Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-520-531/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
1S-520-531/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Byla Nr. 1S–520–531/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamosios R. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroro M.Rimkaus 2015-07-16 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00410-12, kurioje inter alia R. L. yra pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., padarymu.

Šalies argumentai

Įtariamoji R. L. 2015-07-08 skundu kreipėsi į prokuratūrą prašydama patikrinti bei įvertinti aukščiau paminėto ikiteisminio tyrimo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat - nutraukti ikiteisminį tyrimą. Skunde įtariamoji teigė apie, jos manymu, neobjektyviai, tendencingai ir ilgai atliekamą ikiteisminį tyrimą, nepagrįstą jo nenutraukimą jos atžvilgiu, jai pareikšto įtarimo neaiškumą, pateikė savo faktinių aplinkybių vertinimą, neigė kaltę.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroras M.Rimkus 2015-07-16 nutarimu įtariamosios R. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, R. L. jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2015-09-11 nutartimi jos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroro M.Rimkaus 2015-07-16 nutarimo panaikinimo atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui įtariamoji R. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartį bei Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroro M.Rimkaus 2015-07-16 nutarimą, ir dėl skundo priimti naują sprendimą – ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nebuvo veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, nemotyvuota, formali, neišsami, deklaratyvi, o jos skundas išnagrinėtas nepilnai, atmestinai, aplaidžiai. R. L. skunde kelia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos galimo nesusipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pažymi apie prokuroro argumentų nekartojimą ir sprendimo nemotyvavimą. Taip pat mano, jog ir prokuroras neįsigilino į jos skundo argumentus ir formaliai, nemotyvuodamas atmetė juos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė A.Gališanskytė prašo skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutarties palikti nenagrinėtu, nes tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė neskundžiama. R. L. skundas yra paduotas nesant procesinių pagrindų jį nagrinėti iš esmės, o nutartyje apskundimo aukštesniajam teismui galimybė nurodyta neteisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo teisėjos bei prokuroro sprendimais dėl įtariamosios R. L. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo bei prašoma juos panaikinti. Tačiau aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą bei įtariamosios skundus, neįžvelgia pagrindo minėtus procesinius sprendimus naikinti.

Kaip matyti iš pirminio įtariamosios skundo prokurorui, jame ji kėlė klausimus dėl jai pareikšto įtarimo neaiškumo, jos kaltės nebuvimo, faktinių aplinkybių vertinimo. Dėl šių klausimų pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų procesinių veiksmų apskundimui yra privaloma įstatymo nustatyta tvarka ir terminai. Sutinkamai su BPK 178 str. bei 64 str., nurodytais klausimais ikiteisminio tyrimo stadijoje galutinai pasisako ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje bendrai nurodė priimto sprendimo apskundimo galimybę aukštesniajam teismui, įstatymu reglamentuotos nutarčių apskundimo tvarkos nekeičia ir nesudaro teisinio pagrindo skundą šioje dalyje nagrinėti. Todėl R. L. skundas dalyje dėl aukščiau minėtų klausimų paliekamas nenagrinėtas.

Skunde taip pat keliami klausimai dėl nevisapusiško skundų išnagrinėjimo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti, nes išvados dėl skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, o skundų esmė tiek prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje atskleista.

Įtariamoji R. L. pirminiame skunde prokurorui teigė apie neobjektyviai, tendencingai ir ilgai atliekamą ikiteisminį tyrimą, nepagrįstą jo nenutraukimą jos atžvilgiu. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje padaryta išvada dėl ikiteisminio tyrimo tendencingumo, neobjektyvumo nenustatymo bei prokuroro statuso vaidmens ikiteisminio tyrimo stadijoje apibrėžtimi.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma įtariamojo, nukentėjusiojo, jų atstovų pozicija, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį atlieka netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo.

Įtariamoji R. L. teigia apie ilgai vykstantį ikiteisminį tyrimą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamoje byloje ikiteisminio tyrimo trukmė pateisinama bylos sudėtingumu ir didele apimtimi. Šie kriterijai konstatuotini atsižvelgiant į faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, įtariamų asmenų skaičių, galimą atliktų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą, taip pat vertinant pareigūnų darbo byloje apimtį ir kt. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro pasyvumą, neveikimą rodančių duomenų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, be to, byloje dalyvaujančių asmenų aktyviai įgyvendinta teisė skųsti atliktus procesinius veiksmus bei priimtus sprendimus, teikti prašymus. Visos šios aplinkybės sąlygoja ir pateisina ikiteisminio tyrimo trukmę.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroro M.Rimkaus 2015-07-16 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas,

nutaria:

Įtariamosios R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas