Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, 2018 birželio 4 d. įsakymą Nr. 3BE-233, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas grindžiamas 2018 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada) už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų, pareigybės aprašymo 6.8 punkto ir Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.2BE-234 (toliau – ir elgesio kodeksas) 6.3.4 ir 6.9.3 punktų reikalavimų netinkamu vykdymu.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad su paskirta nuobauda nesutinka. 2018 m. balandžio 18 d. laikino nedarbingumo metu registruotu laišku iš Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus gavo pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. 2018 m. kovo 14 d. savavališkai pasitraukė iš darbo vietos nuo 17.55 val., nors pagal patvirtintą darbo grafiką privalėjo dirbti nuo 13 val. iki 22 val.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad IS „Vektra“ sistemoje buvo įrašyta, jog 2018 m. kovo 14 d. dieną jis vykdys uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelitrans“ (esančios (duomenys neskelbtini); toliau – ir Bendrovė) planinį patikrinimą kartu su kolega vyresniuoju inspektoriumi R. M.. 2018 m. kovo 13 d. jo tiesioginis vadovas R. V. paklausė, ar nenorėtų kitą dieną, t. y. 2018 m. kovo 14 d. neatvykti į darbo vietą Kauno mieste, bet nuvykti tiesiai į Marijampolę, kur lauks vyr. inspektorius A. S., ir kartu vykti tikrinti Bendrovę. Neatvykimą į darbo vietą motyvavo tuo, kad tikrinamoji Bendrovė yra Marijampolės rajone, todėl važiuoti į Kauną, po to vėl grįžti į Marijampolę, yra netikslinga. Pareiškėjas nurodė, jog su pasiūlymu sutiko, pasitikslino, kur Marijampolėje stovi tarnybinis automobilis, kadangi nuo 2018 m. kovo 1 d., darbo vieta šiame mieste panaikinta. Viršininkas patikslino, jog reikia nuvykti į buvusias darbo patalpas Marijampolės mieste, kur lauks A. S. su tarnybiniu automobiliu. Gavęs žodinį nurodymą, pareiškėjas iš karto nuvyko į Marijampolę. Viršininkas patvirtino, jog nereikės po to atvažiuoti į savo darbo vietą Kauno mieste. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. 13 val. atvyko į savo buvusias tarnybines patalpas ir kartu su A. S. išvažiavo į Bendrovę atlikti planinį patikrinimą. Grįžęs į buvusias tarnybines patalpas, įformino reikiamus dokumentus, nevyko į darbą Kauno mieste, bet pagal žodinį tiesioginio viršininko leidimą išvyko namo apie 18 val. Apie 21 val. R. V. telefonu pasiteiravo, kur yra pareiškėjas, kodėl ne darbo vietoje. Pareiškėjas tvirtino, kad pats viršininkas jį išleido namo. Kitą dieną R. V. žodžiu, o po to raštu pareikalavo pasiaiškinti, kodėl pareiškėjas nebuvo darbo vietoje. Netrukus dėl šio galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

5. Pareiškėjas teigė, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo pradėjimo procedūra buvo pradėta nesant objektyvių nusižengimo požymių. Atlikus tarnybinį patikrinimą, negauta faktinių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Turimos informacijos vertinimas apie galimai padarytą pažeidimą buvo grindžiamas tik subjektyviais tiek viršininko, tiek tikrinimą atlikusio pareigūno vidiniais įsitikinimais, prielaidomis bei bendromis teisės aktų blanketinėmis normomis. Pareiškėjas tvirtino, kad jokių nuostatų nepažeidė, gavo žodinį tiesioginio vadovo sutikimą anksčiau išvykti namo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjui siunta buvo įteikta 2018 m. balandžio 18 d., tačiau paaiškinimo iki Išvados surašymo dienos nepateikė. Pareiškėjas teigė, kad pranešimą dėl galimai padarytą tarnybinį nusižengimą gavo registruotu laišku į namus laikino nedarbingumo metu. Apie tai, kad buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės, vėliau jis informavo Valstybės tarnybos departamentą (toliau – ir VTD). Pareiškėjas nurodė, kad situaciją elektroniniu paštu paaiškino savo tiesioginiam viršininkui, kai tarnybinis patikrinimas dar nebuvo pradėtas, pažymėjo, kad ne vieną kartą yra gavęs tiesioginio vadovo leidimą baigti darbą ankščiau laiko ir tam niekada nereikėjo įstaigos vadovo leidimo.

6. Pareiškėjas teigė, kad Išvadą parengęs pareigūnas įstaigos vadovui siūlė pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tačiau 2018 m. kovo 22 d. pranešime apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą bei 2018 m. balandžio 12 d. pranešime apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, Išvadoje neužsimenama apie pareiškėjo minimas Vidaus tvarkos taisykles, kurios reglamentuoja Administracijos darbuotojų darbo santykius ir detalizuoja abstrakčią Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 137 straipsnio 3 dalies normą. Pranešimuose apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, Išvadoje bei Įsakyme jo veika kvalifikuota pagal bendro pobūdžio teisės aktus, nors ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant tik konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas teigė, kad inkriminuojamas pažeidimas grindžiamas tik prielaidomis ir melagingais tiesioginio viršininko tarnybiniame pranešime nurodytais faktais, Išvadą, kurios pagrindu skirta tarnybinė nuobauda, vertino kaip vienpusišką ir neobjektyvią, o šios Išvados pagrindu priimtą Įsakymas, kaip priimtą pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

7. Pareiškėjas nurodė, kad pasitraukimas iš darbo vietos anksčiau laiko nėra jo ginčo objektas, nes buvo įsitikinęs, kad turi leidimą būti ne darbe. Pareiškėjas vertino, jog tiesioginis viršininkas jį apgavo ir panaudojo šią situaciją jam pakenkti. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 13 punkto nuostatas susitarimas buvo žodinis, pareiškėjui sudėtinga įrodyti, kad vis tik tarp jo ir tiesioginio vadovo žodinis susitarimas buvo, pastarasis leido vykti į namus tuomet, kai pabaigs Bendrovės patikrinimo procedūras. Pareiškėjas teigia, jog R. V. tvirtinimas, kad nedavė sutikimo, yra jo keršto pozicija ir pasekmė tarp pareiškėjo ir vadovybės susiklosčiusių ypatingai blogų santykių, vykdomo nuolatinio agresyvaus mobingo, dėl kurio pareiškėjas yra parašęs skundą VTD bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pastaba, paskirta 2018 m. vasario 21 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 3BE-69, šiuo metu neįsiteisėjusi, nes apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui.