Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1. 1998-10-26 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d laisvės atėmimu 2 metams konfiskuojant turto už 200 litų. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2. 1999-01-06 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. 2 metams 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir įpareigotas iki 1999-04-01 atlyginti padarytą žalą ir tęsti pradėtą mokslą.

3. 2000-04-05 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. 2 metams ir 3 mėn. laisvės atėmimo.

4. 2000-12-07 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

5. 2001-11-23 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. 2003-01-21 paleistas iš Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos remiantis 2003-01-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² str. lygtinai prieš terminą 1 metams 1 mėn., 2004-02-23 išbrauktas iš Šilutės rajono pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 3 val. 15 min. iki 5 val., D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, G. Z. Bute (duomenys neskelbtini), ėmė stumdytis ir grumtis su šiame bute buvusiu S. G. Buto šeimininkei G. Z. juos pradėjus skirti, jis rankos kumščiu sudavė smūgį G. Z. į veidą, dėl ko ji pargriuvo nugara ant grindų. Parkritusią buto šeimininkę D. B. pradėjo mušti rankų kumščiais į galvą bei kitas kūno dalis, o po to keletą kartų įspyrė batu apautomis kojomis į įvairias kūno sritis. Sumušimo metu į galvos sritį G. Z. buvo suduoti ne mažiau kaip keturi traumuojantys smūgiai, kurių metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o į kitas kūno vietas - rankas, kojas, šonus bei sėdmenis buvo suduota dar ne mažiau kaip 14 traumuojančių smūgių, kurių metu buvo padarytos kūne daugybinės kraujosruvos, sulaužyti dešinės pusės IV,V,VI,VII šonkauliai, tuo padarant dar ir nežymius bei nesunkų sveikatos sutrikdymus. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumos buvo sumuštos G. Z. galvos smegenys, išsiliejo kraujas galvos smegenyse, išsiliejęs židinys prasiveržė į galvos smegenų skilvelių sistemą, tai lėmė galvos smegenų komą, kuri 2007 01 06 ligoninėje baigėsi mirtimi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino ir parodė, kad šventė Naujuosius metus ir gausiai vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį išėjo į kaimą norėdamas pasveikinti draugus su Naujaisiais metais. Pamatė degant šviesą pas G. Z. Užėjo į svečius jis, J. R. ir S. G. Pas Z. svečiuose buvo kaimynai. Pas Z. truputį išgėrus alkoholio G. Z. ir S. užmigo. Jie nuėjo pas Z. kaimynus švęsti toliau. Naktį einant namo užėjo į G. Z. namus ir pradėjo žadinti S. S. nesuprato, kas vyksta, ir pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Su S. susistumdė, pradėjo muštis. Sudaužė vazą. Tada atsikėlė buto šeimininkė G. Z. ir pradėjo juos varyti lauk. Jis vieną kartą G. Z. sudavė ranka į veidą. Nuo smūgio parvirto. Atsistojusi G. Z. dar kartą patempė jį už rankos. Jis sudavė dar kartą ranka į galvą. Nuo smūgio nuvirto. Gulinčiai koja spyrė į galvą. Taip pat su koja spyrė du kartus į krūtinę. Po paskutinio spyrio G. Z. iš koridoriaus nuvirto į tualeto patalpą. Tyčios nužudyti G. Z. neturėjo, kadangi suduodamas smūgius jis G. Z. nužudyti nenorėjęs. Kadangi buvo girtas, tai pagrobė iš G. Z. namų dulkių siurblį, kurį parnešė namo ir J. paslėpė tvarte. Kodėl pagrobė dulkių siurblį, paaiškinti negali. Kitą dieną, atvykus Z. sūnui, dulkių siurblį J. atidavė. Jis buvo nuėjęs pas G. Z. ir atsiprašė jos. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.

2007 m. sausio 17 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad D. B. parodė, kaip jis sudavė vieną smūgį delnu, vieną smūgį kumščiu G. Z. į veidą, kaip sudavė smūgį koja. Taip pat parodė, kur buvo nukritusi G. Z. , po suduotų smūgių (t. 2, b.l. 15-21).

Be kaltinamojo D. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. Z. parodė, kad jam paskambino močiutė ir pasakė, kad sumušta mama. Nuvykęs mamą rado stipriai sumuštą, gulinčią lovoje. Mama pasakė, kad sumušė D. B. ir pavogė dulkių siurblį. Nuvažiavo pas D. B. į namus. Sugyventinė J. R. atidavė siurblį. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę 103617,46 Lt sumos žalą.

Liudytojas S. G. parodė, kad 2006-12-31 vakare jis atėjo į svečius pas D. B. , kur kartu su juo, jo tėvais bei D. sugyventine J. R. šventė Naujųjų metų sutikimą. Apie 2 valandą nakties, būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio, jis, D. ir jo sugyventinė nutarę išeiti į (duomenys neskelbtini) kaimą pasivaikščioti. Su savimi jie pasiėmę alkoholinių gėrimų, kad galėtų pavaišinti sutiktuosius lauke. Jie užėjo į butą pas G. Z. Begeriant alkoholinius gėrimus G. Z. bute jis užsnūdo. Po kažkurio laiko jį pradėjo žadinti D. B. Jis užpykęs ir D. B. pasakė necenzūriniais žodžiais. D. dėl to susierzino ir jie tarpusavyje pradėję stumdytis ir grumtis. Grumtynių metu jie buvę pargriuvę ant grindų, vienas kitam smūgiavę kumščiais, sudaužė vazą, kažką sulaužė. Nuo jų sukelto triukšmo atsibudo G. Z. Ji pradėjo šaukti, kad jie liautųsi muštis. G. Z. bandė juos išskirti. D. B. ją pastūmė ir ji nugriuvo koridoriuje ant grindų. Tada ją gulinčią D. B. pradėjo mušti – sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą. D. buvęs supykęs, įtūžęs, labai keistai atrodė, jo akys buvo pabalusios ir G. Z. mušė be gailesčio. Kiek tiksliai sudavė smūgių, negali pasakyti, nes jam pačiam buvo sužalotas veidas, bėgo kraujas per akį. Kai G. Z. atsistojo, jis pamatė, kad jos lūpos yra kruvinos, buvusi sumušta kairioji akis ir ji ja nebematė. Dienos metu jis patarė D. B. eiti atsiprašyti G. Z. už jos sumušimą. Jie nuėjo pas G. Z. į namus ir D. B. atsiprašęs nukentėjusiosios.

Liudytoja V. Š. parodė, kad 2007-01-01 dienos metu jai telefonu paskambino G. Z. mama M.Š. ir paprašė nueiti pažiūrėti G. Z., nes jos dukra sumušta. Ji nuėjusi pas G. Z. Ši sėdėjo lovoje, jos veidas buvęs stipriai sumuštas, kruvinas. G. Z. pasakė, kad ją sumušė D. B. ir pavogė dulkių siurblį. Nuvažiavo pas B. į namus. D. sugyventinė atidavė dulkių siurblį.

Liudytoja D. P. R. parodė, kad Naujųjų metų rytą atėjo P. ir pasakė, kad sumušta G.. Paklausus, kas sumušė, pasakė, kad „B.“. Ji nuėjo pažiūrėti. G. Z. buvo labai stipriai sumušta. Buvo sumuštos akys, tik truputį matė, skaudėjo šonus. G. Z. pasakė, kad ją sumušė D. B., nes ji gelbėjo S. G. .

Liudytoja E. V. N. parodė, kad M. Š. , kuri yra G. Z. motina, prašymu ji 2007-01-02 nuėjo aplankyti G. Z. į namus. Ją rado stipriai sumuštą. G. Z. buvo sumuštas veidas. Taip pat skaudėjo šoną. G. Z. pasakė, kad ją sumušė D. B. , nes bandė užstoti S. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir G. Z. buvo išvežta į ligoninę.

Liudytojas V. Z. parodė, kad 2007-01-01 dienos metu jis buvęs užėjęs pas G. Z. pasveikinti su Naujaisiais metais. Jis rado buto šeimininkę stipriai sumuštu veidu, lūpomis. Viena akimi nematė. Iš burnos G. Z. pradėjo bėgti tamsios spalvos kraujas. G. Z. jam papasakojo, kad pas ją bute D. B. pradėjęs muštis su S. Ji puolusi juos skirti. Tada D. B. nustojęs muštis su S. ir pradėjo mušti ją. Vėliau apie tai, kad yra sumušta G. Z., jis pasakė D.R. ir kitiems žmonėms.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad G. Z. buto koridoriuje, kambaryje rasta daug dėmių, panašių į kraują. Kambaryje rastas sudaužytas molinis gėlių vazonas, išbyrėjusios žemės. Ant grindų rasta indų ir stiklo šukių (t. 1, b. l. 7-17 ).

