- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- A-143-462-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. A. A., Z. E. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. A. A. ir Z. E. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. A. ir Z. E. D. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos V. A. A. ir Z. E. D. (toliau – pareiškėjos, apeliantės) skundu (b. l. 6 – 10) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamos įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko P. B. žemę (24,83 ha), esančią (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos nurodė, kad senelis P. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 24,83 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Siekdamos atkurti nuosavybės teises, 2000 m. gegužės mėnesį pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tačiau 2006 m. liepos 19 – 20 d. gavo pranešimus, jog negali būti tenkinami jų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes yra galiojantis teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) yra vienintelė pretendentė į tėvo turėtą žemę. Pareiškėjos teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. B. žemės dalį, nes jos yra teisėtos pretendentės ir turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Tokią teisę garantuoja šiuo metu galiojantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas). Tai, jog 1995 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas pripažino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę viena pati atkurti nuosavybės teises į tėvo P. B. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 24,83 ha žemės sklypo plotą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas atsisakyti atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, jog šis teismo sprendimas buvo priimtas tuomet, kai nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo reguliavimas buvo kitoks, t. y. kai dar nebuvo priimtas šiuo metu galiojantis Atkūrimo įstatymas. Pareiškėjų nuomone, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimtas pagal šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 81 – 83) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pripažinta, jog vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į P. B. valdytą 24,83 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis pareiškėjos taip pat turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (į P. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę), tačiau ši pareiškėjų teisė gali būti įgyvendinta tik po to, kai teismine tvarka bus panaikintas paminėtas teismo sprendimas. Pabrėžė, kad šis sprendimas yra galiojantis, todėl turi būti vykdomas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 34 – 35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu jai kaip vienintelei pretendentei buvo pripažinta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Šis teismo sprendimas yra galiojantis, todėl jos teisės pareiškėjos negali ginčyti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. sprendimu (b. l. 150 – 153) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko P. B. žemę (24,83 ha), esančią (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), įsigaliojusio 1991 m. rugpjūčio 1 d., 2 straipsniu, Atkūrimo įstatymo, įsigaliojusio 1997 m. liepos 9 d., 2 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad Atkūrimo įstatymu išplėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu trečiąjį suinteresuotą asmenį pripažino vienintele pretendente atkurti nuosavybės teises į tėvo P. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 1 d., 18 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 str.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjoms teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado 1997 m. liepos 9 d., pakeitus Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išplėtus asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą. Nuo šio momento pareiškėjos, vadovaudamosi CPK 366 straipsniu, turėjo teisę inicijuoti civilinės bylos Nr. 2-5/95 m. proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovo atkurti pareiškėjoms nuosavybės teisių.
III.
Pareiškėjos apeliaciniu skundu (b. l. 156 – 159) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas plečiamai aiškino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, nes jame nekonstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra vienintelė pretendentė į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, o kitiems pretendentams nebegalės būti atkurtos nuosavybės teisės.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jos turėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima atsakovas.
3. Teismas nevertino Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos 2000 m. birželio 21 d. rašto Nr. 1301-327, nes jame pasisakoma dėl minėto teismo sprendimo santykio su Atkūrimo įstatymu ir pateikiama išvada dėl nuosavybės teisių joms atkūrimo.
4. Teismas iš esmės pripažino, kad jos turi teisę atkurti nuosavybės teises, todėl šios teisės negali apriboti teismo sprendimas, priimtas esant kitokiam teisiniam nuosavybės teisių atkūrimo reguliavimui nei dabar. Nuosavybės teisės turi būti atkurtos pagal galiojantį Atkūrimo įstatymą. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apibendrinimas tokiose bylose.
5. Įstatymų ar teisės aktų, anksčiau reglamentavusių vienokius ar kitokius visuomeninius santykius, pasikeitimas ar naujų įstatymų ar teisės aktų priėmimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę nėra laikoma naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 165 – 167) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų.
2. Pareiškėjos plečiamai aiškina Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį.
3. Pareiškėjos nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl paminėto sprendimo peržiūrėjimo, o šiuo metu jos tokios teisės jau neturi (CPK 368 str.).
4. Nurodyta administracinių teismų praktika nėra identiška šiai situacijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į buvusio savininko P. B. (trečiojo suinteresuoto asmens tėvo, o pareiškėjų senelio, mirusio (duomenys neskelbtini)) turėtą ir nacionalizavimo būdu prarastą nuosavybės teisę į 24,83 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš bylos matyti, kad nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo procesas prasidėjo 1991 m., bet dar nepasibaigė, t. y. sprendimai dėl šios nuosavybės (ar jos dalies) atkūrimo dar nėra priimti. Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškimai susigrąžinti nurodytą žemę buvo paduoti: trečiojo suinteresuoto asmens – 1991 m. lapkričio 1 d.; pareiškėjos V. A. A. (savo neveiksnios motinos, o buvusio savininko dukros V. B. vardu) – 1991 m. gruodžio 3 d. ir 2000 m. gegužės 1 d.; pareiškėjos Z. E. D. (dėl jos tėvo, o buvusio savininko sūnaus J. B. dalies) – 2000 m. gegužės 9 d.
Kolegija pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis), išnagrinėjęs civilinį ginčą tarp trečiojo suinteresuoto asmens (tuomet ieškovės) ir pareiškėjos V. A. A. motinos V. B. (tuomet atsakovės) ir konstatavęs, kad minėtas V. B. vardu 1991 m. gruodžio 3 d. paduotas prašymas dėl žemės grąžinimo nėra galiojantis (nes šio prašymo padavimo metu V. B. jau buvo pripažinta neveiksnia, o V. A. A. dar nebuvo paskirta motinos globėja), kad E. K. yra vienintelė pretendentė į tėvo turėtą žemę, nusprendė trečiajam suinteresuotam asmeniui (E. K.) „pripažinti nuosavybės teisių atstatymą į tėvo B. P. valdytą nuosavybės teisėmis žemę 24,83 ha, esančią (duomenys neskelbtini). Pavedant tai padaryti įstatymo nustatyta tvarka administraciniams organams“ (b. l. 25).
Šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė yra nurodyto Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo teisinė reikšmė sprendžiant pareiškėjų siekiamos nuosavybės teisės atkūrimo klausimą. Todėl kolegija pripažįsta būtinu pasisakyti šiuo klausimu.
Kolegija pažymi, kad Atkūrimo įstatymo požiūriu visi minėtus prašymus (1991-11-01, 2000-05-01 ir 2000-05-09) padavę asmenys yra tinkami pretendentai atkurti minėtą P. B. turėtą nuosavybės teisę. Tačiau svarstomo apylinkės teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra vienareikšmė ir turi įpareigojantį pobūdį. Pagal ABTĮ 14 straipsnio nuostatas, tokiu būdu suformuluotas ir galiojantis teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms ir turi būti jų vykdomas. Šiuo atveju tai reiškia, kad valstybės institucija (atsakovas) neturi teisės kvestionuoti ar kitaip revizuoti šį teismo sprendimą remiantis naujomis aplinkybėmis (tuo pačiu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo). Tai yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovas veikė teisėtai ir pagrįstai.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.