas, už kurį siekiama gauti susietąją paramą, tačiau nustatoma, kad šiame plote auginami kiti nei deklaruoti augalai, kurie nepriskiriami susietosios paramos schemai, pagal kurią pareiškėjas pretenduoja gauti išmoką, arba deklaruoti augalai apskritai neauginami. Tokiu atveju laikoma, kad deklaruojami susietajai paramai gauti didesni naudmenų plotai nei deklaruoti susietajai paramai gauti reikalavimus atitinkantys plotai (Administravimo bei kontrolės taisyklių 4.13.2 papunktis).

Vadovaujantis Administravimo bei kontrolės taisyklių 6.5. punktu, sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai, įskaitant ir ŠAU), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 12 punktą, sodų ir uogynų plotai laikomi neatitinkančiais reikalavimų, kaip numatyta taisyklių 6.5 papunktyje, jeigu iš deklaruojamų laukų tebėra nepašalinti negyvi vaismedžiai ir (arba) vaiskrūmiai ar jų liekanos. Laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (arba) vaiskrūmių, jeigu tokius vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius galima priskirti prie grupių (trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito). Būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Jeigu nustatoma, kad neatitiktis užima daugiau nei 50 proc. ploto, laikoma, kad šis plotas yra ganykla arba pieva. Pagal šių taisyklių 92 punktą, jeigu nustatoma neatitiktis bent vienam iš taisyklių 6 ir 10–12 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriuose nustatytas pažeidimas) yra neteisingo deklaravimo atvejis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (toliau – Laukas) deklaravo pasėlį ŠAU (šaltalankių uogynai). Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 19-1012157992-D4-1 (toliau – Patikros ataskaitoje) nurodyta, jog patikros vietoje metu nustatyta, kad Lauke, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas pasėlis – GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų). Patikros ataskaitos išvadose nurodyta, kad patikra pradėta 2019 m. liepos 25 d. Lauke deklaruotas pasėlis ŠAU (Šaltalankių uogynai), buvo pavienių minėto pasėlio krūmų. Nuvykus 2019 m. lapkričio 14 d., nustatyta, kad Lauke šaltalankių uogynai išnykę, šio lauko 0,67 ha ploto dalis yra nenušienauta. Pažymėta, kad patikros metu rasta pavienių nudžiuvusių augalų, tačiau jie sudaro mažiau nei 50 proc. visų augalų. Sublaukų išmatuoti nėra galimybės, - nudžiuvę krūmai pavieniai.

Patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotos aplinkybės grindžiamos NMA specialisto patikros vietoje metu atliktomis fotonuotraukomis. Fotonuotraukų darymo data ir kryptis, pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos tikrinto Lauko duomenis.

Vertinant patikros vietoje metu fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus (LAGK byla, 1 t., b. l. 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46), Lauke matosi vešli augmenija, auganti eilėmis, kuoliukai augalams paremti, akivaizdžiai matyti tarpueiliai, tarp augančios augmenijos. Tačiau iš fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokia yra tos augmenijos sudėtis pagal pasėtas kultūras ir kokios rūšies kultūrų dalys (procentais) sudaro Lauką. Patikrinimo vietoje metu nebuvo nustatyta, jog visame ginčo lauke nėra šaltalankių krūmų, tačiau patikrinimo ataskaitoje yra nurodoma, kad daugiau kaip 50 proc. lauko rastas kitas pasėlis nei buvo deklaruota Paraiškoje, nors patikrinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu buvo skaičiuoti nurodyti procentai.

NMA atsiliepime į skundą nurodė, kad patikros metu tikrintoja, vadovaudamasi kartu su pareiškėjos 2019 m. Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, vizualiai apžiūrėjo lauką, vertindama sodinukus, ir nustatė, kad lauke, kuriame patikros vietoje metu nustatytas pažeidimas, visame lauko plote šaltalankių sodinukai sudaro mažiau nei 50 proc. sodinukų. NMA atsiliepime taip pat tvirtino, kad tikrintoja ėjo tarpueiliais ir ieškojo šaltalankių krūmelių bei matavo nenušienautą plotą. Įvertinus tą faktą, kad šaltalankių laukas (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1) buvo deklaruotas jau penktus metus iš eilės, NMA įsitikinimu, Lauke turėjo vyrauti dideli šaltalankių krūmai, o ne visas laukas susmaigstytas kuoliukais. Pažymėjo, kad lauke galėjo būti matomi ir kuoliukai, kadangi dalis sodinukų buvo atsodinta 2019 m. balandžio mėn., tačiau NMA tikrintoja ieškojo sodinukų eidama tarpueiliais ir nebuvo matyti jokių sodinimo žymių. Teismo posėdžio metu NMA atstovė patvirtino, kad tikrintoja įvertino lauką tik vizualiai.

Kaip jau minėta, pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 12 punktą būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Iš Patikros vietoje ataskaitos duomenų ir atsakovės paaiškinimų atsiliepime matyti, kad išvada, jog visame lauko plote šaltalankių sodinukai sudaro mažiau nei 50 proc. sodinukų, yra grindžiama ne konkrečiais, objektyviais skaičiavimais, o tikrintojai įvertinus Lauką vizualiai. Matavimai atlikti tik dėl nenušienauto ploto. Tai iš esmės patvirtino ir NMA atstovė teismo posėdyje. Taip pat NMA atsiliepime paaiškino, kad NMA tikrintoja šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paramos administravimą, jis nėra reglamentuotas, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžioje lauko dalyje.