2007 m. sausio 8 d. G. Z. lavono apžiūros protokolu nustatyta, kad ant jos kūno įvairiose srityse rasta daugybinės, ryškiai išreikštos kraujosruvos (t. 1, b.l. 20-23).

2007 m. sausio 7 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr.M33/07(03) nustatyta, kad G. Z. mirė dėl patirtos galvos traumos komplikacijos: sunkaus sveikatos sutrikdymo masto dėl galvos traumos buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas galvos smegenyse, išsiliejęs židinys prasiveržė į galvos smegenų skilvelių sistemą, tai lėmė galvos smegenų komą, pasibaigusią mirtimi. Į galvos smegeninės dalies sritis suduota ne mažiau kaip keturi traumuojantys smūgiai (po vieną į viršugalvio, abiejų smilkinių, dešinio momens gumburo). Nėra įtikinama, kad būtent į viršugalvio sritį traumuojantį poveikį G. Z. patyrė dėl griuvimo (t. 1, b.l. 28-35).

2007 m. sausio 2 d. protokolu pareiškimu nustatyta, kad G. Z. pareiškime Šilutės rajono policijos komisariatui nurodė, kad dėl asmeninių nesutarimų ją sumušė kaimynas D. B., kuris sudavė ne mažiau kaip 4-6 smūgius į veido sritį (t.1, b.l. 52).

Teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. B. rankomis ir kojomis nukentėjusiajai G. Z. sudavė smūgius į galvą, kad nuo šių D. B. padarytų sužalojimų G. Z. mirė, tai yra D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., - tyčinis kito žmogaus nužudymas, nes tarp kaltinamojo D. B. suduotų smūgių rankomis ir kojomis ir G. Z. mirties nustatytas priežastinis ryšys.

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Kolegija konstatuoja, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis D. B. suduodamas keletą smūgių rankomis ir apauta koja nukentėjusiajai į gyvybei svarbų organą – galvą, turėjo suprasti ir numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltinamasis D. B., sudavęs smūgius G. Z. ir matydamas akivaizdžius galvos, veido sužalojimus, G. Z. nuo suduotų smūgių nuvirtus ant tualeto grindų, pasišalino iš buto ir nesirūpino nukentėjusiosios sveikata, tuo parodydamas abejingumą nukentėjusiosios sužalojimui.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę. D. B. anksčiau teistas, teistumai neišnykę, nedirbantis, baustas administracine tvarka. Kadangi padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas nukentėjusiosios namuose kitų žmonių akivaizdoje dėl mažareikšmės priežasties su negrįžtamomis pasekmėmis - kito žmogaus nužudymas, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamajam D. B. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 3378 Lt ieškinį dėl G. Z. gydymo. Ieškinys pagrįstas, iki galo įrodytas dokumentais, tenkintinas visiškai. Priteistina iš D. B. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 3378 Lt atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, išleistas G. Z. gydymui.

Nukentėjusysis D. Z. pareiškė ieškinį 3617,46 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100000 Lt neturtinei žalai. D. Z. prašoma priteisti turtinė žala įrodyta teismui pateiktais dokumentais. Ši suma atitinka Lietuvoje nusistovėjusias laidojimo tradicijas, todėl tenkintina visiškai. Kaltinamasis su ieškiniais sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis D. Z. dėl tragiškos mamos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių.

Pažymėtina, jog kaltinamasis D. B. neturi turto ar didesnių, pakankamų pajamų tenkinti nukentėjusiojo pareikštą 100000 Lt ieškinį. Taigi realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 308 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimt (10) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. liepos 12 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. B. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 3378 Lt atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, išleistas G. Z. gydymui.

D. Z. ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Priteisti iš D. B. D. Z. 3617,46 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. B. D. Z. 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokus su dėmių, panašių į kraują, nuoplovomis, vokus su G. Z. krauju, rankų nagais ir panagių turiniu, plaukų pavyzdžiais, G. Z. rūbus, saugomus Šilutės rajono PK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme. Nuteistasis turi teisę nuosprendį apskųsti per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos.