- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-2013-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- S. T., M. M., I. Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sunkvežimių servisas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-13858-775/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunkvežimių servisas“ ieškinį atsakovams M. M., S. T., I. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Sunkvežimių servisas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų S. T. bei M. M. ir subsidiariai iš atsakovės I. Ž. 10 111,04 Eur žalą. Ieškovė jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 10 111,04 Eur sumai areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, o nesant turto – pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, jog atsakovai buvo nesąžiningi, vengia atsiskaityti su kreditoriais, su ieškiniu pateikti įrodymai pagrindžia ieškinio pagrįstumą, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant apginti kreditorių pažeistus interesus. Be to, reikalavimo suma yra didelė, o tai objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Sunkvežimių servisas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 10 111,04 Eur sumai areštavo solidariems atsakovams M. M. ir S. T. priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai trūkstamai sumai areštavo pingines lėšas. Be to, nutarė, nesant (esant nepakankamai) atsakovų M. M. ir S. T. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, 10 111,04 Eur sumai areštuoti subsidiariai atsakovei I. Ž. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas.
Teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra didelė, o ji vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsakovai yra fiziniai asmenys ir jų finansinė padėtis nėra žinoma, todėl ieškovė turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovai M. M. ir I. Ž. turi daugiau kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas padaryti prielaidą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodo, kad vienintelis iš ieškovės motyvų, kuriuo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra tai, jog ieškinys turtinis, o ieškinio suma didelė. Motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelė ieškinio suma turėtų būtų vertinama, kaip sukelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma apeliantui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto (butas, registruotas žmonos B. T. vardu, yra įgytas po santuokos, t. y. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė), augina nepilnametį vaiką ir neturi jokio suinteresuotumo, kad turtas būtų išvaržytas, t. y. net ir maksimaliai tenkinus ieškinį, 7 311 Eur suma yra tokia, kurią solidarūs atsakovai turėtų galimybes atlyginti. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas S. T. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtą arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien deklaratyvus teiginys, kad apeliantas tokių veiksmų gali imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra per didelis. Ieškinio suma yra 7 311,04 Eur, o laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 10 111,04 Eur, kadangi pridedamos patvirtintos administravimo išlaidos. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Tai reiškia, kad administravimo išlaidos gali būti apmokamos tik iš priteistų ir išieškotų sumų, o ne pridedamos. Taip pat arešto mastas neatitinka CPK 668 str., kuris numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis t. y. apeliantui neleidžiant iš areštuotų lėšų pasilikti 1 MMA dydžio sumą, kuri yra būtina pragyvenimui, nepilnamečio vaiko išlaikymui ir pan., toks arešto mastas yra neproporcingas, pažeidžiantis šalių pusiausvyrą ir kartu paneigiantis laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Sunkvežimių servisas“ nurodo, jog nors ieškovė pateikė antstolės J. Ž. kontorai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015-05-07 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams, tačiau faktiškai ši nutartis liko neįvykdyta. Ieškovė minėtą nutartį gavo tik 2015-05-21 ir nors tą pačią dieną pateikė ją vykdyti antstoliui, tačiau dėl to, kad teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota kreiptis į antstolį per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos ir šį terminą praleido dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių (nutartis gauta vėliau, negu joje nurodytas terminas), antstolė J. Ž. vykdomojo dokumento nepriėmė vykdyti. Remiantis toje pačioje nutartyje nurodytu įpareigojimu, kad „Neidentifikavus areštuotino turto arešto aktas bus išregistruojamas“, arešto aktas turi būti išregistruotas. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovo pateiktas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra neaktualus, kadangi šios priemonės faktiškai pritaikytos nebuvo, o arešto aktas turėtų būti išregistruotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė UAB „Sunkvežimių servisas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų S. T. bei M. M. ir subsidiariai iš atsakovės I. Ž. 10 111,04 Eur žalą. Ieškovė jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, areštavo solidariems atsakovams M. M. ir S. T. priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 10 111,04 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pingines lėšas. Be to, nutarė, nesant (esant nepakankamai) atsakovų M. M. ir S. T. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, 10 111,04 Eur sumai areštuoti subsidiariai atsakovei I. Ž. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas. Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo ieškovę per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos kreiptis į pasirinktą antstolį dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo. Nurodė, kad neidentifikavus areštuotino turto, laikinas turto arešto aktas bus išregistruotas.
Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.), kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasibaigus nurodytam keturiolikos dienų terminui, jeigu areštuoto turto duomenys nebuvo patikslinti, teismo nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas iš Turto arešto aktų registro išregistruojamas automatiškai ir tam nėra reikalingas nei antstolio, nei teismo procesinis sprendimas.
Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis buvo išsiųsta į Turto arešto aktų registrą, areštas įregistruotas 2015-05-07 Nr. TA2-15-057536. Turto arešto akte turto arešto pakeitimai nebuvo įregistruoti, todėl turto arešto aktas pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-13858-775/2015, buvo išregistruotas 2015-05-22 Nr. TA2-15-064143, išregistravimo pagrindas CPK 147 straipsnio 6 dalis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pritaikytų ir galiojančių turto areštų apelianto atžvilgiu nėra. Tai patvirtina ir Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašas.
Nesant apelianto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, spręstina, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas atskirajame skunde prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo pateikimu ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, kadangi ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovo S. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties nutraukti.
Grąžinti atsakovui S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-07-07 AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymu.