Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-255/2018

Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39600-2017-1

NUTARTIS

2018 m. gegužės 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės mėnesį, pavakary, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) esančiame miške, automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad N. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas pačios nepilnametės sutikimu, lytiškai santykiavo su ja, įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį, tokiu būdu pažeidė minėtos nepilnametės seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su areštu ir laisvės atėmimu. Apelianto manymu, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų priimto nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo yra neteisėta, kadangi buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio ir BK 55 straipsnio nuostatos dėl bausmės skyrimo pagrindų. Nurodo, jog BK 151¹ straipsnio 1 dalies, pagal kurią jis buvo nuteistas, sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, t. y. bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Mano, jog teismas jam nepagrįstai skyrė vieną iš griežtesnių bausmių, t. y. arešto bausmę. Nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, nurodo, jog jis praeityje nebuvo teistas, dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnė jį charakterizuoja teigiamai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam arešto bausmę, nuosprendyje nemotyvavo, kodėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, buvo būtina skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad padaryti nusikaltimai sukėlė nepilnametėms neigiamus emocinius, psichologinius padarinius, tačiau nenurodė, kuo būtent pasireiškė šie padariniai. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusių nepilnamečių atstovai ieškinių nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nepareiškė. Nurodo, jog nukentėjusiajai N. L. lytiniai santykiai su juo nebuvo pirmieji, kadangi ji ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad yra anksčiau turėjusi lytinių santykių su kitais vyrais. Apelianto manymu, atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Mano, jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė nei į faktines bylos aplinkybes, nei į jo, kaip kaltinamojo, asmenybę. Pažymi, jog tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir jo brolis Ž. Š., kuris, priešingai nei jis, R. Š., charakterizuojamas iš esmės neigiamai, t. y. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas neigiamai. Tačiau pirmosios instancijos teismas paskyrė jiems abiem identiškas bausmės rūšis, t. y. arešto bausmes. Apelianto manymu, tai nėra teisinga ir neatitinka bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 ir 55 straipsniuose. Pažymi, jog dėl jam paskirtos arešto bausmės jis praras darbą, todėl nebegalės laiku mokėti išlaikymo savo trims nepilnamečiams vaikams.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent bausmės individualizavimo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialioje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rūšis ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. BK 151¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta baudos bausmė yra švelniausia bausmės rūšis, kuri gali būti teismo paskirta, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą ir ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad arešto bausmė, kuri yra griežtesnė negu bauda, R. Š. buvo paskirta atsižvelgus į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus bei įvertinus nuteistojo asmenybę.Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. Š. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad R. Š. praeityje nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirbantis, atsižvelgta ir į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnės pateiktą charakteristiką. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad įvykdytu apysunkiu nusikaltimu buvo pažeista nepilnametės seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, šis nusikaltimas neabejotinai sukėlė M. L. neigiamus emocinius ir psichologinius padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam R. Š. už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė sankcijoje numatytą arešto bausmę ir nustatė jos dydį, artimą jos vidurkiui pagal BK 49 straipsnio 3 dalį. Be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, teismas sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 40 parų arešto bausmę.Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. Š. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo asmenybės teigiamą charakteristiką, t. y. tai, kad jis pirmą kartą teisiamas, turi darbą, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino kaltinamojo R. Š. asmenybę, atsižvelgė į visus jo skunde nurodomus ir jį ne tik teigiamai, bet ir neigiamai charakterizuojančius požymius. Pažymėtina, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog R. Š. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, be to, du kartus baustas administracine tvarka už vaikų teisių pažeidimus (b. l. 106–110, t. II). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos asmens charakteristikos matyti, jog R. Š. turi tris vaikus, tačiau šiuo metu su jais ir jų motina kartu negyvena. Be to, sugyventinių šeima anksčiau buvo į traukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nors vėliau, išnykus priežastims, iš šios apskaitos buvo išbraukta (b. l. 94, t. II). Todėl, atsižvelgus į paminėtus byloje esančius rašytinius duomenis, darytina išvada, jog R. Š. asmenybės charakteristika negali būti laikoma išimtinai teigiama. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. Š. įvykdytu tyčiniu apysunkiu nusikaltimu buvo neabejotinai pažeista nepilnametės N. L. seksualinio apsisprendimo laisvė, šis nusikaltimas sukėlė minėtai nepilnametei N. L. neigiamus emocinius, psichologinius padarinius. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad padaryti nusikaltimai sukėlė nepilnametėms neigiamus emocinius, psichologinius padarinius, tačiau nenurodė, kuo būtent pasireiškė šie padariniai, be to, nukentėjusių nepilnamečių atstovai ieškinių nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nepareiškė. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 13 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto ,,Dėl civilinio ieškinio pateikimo“ Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo išreikštas prašymas pateikti civilinį ieškinį dėl 2000 Eur žalos atlyginimo (b. l. 166, t. I), kadangi nepilnametė N. L. dėl minėtų įvykių nebegalėjo gyventi biologinėje šeimoje, o bendraujant su ja buvo pastebėta žala jos vertybių formavimuisi, suvokimui apie draugystę, santykius, meilę, todėl akivaizdu, jog ji dėl minėto įvykio patyrė neturtinę žalą. Ir nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prokurorė dėl apygardos teismui nesuprantamų priežasčių nepareiškė civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. N. L. patirtos neigiamos emocijos ir padariniai, niekur neišnyko, t. y. nepilnametė N. L. būtent dėl šio įvykio buvo priverstinai atskirta nuo savo šeimos ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, buvo apklausinėjama apie įvykio detales ikiteisminio tyrimo metu tiek policijos įstaigoje, tiek teisme, o tai neabejotinai sukėlė nepilnametei N. L. neigiamas emocijas, išgyvenimus ir stresą. Todėl Apygardos teismo vertinimu, tiek kaltininko, t. y. R. Š., asmenybės vertinimas, tiek įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir dėl jos kilę padariniai ir nulėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą skirti griežtesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatyta pati švelniausia bausmė.Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – R. Š. buvo paskirta artima vidurkiui arešto bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas dar sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam R. Š. paskirtą arešto bausmę aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.