Pareiškėja, ginčydama NMA patikros vietoje metu Lauke nustatytas faktines aplinkybes, NMA pateikė VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-19-01233, lauko nuotraukas ir 2019 m. pasėlių deklaraciją. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 1-2 d., t. y. beveik tuo pačiu metu, kai buvo atlikta ir NMA patikra vietoje (2019 m. liepos 25 d.), atliko ekologinės gamybos patikrinimą ir apžiūrėjus Lauką, aprašė jo būklę: šaltalankiai įveisti 2015 m. lapkričio 11 mėn., 2019 m. balandžio mėn. buvo atsodinti savo ūkio šaltalankių sodinukais (sodinukai buvo iškasti iš lauko Nr. 1 (5,60 ha), kuris šiuo metu yra juodas pūdymas), nederantys, tarpueiliai nušienauti, prie kiekvieno šaltalankio yra kuoliukai, skaičiuotas augalų tankumas, nes vietomis uogakrūmiai išdžiuvę/neprigiję. VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo metu buvo padarytos fotonuotraukos, patvirtinančios Ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-19-01233 nurodytas aplinkybes. VšĮ „Ekoagros“ Augalų tankumo skaičiavimo akte nurodyta, kad 100 m² plote buvo 13, 9, 10, 13 šaltalankių uogakrūmių vienetų, priimamas faktinis skaičius 1 m²/1 ha 1125.

NMA, atmesdama šiuo įrodymus, atsiliepime nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus atlieka pagal visai kitą metodiką, t. y. nevertina deklaruotų šaltalankių buvimo fakto visame įsipareigotame lauke. Augalų tankumo skaičiavimo procedūros, patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-22 redakcija), 3.5 skyriuje reglamentuotas „Medžių tankumo sodų ir uogynų nustatytas plotas“. Šiuo atveju pagal vidines darbo procedūras VšĮ „Ekoagros“ tankumą skaičiuoja einant įstrižai lauku keturiose vietose po 100 m². Priklausomai nuo pločio tarp eilių, pasirenkamas medžių / uogakrūmių eilės ilgis pagal formulę (pasirenkama 100 m², nes tokio ploto pakanka nustatyti tiksliam augalų skaičiui), suskaičiuoja medžius / krūmus 4 vietose, juos susumuoja ir apskaičiuoja, kiek augalų bus 1 ha. Augalų tankumo skaičiavimo rezultatus įformina „Augalų tankumo skaičiavimo akte“.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjos pateikti VšĮ „Ekoagros“ dokumentai dėl augalų tankumo yra rašytiniai, įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys dokumentai, kurie turi būti vertinami. Įvertinus šiuos dokumentus, matyti prieštaravimai tarp NMA ir VšĮ „Ekoagros“ patikrose vietoje nustatytų duomenų dėl Lauko būklės: NMA Patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad rasti pavieniai uogynai, 0,67 ha nenušienauta, o VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokole nurodyta, kad šaltalankiai įveisti 2015 m. lapkričio 11 mėn., 2019 m. balandžio mėn. buvo atsodinti savo ūkio šaltalankių sodinukais, nederantys, tarpueiliai nušienauti, prie kiekvieno šaltalankio yra kuoliukai, <...> vietomis uogakrūmiai išdžiuvę/neprigiję.

Be to, pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė aplinkybes dėl nepalankių gamtos sąlygų tikrinamuoju periodu ir įtaką ūkininkavimo sąlygoms, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje šiuo aspektu pažymėjo, kad TI taisyklių 90 punkte įtvirtinta, jog teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Taip pat apeliacinis teismas nurodė, kad, nors pareiškėja apie šias aplinkybes atsakovui nepranešė teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negali savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų.

Nagrinėjamu atveju NMA iš esmės pripažįsta, jog išnykę dėl nepalankių klimato sąlygų šaltalankių sodinukai buvo atsodinti 2019 m. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos želdinių sodinimo žymės, o tarpueiliuose tarp želdinių auganti augmenija yra kitos rūšies ir mažesnė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad sprendžiant dėl pareiškėjos teisės į išmokas ir jos dydžio yra reikšmingi pareiškėjos pateikti VšĮ „Ekoagros“ gamybos patikrinimo duomenys, kurių NMA nevertino.

Pažymėtina, kad NMA turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011, Nr. A444-3076/2011), jog NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus tenka NMA.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad NMA nagrinėjamu atveju tinkamai neįvykdė Administravimo bei kontrolės taisyklių 12 punkte nustatytos pareigos išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke, ir nepagrindė objektyviais įrodymais išvados, kad neatitiktis užima daugiau nei 50 proc. ploto. Todėl ginčijamas NMA sprendimas, kuriuo nustatytas pažeidimas, lėmęs sankcijų pareiškėjai taikymą, laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Dėl šių priežasčių yra pagrindas panaikinti ginčijamą NMA sprendimą visa apimtimi ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos paraišką, kartu įvertinant VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo duomenis ir pasisakant dėl force majoure aplinkybių taikymo pareiškėjos atveju.

Pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Atitinkamai dėl aukščiau išdėstytų argumentų negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ginčijamas LAGK sprendimas, todėl jis taip pat yra naikinamas.

Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. kovo 31 d. pateikė teismui objektyvius įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus), kad byloje patyrė 700 eurų išlaidų už skundo parengimą ir 500 eurų atstovavimo (pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje) išlaidų. Pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių (8.2 p.; 8.19 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (tenkinama 1/2 reikalavimų), bei tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės 350 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos T. S.-L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. BR6-3790880 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21R-566(AG-440/06-2020).

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos 2019 m. gegužės 31 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraišką Nr. 19-1012157992-A1-1.

Priteisti pareiškėjos T. S.-L. naudai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė